Pastipusio arklio atnašavimas


Kuomet rašiau apie jūreivių darbo dainas shanty, tai minėjau, kad jos skirstomos į tris grupes: traukimo (angl. hauling shanties), stūmimo (angl. heaving shanties, įskaitant visas pump, capstan bei windlass tipo dainas) ir pramogines (taip vadinamas kubriko dainas arba angl. forecastle songs).

Pastarosios, aišku, nėra darbinės skanduotės ar darbo ritmui palaikyti skirtos jūreivių dainos, tačiau dabar jas paprastai irgi jau vadina šantėmis – ypač šią senovinę burlaivių laikų tradiciją perėmę ir puoselėjantys buriuotojai, kurie ir tas liaudiškas jūreivių darbines dainas mėgsta dainuoti kaip užstalės arba poilsines bei pramogines dainas.

Aišku, lietuviai, ne vien buriuotojai, šiaip dainuoti išvis nelabai mėgsta (net Dainavos šalies čiabuviai, virtę jau tik dzūkais!), nes ir buriuotojai, kaip jūrinė tauta, juk iškart įšokome į jūrą jau garo ir dyzelino amžiuje ir tik vos vos dviem nepilniems dešimtmečiams, o po to dėl okupacijų net pusei amžiaus nuo pasaulio, tame tarpe – ir per jūrą, buvome visiškai atskirti Geležine Uždanga.

Todėl trūksta ir tos bent kelių kartŲ perduodamos gyvos tradicijos, kurią turi kaimynai lenkai, ir net banaliai tiesiog buriuotojiško ar bendrai jūrinio dainų repertuaro (ką ir bandau aš čia užpildyti!), nes ne visada būna aišku, apie ką yra net uostamiestyje dabar toji Jūros šventė.

Šįkart noriu jus bendram įjūrinimo išsilavinimui supažindinti su daina, kuri yra pramoginė šantė, tačiau turėjo jūreivių darbe labai svarbią reikšmę, ir būdavo dainuojama ceremonijos metu – jei taip norite, atnašaujant pastipusį arklį.

* * *

Pirmas klausimas jau jums iškart ir kilo – iš kur arkliai laivuose?

Prancūzų jūros kavaleristai… (iliustracija iš catherine_catty.livejournal.com)

Nors čia žurnalo viršelyje išties yra Balandžio 1-osios pokštas, tačiau nuotrauka yra absoliučiai tikra – prancūzų jūros pėstininkai, atlikę uostų ir laivų apsaugą bei giluminę uostų prieigų žvalgybą bei patruliavimą per Alžyro karą 1954-aisiais, išties laikinai tapo kavaleristais.

Netgi šiame kontekste nenuostabu, kad ir mūsų kariuomenės Žemaitijos motorizuotų pėstininkų brigados Pamario batalionas yra pavadintas dragūnų, t.y. raitųjų pėstininkų, vardu, o aš dar pamenu laikus, kada šis a.a. bataliono vadas siekė juos padaryti lietuvių marėnais, ir jie netgi turėjo tokius neoficialius marškinėlius, kuriuos kaip suvenyrinius labai vertino JAV marėnai, kvietę ir bataliono vadą atšvęsti USMC gimtadienį (arti mano gimtadienio, bet ir aš ten buvau, ir alų-midų gėriau, ir suvenyrinių USMC taurių iš puotos parsinešiau).

Beje, rusai netgi turi Antrojo Pasaulinio karo laikų dainą Моряк на коне (m. A. Sokolov, ž. S. Fogelson) apie raitą jūreivį – štai, galite paklausti jos versijos čia:

* * *

Bet grįžkime atgal į jūras.

Ir jei ne kavaleriją husarams (dar viena kontekstinė detalė: seras Winston Churchill, britų Admiraliteto pirmasis lordas, t.y. “karo laivyno ministras“, jaunystėje tarnybą atliko būtent husarų pulke!) kažkur per jūras į kolonijas gabeni, tai gal, sakote, tai kažkaip susiję su Arklių Platumomis, kuriomis vadinamos nudususių vėjų tykos platumos Atlanto vandenyne (t.y. 30-35 laipsniai šiaurinės ir pietinės platumų abipus pusiaujo)?

Ir kurių pavadinimą prisigalvoję paaiškinti tuo, kad, suprask, ir pastipusius arklius tuomet per bortą dar ispanai išmesdavę, ir iki to, kad pasatus, vadinamus palankiais vėjais, kurie anuomet prekybinių burlaivių išnaudoti ir todėl vadinami angliškai trade winds, pavadinę tarsi traukiančiais laivus kaip arkliai.

Tik išties “arkliais“ vadintos vandenyno srovės, kurios tykos platumose taip padėdavę išnešti (išvilkti tarsi arkliai) burlaivį vėl iki pastoviai pučiančių vėjų.

O va pastipusio arklio alegorija yra nuo nusistovėjusios tradicijos gauti suderėtą užmokestį net ir tuomet, kai arklys po sandėrio pastimpa.

Manau, kad mūsų laikų automobilių perekūpai turguose šitą verslo tradiciją, būdingą Europoje čigonams romams iki šiol praktikuoja, nors šiaip jau dabar civilizuotose šalyse yra įstatymu nustatytas paliekamas terminas, per kurį pastipusį automobilį (o kieno vardu variklio galios pavadintos?) galima pardavėjui grąžinti, arba paprašyti kompensacijos už nedeklaruotų defektų išlindimą per mėnesį ar keletą, nebent išties perki kaip katę maše tame stovyje, koks yra apžiūros metu, ir todėl šią riziką prisiimi be paskesnių pretenzijų, taip sumokėdamas ir gerokai mažesnę pirkinio rinkos kainą.

O tokiai bendrai beprasmiškai veiklai įvardinti anglai (nors labai pelnytai pasičiupo amerikiečiai – kaip kaubojų tauta) taip sugalvojo išsireiškimą flogging the dead horse (čaižyti pastipusį arklį, kas rusiškai priežodyje atitinka “linksmakočiu kriaušes trankyti“), ir ką galėtume pasakyti ir mes tuomet apie pastipusę “ledinę“ (sic!) mašinėlę, netoli nuo Marijampolės automobilių turgaus tenuvažiavusią – ką tę tu ję pieskini, kap kokis durnęlis; mažum, nuo kalnęlio daba tą lupeną in šrotą varyk, jo!

Ne tik tarp kaubojų: nustipusio arklio raginimas – kaip verslo strategija (iliustracija iš chrisdunnconsulting.co.uk)

* * *

O tai kuo čia prie visų tų “čigonų“ (nors jūrų klajūnai buriuotojai dažnai pavadinami taip – sea gypsies) išties jūreiviai dėti, ir kodėl jie turėjo ceremoniją (!), kurios metu atnašavo pastipusį arklį?

Esmė tame, kad anksčiau, kai pasisamdydavę jūreiviais į laivą, gaudavę avansą – mėnesio algos dydžio.

Už šiuos pinigus jūreivis nusipirkdavęs jam laive būsiančius darbui reikalingus tiek asmeninius įrankius (ypač peilį, kuris tiko virvėms apipjauti ar špleisuoti, raikyti mėsai ir džiūvėsiams, ir, deja, kartais savigynai nuo bendrakeleivių ar krante nuo “kolegų“, norėjusių pripjauti ir apiplėšti), tiek ir, aišku, šiltesnius drabužius (ypač, jei samdėsi į banginių medžiotojų škunas, kurios paprastai vykdavę į sub-arktines platumas, kaip ir, būtinai, neperšlampamus drabužius (angl. oil-skins), guminius ilgaaulius batus (taip vadinamus velingtonus) ir olandiška vadinamą į gobtuvą su raišteliais po smakru panašią kepurę nuo lietaus ir vėjų, vadinamą ziudvestka (ol. zuidwester, angl. sou’wester, rus. зюйдвестка, lenk. zydwestka, vok. Südwester).

Beje, taip Olando Kepure vadinamas ir skardis (nuo vėjų ir lietaus?) pas mus pajūryje, ir su tokia kepure rasite uostamiestyje žvejo statulą, ir va tokią kepurėlę dabar juk mėgsta mamos savo kūdikiams uci-puci užmaukšlinti bei užrišti.

Prie brašpilio parimęs toks visiškai neglamūrinis jūreivis, vilkintis oilskinais, avintis velingtonais ir užsimaukšlinęs ziudvestkę (foto iš suburbanmen.com)

Jei jūreivis būdavęs patyręs, daugumą šių daiktų vis dar gerų juk turėjęs atlikusių nuo praeito reiso, todėl pinigus dažnai pragerdavęs uosto smuklėje.

Liūdniau būdavę, kai avansą pasiimdavę ar net atimdavę jūreivių agentai, kurie banaliai nušanhajindavę vargšus jūreivius reisui – šie nugirdyti atsibusdavę jau laivui esant jūroje, ir turėdavę dykai atidirbti už tą avansą, kurį nenutuokdami jau uoste pragėrė, kai juos “dykai“ vaišino, nes, suprask, gi pasirašė šiam reisui, ko net nepamena.

Yra ir apie tai jūreiviškų dainų, kaip Off to Sea, kai be tinkamos darbui aprangos tekdavę kęsti jiems šaltį jūroje tuose vėjuose ir drėgmėje…

* * *

Kaip bebūtų, liūdna ar nelabai, o mėnuo reise praeidavęs, kuomet atidirbdavai jau tą gautą avansą. Ir nuo tos dienos – visas darbas laive jau buvo jūreiviui į jo asmeninį pelną, t.y. dirbdavai už pinigus, kuriuos gausi reiso pabaigoje.

Tokią progą dera paminėti ir netgi atšvęsti!

Vėlgi, visų šalių liberalai mini tą laisvės nuo mokesčių dieną, kuri pažymima ir Lietuvos Laisvosios Rinkos Instituto iniciatyva – tai yra simboliška diena metuose, kuomet jau dirbi nebe valstybei (suprask – iki tol dirbai tik tam, kad sumokėtum visus pajamų mokesčius), o jau sau.

Taip Lietuvoje, pradėjus šią dieną minėti 1993-aisiais, ji buvo balandžio 13-tą, o jau pernai 2019-aisiais (dėl pandemijos šiemet nustatyti pasidarė komplikuota) – nusikėlė į gegužės 20-tąją (palyginimui – JAV pernai buvo balandžio 16-tąją), kas reiškia, kad jau mėnesiu ir dar savaite dabar ilgiau einame lažą tam, ką klaidingai vadinate valstybe (ši diena, tarp kitko, apskaičuojama lyginant valstybės išlaidas su BVP dydžiu – tai mes čia jau gerovės valstybę™, gaila, kad ne visiems, o tik lygesniems už mus, kuriame, ar kaip?).

Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimas Vilniuje (foto iš alfa.lt)

Nenuostabu, kad ir jūreiviai laive, mėnesiui reise taip jau praėjus, nuspręsdavę šią dieną simboliškai pažymėti – avanso skola simboliškai tapdavusi “mirusi“, o ir jiems patiems arti kaip arkliams už ją jau nebereikia. Todėl alegoriškai irgi vadinta Pastipusio Arklio diena – kaip ir šiai dienai skirtos tradicinės ceremonijos.

Tik vildavę ne kaip dabar liberalai akmenį, simbolizuojantį “mokesčių naštą“, o jūreiviai triume iš pakulų ir virvagalių supindavę nedidelę simboliškai arklio lėlę, kurią dainuodami tam skirtą ceremoninę šantę ištempdavę kaip pastipusį arklį (!) ant denio, triskart, jei laivas sąlyginai nedidelis, vilkdavę deniu aplink, tuomet iškeldavę po stiebo skėtikliu ant virvės, o jauniausias ceremonijos dalyvis nupjaudavęs virvę, ir taip iškilmingai šią pastipusio arklio lėlę išmesdavę per bortą, triskart džiaugsmingai sušukus valio! – nors būdavę ceremonijos variantų, kad ne į stiebą “pakardavę“, bet vilkdavo kurį laiką paskui laivą virve, tikėdamiesi, kad rykliai, kaip velniai, tą iškamšą sudraskys.

Štai šiai arklio atnašavimo ceremonijai yra skirta šantė The Dead Hose (pastipęs arklys):

We’ll use the hair of his tail
To sew our sails
And we say so,
And we know so.
And the iron of his shoes
To make deck nails,
O, poor old man.

Drop him down
With a long long rope
And we say so,
And we hope so.
Where the sharks have his body
And the devil takes his soul!
O, poor old man.

“Mes panaudosime jo uodegos plaukus burėms siūti, o pasagų geležį – denio vinims. Mesk jį, pririštą ilga laivavirve, per bortą, kur rykliai suės jo kūną, o velnias pasiims jo sielą! Ir mes taip sakome, ir mes to tikimės, o, vargšas seni!“.

* * *

O štai kaip visą įvykį savo 1931-ųjų metų knygoje Capstan Bars (brašpilio stipinai) aprašė škotų komodoras seras David William Bone (1874-1959), susirašinėjęs su lenku (!) Joseph Conrad (Britų Nacionalinės Bibliotekos pripažintu geriausiu britų romanistu!), kuris ne tik įšnekino šį škotą tęsti laivyne karjerą, bet ir plaukė jūreiviu (taip Joseph Conrad yra išties vienas geriausių angliškai rašiusių marinistų!) šio vadovaujamu laivu per Atlantą – čia mano vertimas:

Minia denyje susiorganizuotų šventimą. Liukas arba denio grotelės, ant kurių padėta iš nereikalingų skudurų padaryta arklio lėlė, būtų visų jūreivių velkamos į laivagalį, vaidinant didžiules pastangas – po kiekvieno visų sutelkto truktelėjimo pertempiant groteles tik per colį ar du. Nuvilkus iki kapitono kajutės durų tuomet tikimasi, kad šios pastangos deramai atlygintinos iš paties kapitono vieno arba dviejų butelių užmokesčio forma. Po to arklio figūra būtų atrišama, trys džiaugsmingi valio! sušunkami, ir ši lėlė išmetama per bortą“.

Gaila, kad apie šį paprotį nesu girdėjęs iš mūsų jūrininkų, o juolab – buriuotojų, nors JAV karo laivyne, sakoma, kad šis paprotys vis dar išlikęs.

Matyt, šiais laikais profsąjungos ir darbo inspekcija algų klausimus yra jau galutinai išsprendę, ir mėtyti “pastipusio arklio iškamšas“ per bortą jūreiviams nebėra poreikio.

Na, o angliškai kalbantys buriuotojai šią ceremoninę šantę dabar jau pavertė savo smagia sutartine ir užstalės daina “nu ar nesakiau?!“.

Arba štai dar gal ir mano jaunų dienų muzikos jums – Guns ‘N Roses su jų daina Dead Horse:

Šiaip jau, metai į galą, primenu, tai lietuvišku (sic!) papročiu nebepalikite iki Kalėdų tuo pastipusiu arkliu skolų nesu(si)grąžintų!

Ahoy!

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.