Knygos, Marinistika

Ekranizacija: The Riddle of the Sands

Kai aš dar buvau paauglys ir pradėjau domėtis įvairiomis marinistinėmis kvailystėmis tame tarpe ir dėka brolių Každailių Laivų ir jūrininkų, anapus Geležinės Uždangos išėjo penkeriais metais anksčiau filmas “Seklumų mįslė“ (The Riddle of the Sands), kurį pažiūrėjau gi tik dabar.

Aš nemanau, kad Lietuvoje išvis kažkas šį filmą bus iš buriuotojų, nekalbant jau apie likusius, matęs ir pasidalinęs kur savo atradimo ir pažinimo džiugesiu – o čia kadre gi ištisai akį džiugina klasikinės gafelinės laivė (yawl tipo, kuo buvusi ir Joshua Slocum laivė Spray) ir gafelinė škuna, ir filme išties veiksmas iš esmės vyksta ant vandens ir buriuojant.

Netgi kai iš vienos į kitą perplaukinėjama, tai ne jokiu pripučiamu RIBu su varikliu, o medine normalia valtele su bure, ko net škunoje Brabander nerasi. Mano išvis svajonė buvo ne tik tokią burvaltę įsigyti Trakams, bet ir liko tokią valtelę turėti čarterinėje jachtoje ar nuosavoje vėliau (ir kas geriau už gelbėjimosi plaustus, bet tema ne apie tai).

Nes filmo veiksmas vyksta 1901 metais prie Fryzų salų, kur Vokiečių imperija paslapčiomis rengiasi invazijai į Didžiąją Britaniją. Tai išties bene pirmasis literatūroje tokio tipo trileris ir pirmasis šnipų (!) romanas, davęs pradžią tokio stiliaus kūrybai, įskaitant ir Agentą 007, kuris rašytas Ian Fleming pagal šio patirtį dirbant URM (angl. Foreign Office).

O šio romano, kuris ekranizuotas kiek pakeitus siužetą, autorius Robert Erskine Childers (1870-1922) irgi rašė iš savo patirties. Ir tikrai buvęs užkietėjusiu buriuotoju, išplaukiojusiu savo laivėmis tiek Temzės žiotis, tiek kirtęs Lamanšą ir plaukiojęs Fryzų salų archipelage tarp tų sėklių ir atoslūgių, apie ką rašė knygoje, kuri ekranizuota, ir buriavęs netgi Baltijoje.

Maža to, jo paskutinė laivė, gafelinis kečas Asgard, dabar yra Airijos nacionalinis paveldas ir muziejus sausame doke Dubline, nes būtent šiuo laiveliu autorius per airių išsivadavimo kovas gabeno sukilėliams ginklų kontrabandą. Ir 1922 metais (Airija nepriklausoma tapo 1920-aisiais) buvo sušaudytas karo lauko teismo per airių pilietinį karą kaip “išdavikas ir anglų agentas“ (ką jo kūryba rodė), o jo sūnus, kuriam tuomet tebuvo 16 metų, vėliau tapo ketvirtuoju Airijos Respublikos prezidentu.

Kaip ir romano siužetas bei perspėjimas dėl nacionalinio saugumo, sakoma, pasitarnavo jau Winston Churchill, kaip Admiraliteto lordui, pasirūpinti Royal Navy naujų bazių steigimu Šiaurės jūroje rytinėje Didžiosios Britanijos pusėje dešimt metų iki Pirmojo Pasaulinio karo, kur jų istoriškai iki tol nebūta (nes ir grėsmės iš vokiečių nebūta, o vikingai seniai tapo britais).

Tad autorius buvo tiek vertinamas Didžiojoje Britanijoje ir kaip britų “imperialistas“, ir taip pat kaip airių nacionalistas yra prisimenamas jo Airijoje – tiek politinėje karjeroje, nors ir tragiškai pasibaigusioje, tiek ir literatūroje, ir netgi tarp buriuotojų bei kruizerių jachtininkų, kuriems išties įdomus buriuotojiškas palikimas ir tokia literatūros klasika.

Aš tikiuosi, kad dabar jau bus žinomas šiek tiek ir jums.

Filmą galima pažiūrėti laisvai online:

To meto stilius turi truputį vietomis perspaustą vaidybą, trūkinėjantį pasakojimo siužetą, sodriai užpildytą foninės dramatinės muzikos ir ankstyvojo kinematografo naivumą, tinkamą mano ir vyresnės kartos jaunystei ar paauglystei prisiminti – taip filmų dabar niekas nestato.

Bet gal ir įdomu todėl pažiūrėti visos tos stilistikos ir kaip eskvairai bei džentelmenai užsiima jachtingu, ir kokios smagios tos klasikinio buriavimo detalės tiek laivuose, tiek valtelėse, tiek aprangoje, tiek ir bendrai tos nuėjusios epochos foninėje aplinkoje.

Smagaus žiūrėjimo!

Ahoy!

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s