7 pėdos po kyliu

Septynios pėdos po kyliu
Ir su žuvėdromis šaukiu:

Vėjo! Vėjo! Vėjo! – (iš dainos)

Neuždavėte sau klausimo niekad, kodėl jūrininkams linkit gero plaukiojimo yra palinkima ir 7 pėdų po kyliu?

Aha, taip ir girdžiu – gražus skaičius tas septynetas.

Bet tai gražu yra viena pėda (teoriškai kaip ir prasmuktum, krantažmogių supratimu), tarsi Numero Uno, ir trys (nes gi Dievas myli Švč. Trejybę), ir penkios (kaip penki pirštai), ir devynios (kaip Trejos Devynerios), ir dešimt (kaip dvi rankos arba dešimtainė sistema), ir dvylika (kaip tuzinas).

Juolab, kad visi šie skaičiai juk yra dar kažkur panaudojami ir jūreivystėje.

Tarkime, vienetas šiaip yra dar ir point, arba dalis apskritimo, kas yra sąlyginis krypties dalinimas pagal vėją seniau burlaivių epochoje (praktiškai dabartinių buriuotojų pamirštas), o kartais dabar jau suprantamas tik kaip rumbas (visas 360 laipsnių apskritimas yra 32 rumbai, kas sudaro kompasinę rožę, kuri nebūtinai yra vėjų rožė, kalbant apie burlaivio tiesiuoju apiburinimu epochą).

Trys turi irgi ne vieną pritaikymą ir tradicijas, nors tarptautiniame vėliavų kode dabar signalai iki trijų vėliavėlių kombinacijų jau ir netempia. Bet trys budėjimo pamainos, kurias išsidalina kapitono padėjėjai su juo pačiu (puiku, jei yra dar ir trečiasis, bet yra tarp buriuotojų dar išvis ir psichų-vienutininkų, ir tokiems yra sugalvota Vendee Globe regata, kuri kaip tik dabar vyksta), vis dar dažniausiai sutinkama vachtų (angl. watch arba pamaina) sistema – tai šitaip padalinus, jau ir keturios pėdos tiktų (keturios valandos pamainoje) arba ir aštuonios (aštuoni varpo dūžiai – kas pusvalandį).

Penketuką ir devintuką galima irgi surasti labai pasiknaisiojus, o va jūrmylė juk dalinama į dešimt dalių – dzūk. kabeltovus, angl. kabelius, lietuviškai, matomai, derėtų šalia jūrmylių jau vadinti jūrlyniais (kas ir yra angl. cable – linijinio laivo inkaro lyno ilgis iš burlaivių epochos). Bet husarai 1/10 jūrmylės iškart šliundromis tuomet pervadintų, ir tame irgi būtų galima rasti paslėptą prasmę.

Na, o tuziną naudoja bet kuris buriuotojas, skaičiuodamas ant pirštų konkrečiam momentui pagal žemiausią arba aukščiausią tašką lentelėse potvynius ir atoslūgius – yra tokia Dvyliktųjų taisyklė (angl. rule of twelfths), apie kurią irgi rašiau (ir kuri tema prapuolė virusų sugraužtame skipper.lt tinklaraštyje).

Tai kodėl septynerios pėdos?

Nes kalbam apie gylį, ne tik grimzlę – tiksliau, gylį po grimzle.

O kuo gyliai matuoti visuose jūrlapiuose Didžiosios Britanijos Admiraliteto užgaida, pagal ką tie visi jūrlapiai ir vadinama netgi admiraliteto?

Sieksniais, arba fathom. Netgi angliškas yra išsireiškimas – to fathom [something], išmatuoti ne šiaip gylį, bet gilumą (kad ir prasmės kokios nors minties). O vienas sieksnis yra 6 pėdos.

Būtent sieksniais ant gylmačio (dzūk. lotas, kaip dabar echolotas), kas buvo virvė su švino svambalu gale, turinčiu dar ir grunto užgriebimo kaušelį gale (be jo, tai dar vis tiek taukais sutepdavę, kad grunto mėginius iš dugno parsitemptų – aktualu inkaruotei susirasti), ir yra sužymėti visi tam reikiami šios virvės ilgiai – ne pėdomis ar jardais (kuris yra trys pėdos).

Tie mazgeliai skyręsi markiruotėje, kad per pirštus slystant virvei nenusimuštų skaičius, kiek konkrečiai mazgelių arba sieksnių nuėjo link dugno – jei išsivyniodavusi visa virvė, tai sakydavę, kad “dugno nerasta“ (angl. no bottom). Kitaip rėkdavę, kad, tarkime, “dugnas trys!“ (angl. bottom three – kas reiškia trys sieksniai iki dugno).

Beje, dar įdomu, kad žmogus, kuris kiurksodavęs laivo priekyje ir mėtęs svambalą gyliui atmatuoti, vadinamas leadsman, kas yra ne šiaip lyderis, priešakinis, bet ir nuo angl. lead – švinas. Leisiu sau teigti, kad žodis lyderis kilo ne nuo vado, o būtent va nuo šito priešakinio arba vedlio laive, kuris žino gylius pirmas, nes juos išsimatavo gylmačiu, ir pagal kurio atsiliepimus visas ekipažas ir seka. O laivo vadas juk yra gale ant pakylos – “kapitono tiltelio“. Lietuvinti leadsman į švinių kiek keblu dėl organizuoto nusikalstamumo palikimo.

Ir dar atkreipkite dėmesį, kad mažiausias pirmas pažymėtas atstumas šioje virvutėje (angl. lead line arba sounding line, kas pastaruoju atveju visiškai atitiktų dabar echolotą – gylio matavimą ultragarsu, by sound) yra du sieksniai – kas tiesiog reiškia, kad sieksnis yra per mažai, nes reikia atsižvelgti dar ir į savo laivo grimzlę.

Tačiau jei nuleidi dugnan daugiau už grimzlę, tai daugiau nei pusė iki pirmos žymos bus visai saugu pasakyti bent jau 7 pėdos. Čia kaip angliška piniginė sistema anksčiau pagal tą logiką Plius Vienas: vienas svaras buvo 20 šilingų, bet viena ginėja, kuriomis džentelmenai skaičiuodavę pajamas arba algas, yra 21 šilingas – vienu šilingu viršaus.

Jei negyvenčiau šitoje karalystėje, tai kažin, ar suprasčiau mąstymą, kodėl būtent 7 pėdos, juolab, kad dabar jau gyliai visur surašomi metrais. Nes, kaip sakiau, admiraliteto jūrlapiuose tradiciškai rašyta tik sieksniais visi gyliai, ir matuoti jie tik sieksniais. O septintukais gi išvis niekas nemieruojama ir neskaičiuojama – nei pas britus imperinėje sistemoje, nei mūsų kontinentinėje iki dešimtainės (“kapa, kapa – dešimt“).

Aišku, galima palinkėti ir konkrečiai tik vieno sieksnio gylio po kyliu, tačiau ramiau bent pėda daugiau magaryčių, o ir šiaip juk ne kiekvienam laivui palinkėsi bendrai gylio saugiau tų bent dviejų sieksnių iki pirmos žymos, nes yra juk ir solidesnės grimzlės laivų.

Beje, saugus gylis ratinių garlaivių laikais Misisipėje XIXa. buvo laikomas kaip tik tie du sieksniai pirmai žymai – dvylika pėdų, į kurias įskaičiuojama ir tipinė garlaivio grimzlė. O dvylika pėdų – tai jau iškraipytas šūkis “du [sieksniai] pagal žymą!“, arba “amerikoniškai“ – Mark Twain (mark two, greičiausiai kaip tw’ain šūksnio hey forma gale, nors tuose kraštuose dar mėgsta gramatinę nebuvimo formą ain’t, tai reali iškraipymo forma neaiški, nors ir artima skambesiui ir serijai senos skandinavo kalbos sveinn , angl. swain – bernas, tarnas, sekėjas, pameistrys: boatswain ir coxswain – ai, sako, nesuk galvos: senovinė two forma, ir tiek), ir ką savo pseudonimu pasirinko buvęs Misisipės locmanas, tapęs JAV literatūros tėvu, anot William Faulkner: rašytojas, publicistas, šachtininkas, verslininkas ir šmaikštuolis Samuel Langhorne Clemens.

Jūroje gi laivų grimzlės įvairesnės, todėl verčiau skaičiuoti gylį nuo kylio. Ir linkėti bent jau viena pėda daugiau to simbolinio sieksnio po juo. Tik užuot šaukus, kad linkiu tau, turint omeny dar man nežinomą grimzlę, tuomet po kyliu bent vieno sieksnio bei plius vienos pėdos – palinkėti iškart septynių pėdų po kyliu!

Ahoy!