Laivai ir jūrininkai: I tomas, III leidimas


Ko gero, būsite užsukę čia atsitiktinai, jei nepastebėjote, kad šis tinklaraštis turi antrąjį pavadinimą: “Laivai ir jūrininkai. II tomas“.

Ir, ko gero, nerasi dabar jau žilstelėjusio anuometinio vaikiščio, nebūtinai gyvenančio prie jūros, o gal kur Dzūkijos miškuose ar Suvalkijos lygumose, kuris tada nebūtų kone iki sudriskimo užsiskaitęs Aloyzo Každailio knygos “Laivai ir jūrininkai“.

Apie šią knygą jau galima sakyti, kad ji legendinė, kaip anotacijoje rašo ir leidykla, ir neperdedant, nes, tarkime, ar žinojote, kad knygą iliustravęs autoriaus brolis Arvydas, etaloniniu padaręs ir dabartinį mūsų valstybės herbą Vytį (kaip ir sostinės herbą), ir sukūręs Lietuvos Prezidento herbą bei vėliavą, ant viršelio papūgą piešė pagal uošvio gaidį?

20140410_184359

Pirmasis ir naujausias pataisytas leidimai – surask tris skirtumus

Be abejo, kad tai mitas. Kaip ir mitas tai, kai nugarinėje viršelio pusėje sagą siuvasi buriuotojas Dėdė Romas.

Bet apie šią knygą tokių mitų galima begales prikurti, ir jie visi bus panašūs į tiesą – tiek ši knyga iš tiesų yra svarbi lietuvio jūrinei sąmonei formuoti. Ir gal nerastumėt jūrininko profesiją pasirinkusio tautiečio, kuris nepripažintų, kad būtent šios knygos dėka tas sovietmečiu uždraustasis profesoriaus Kazio Pakšto kvietimas lietuviams eiti į jūras, rado atgarsį kažkur giliai širdyje, įžiebdamas tą romantišką meilę jūrai ir laivams.

Aš turiu dabar abi knygas – pirmąjį 1984 metų leidimą, ir dabar jau trečiąjį (antrasis pakartotas buvo 1987 metais), pataisytą ir papildytą 2014 metais. Taip, praėjo jau 30 metų, pasikeitė ne tik karta, bet ir visa epocha, nunešusi nebūtin sovietinę imperiją, atkūrus Lietuvą ir jos visus tris, karinį, civilinį ir pramoginį,  jūrų laivynus, kokybiškai geresnius ir gausesnius laivais bei pasiekimais, iš jūrų išėjus jau ir į vandenynus.

Tik žmonės išliko tokiais pačiais jūrininkais, kaip ir anuomet. Net nežinai, ar anuomet buvo sunkiau pirmąkart į jūras išeiti, ar dabar, tarkime, keturiskart Horno ragą aplenkti – gal netgi ir lyginti nederėtų, suvokiant, kad ateityje bus dar viena karta lietuvių jūrininkų, kurie pratęs šią Lietuvos, jūrinės valstybės, jau tradicija tampančią istoriją.

O tam visada reikia knygos, kuri pastūmėtų – ir tą knygą dabar leidykla Tyto Alba prikelia naujam gyvenimui ir su ja užaugusiųjų džiaugsmui. Ir ne vien tai perspausdintas leidimas, nes ne tik viršelyje dingo sovietinės žvaigždės, o nugarinėje pusėje jūreivis sagą siuva nebe sovietinio laivo “Kosmonavt Jūrij Gagarin“ ir dviejų, rusiško ir sovietinio, kreiserių fone, kuriuos pakeitė JAV lėktuvnešis.

Visą anuomet būtiną, kad knyga būtų iš viso atspausdinta, įdėtą sovietinį propagandinį skiedalą dabar pakeitė jūrų (!) istoriko Romualdo Adomavičiaus straipsniai – 7-9 skyrių papildymai, 10-11 skyrių jūrininkystės sąvokų papildymai, visas 12 skyrius, kurio anuomet net nebuvę.

Kodėl? Nes anuomet buvo pavojingos tokios erezijos, kaip buriavimas – gi tai ne šiaip “buržuazinis išmislas“, o ir galėjo laisvamaniams žmonėms, kuriais tampama vis labiau įninkant į buriavimą, sukelti nenumaldomą norą išplaukti į laisvę iš už Geležinės Uždangos, kaip tai padaręs Bronius Rožinskas (taip, yra ir apie jį).

Tad knyga ne tik pasipildė tuo, kas anuomet buvo iškastruota (kažkaip į buriavimą patraukiau suvokęs, kad laivė – tai tas pats burlaivis, kuriais kliedėjau po šios knygos, tik labai labai mažiukas), bet ir sutvarkyta be ideologinio angažuotumo. Ne, niekas SSRS laikų neišmetė, bet akcentai yra sudėlioti ne į “kaip gerai prie ruso, ura!“, o ir, pasakysiu, jau “paskendo“ mums svetimi didžiarusiško laivyno pasipūtimo simboliai “Avrora“ su “Variag“.

Ir čia atrasite jau kažką artimo mums, o ne “didžiąjam broliui“ okupantui, grubiai nutraukusiam tautinio laivyno plėtrą ir nuolat varžiusiam jo atkūrimą, į jūrininkų “kadrus“ žiūrinčiam kaip į nacionalistinį ir pavojingą elementą, kuriam, geriausiu atveju, turi tekti tik juodnugario dalia – antraip, argi Sean Connery vaidintų lietuvį kapitoną Holivudo filme “Raudonojo Spalio medžioklė“ pagal Tom Clancy romaną, kurį įkvėpė savo realiu tokiu poelgiu lietuvis kapitonas Jonas Pleškys.

Aš gal pasakyčiau, kad lietuviškai marinistikai čia gal galima ir daugiau dėmesio paskirti, bet tokio tikslo sau leidykla ir bendraautorius, manau, nekėlė. Reikėjo dabar skaitomos ir įvedančios į temą knygos, o II tomą apie lietuviškąją jūreivystę ar kitokias jūrines laivų ir jūrininkų įdomybes, ko gero, kada nors sudės į II tomą ar atskiras knygas, kaip jis jau padaręs, ir dar, tikiu, ne vieną parašys.

Arba kažką rasite ir šiame tinklaraštyje, kurio temą kaip antrąjį “Laivų ir jūrininkų“ tomą apibrėžiu. Bet dabar siūlau paimti į rankas I-ąjį, pataisytąjį 2014-ųjų leidimą, kur Romualdas Adomavičius pratęsia Aloyzo Každailio darbą.

Ir, rupke, gi labai deramai ir tinkamai pratęsia!

Įrašo “Laivai ir jūrininkai: I tomas, III leidimas” komentarai: 6

  1. Atgalinė nuoroda: Tony Maylam: The Riddle of the Sands (1979) – Neskaitau

  2. Atgalinė nuoroda: Ekranizacija: The Riddle of the Sands | skipper_ltu

  3. Atgalinė nuoroda: Cutty Sark | skipper_ltu

  4. Atgalinė nuoroda: Apie knygų dešimtuką | Keverzonės kreida ant grindinio

  5. Atgalinė nuoroda: 2014-ieji skipper.lt | Laivai ir jūrininkai. II tomas

  6. Atgalinė nuoroda: Kaip memelanderis anglų buriuotojui į žandikaulį užvožė | Laivai ir jūrininkai. II tomas

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.