Neplauki į jūrą (Off to Sea No More)

Tradicinė angliška liaudies daina Off to Sea (No More) nėra darbinė jūrininkų skandutė shanty, bet yra jūrinė daina, t.y. angl. sea song.

Nenuostabu, kad britų salose įsikūrusi tauta, kuri keletą šimtmečių turėjusi netgi jūrinę imperiją, taip ir turi savo tautiniame pavelde dabar apsčiai panašių jūrinių, o ne kaip mes artojiškų, liaudiškų dainų, ir taip pat nenuostabu, kad ši konkreti daina turi ne vieną originalią ir kiek besiskiriančio teksto versiją.

Man mieliausia, ir gal pirmiausia buvo netgi išgirsta versija, yra ši “kalsonų“ ketveriukės The Longest Johns iš Bristolio atliekama, kurie savo repertuare specializuojasi būtent va tokių jūrininkų liaudiškų dainų populiarinime:

Nors jų versijoje ir nėra antrojo posmelio apie Angelę, kur yra minima (pvz. Jerry Garcia ir David Grisman) toji šelmė Angeline (tariama Angelain, nes rimuojasi su antra ten eilute ir žodžiais kaip pažadu apturėti su ja lovoje good time), o lietuviškai Angelė irgi taip gaunasi ironiškai kaip angeliukas, kuris velnių prisišveitęs (teatleidžia man buvusi klasės auklėtoja…) – aš tą stulpelį lietuviškoje versijoje čia todėl irgi pridėjau, nes antraip būtų neaišku, dėl ko lyrinis herojus taip nuo šalčio sustipęs, kad svajoja verčiau būti miręs, nei į jūrą išplaukęs.

Dainos pasakojimas yra apie gana tipinį tų laikų jūrų proletaro likimą: kai grįžta pilnomis kišenėmis pinigų po reiso, ir kaip smagiai ir greitai juos pralaka su kekšėmis (taip yra originalioje versijoje – mano truputį “padoresnė“). Kitąkart, deja, taip pat pralaka, arba iš jų būna pavagiama perpardavimui, jų visa būtina darbui manta – ypač visi jūroje reikalingi šilti drabužiai, neperšlampamos striukės (oil skins) ir ilgaauliai batai (boots):

Samdant į laivą jūreiviu pradžioje visada būdavo išmokamas avansas, už kurį tie drabužiai ir turėjo būti įsigyjami reisui, jei jų neturėta atlikusių po praeito.

Bet dažnai tas avansas irgi pralakamas arba, dėl ko tokia praktika naglosaksų šalyse tradiciškai iki šiol išlikusi, tas avansas tampa agento, kuris taip parduoda į darbą laive, atlygiu – štai iš čia ir kilo jūreiviškas paprotys reiso metu maždaug po mėnesio jau išmesti per bortą “pastipusį arklį“, kas reikšdavę, kad nuo šiol dirbama jau “sau“, o ne atidirbama už tą išmokėtą avansą ar taip bocmano išduotus laive neperšlampamus atsarginius darbinius drabužius.

Taip, neretai laivų kapitonai išmintingai tuo iš anksto pasirūpindavę, puikiausiai žinodami, kad arba avansas bus uosto smuklėse vis tiek pralaktas, arba jis iškart už tarpininkavimą yra pasisavinamas agentų, todėl bėdžius į laivą reisui ateina iš kranto dažnai toks kaip stovi, ir todėl turėdavęs po to už suteiktą jam jau laive darbinę aprangą atidirbti, nes ši išskaičiuota iš jo būsimos algos.

Na, o be šiltų ir neperšlampamų drabužių neapsieisi banginių medžiotojų škunose, kurios plaukdavę į šiaurines jūras arčiau Arkties (kaip tą patyręs ir rašytojas Jack London, parašęs romaną “Jūrų vilkas“).

Tai ne vienintelė jūreiviška daina apie banginių medžiotojus, o ir šis jūrinis verslas jau XX a. antroje pusėje dėl visiško banginių išnaikinimo vandenynuose realios grėsmės buvo jūrinių valstybių sutarimu konvencijose uždraustas (tik japonai tuo vis dar papiktnaudžiauja, prisidengdami “moksliniais tikslais“, dėl ko prieš juos nuolat kariauja Greenpeace “piratai“ savo laivu The Sea Shepherd).

Be abejo, lietuviai ir šiaip į jūrą tik prieš šimtmetį patraukė, o ir jokių banginių čia Baltijoje nemedžiota – tik visokios silkės ir menkės.

Tačiau dainos tema čia juk ne apie kovą su jūrų “pabaisomis“, bet apie jūrų darbininką, kuris duoda jaunimui vertingą patarimą verčiau likti krante, susirasti tinkamą merginą, vesti ją ir leisti naktis šiltai ir smagiai su ja lovoje, vietoje stipimo drėgmėje ir šaltyje, kamuojantis vachtoje (ar dar blogiau kaip čia – irkluojant visą dieną velbotą).

Geras patarimas, be kurio tūlas lietuvis ir taip apsieina – o ko mes tame sūryme nepametę, ar ne?…

* * *

NEPLAUKI Į JŪRĄ

CAPO: (3)

Am | G | F G Am
Am | C/G | Am | G
C/G | G | Am | G
Am | G | F G Am

PRIEDAINIS:
C | G | Am | G
Am | G | F G Am

Kai iš [Am]jūros grįžau, aš [G]linksmas buvau, nes tu[F]rėjau [G]daug pini[Am]gų,
Ir smuklėje aš [C/G]greit suradau iš[Am]gerti kartu drau[G]gų.
[C/G]Spėjau pašėlt su [G]uosto mergom, ir [Am]spėjau viską pra[G]lakt –
Ir [Am]teko tada man [G]vėl apsispręst – iš[F]plaukti į [G]jūrą dar[Am]kart.

PRIEDAINIS:
Dar[C]kart, dar[G]kart, iš[Am]plaukti į jūrą dar[G]kart,
Ir [Am]teko tada man [G]vėl apsispręst – iš[F]plaukti į [G]jūrą dar[Am]kart.

Kai naktį ėjau iš uosto gatve, Angelę sutikau –
Pasakė ji man: “Gražuoli, eime, nakvynę siūlau tau“
Pabudęs ryte aš jos neradau, ir dingo mano manta –
Drabužiai šilti ir neperšlampami, nes apvogė taip mane.

PRIEDAINIS:
Mane, mane, nes apvogė taip mane,
Drabužiai šilti ir neperšlampami, nes apvogė taip mane.

Man nieko neliko kaip praeitą kart – pas agentą aš nuėjau,
Pamatęs mane jis pasakė, kad jam aš skoloj tikrai nelikau.
Bet jei noriu save aš įdarbint laive, jis gali parduoti mane –
Paimti avansą, suteikti man šansą – išplaukti vėl škuna ryte.

PRIEDAINIS:
Ryte, ryte, išplaukti vėl škuna ryte.
Paimti avansą, suteikti man šansą – išplaukti vėl škuna ryte.

Savo nelaimei taip išplaukiau aš banginių prie Arkties medžiot,
Kur vėjai atšiaurūs, ir romas užšąla, o nuo štormų nespėji išdžiūt,
O blogiausia juk tai, kad mano manta buvo pavogta krante –
Pagalvojau tada man vertėjo numirt, nei stipus prakeiktam laive.

PRIEDAINIS:
Laive, laive, nei stipus prakeiktam laive.
Pagalvojau tada man vertėjo numirt, nei stipus prakeiktam laive.

Nors nuplaukėm daug ir į šiaurę toli, bet retai mus lydėjo sėkmė.
Dar neprašvitus irkluoji velbotą, kol vėl nesužimba žvaigždė,
Naguose prišąla net irklas per ilgas, iš nuovargio svyra galva,
Ir mintis tik viena, geriau negu čia – su merginomis šėlti krante.

PRIEDAINIS:
Krante, krante, su merginomis šėlti krante.
Ir mintis tik viena, geriau negu čia – su merginomis šėlti krante.

Taip pasakysiu visiems kas iš jūros sugrįžta su pinigais:
Nereikia pragerti jų su mergom ir su draugais netikrais!
Neplauki į jūrą, labiau pasistenki surasti darbą krante –
Vesti merginą ir naktį su ja smagiau praleisti drauge.

PRIEDAINIS:
Drauge, drauge, smagiau vartytis drauge.
Vesti merginą ir naktį su ja smagiau praleisti drauge.

* * *

2023-03-26
Varėna, Lietuva

Ironiška detalė: dainą baigiau savaitgalį adaptuoti lietuviškai jau gavęs penktadienį privalomus skiepus nuo visokių “cholerų“ išvykti darbui ten, kur teka upė Kongas, ir kur “jei ne Čiombė su Mubutu, tai Lumumba gyvas būtų“.

---

Autoriui grogui ar kitokiam tauresniam ugniniam gėrimui galima sumesti piastrų per PayPal arba Patreon – už ką jums, dosnieji žmonės, mano nuoširdus ačiū!

Ahoy!