James L. Haley 2010 metų biografinę knygą “Vilkas. Jacko Londono gyvenimai“ (tas Jackus – tai Džekas, aišku, arba Jack), ISBN 978-9955-16-490-6, kurią iš anglų kalbos išvertė Rita Vidugirienė, išleistą 2013 metais “Gimtojo žodžio“, parėmus Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijai, buvau nusižiūrėjęs anksčiau.
Bet vat pirmiau nusipirkau bambizų (taip tarpukariu dar vadinti protestantai) išleistą Bibliją, bet paskui susinervinau, kai paaiškėjo, kad ten ne visos Knygos Senąjame Testamente, nes trūksta gana dažnai cituojamos (todėl dėl pamokymų vadinamos Ekleziasto – ten ir padorus pasiuntimas į Peru yra, kur pasakyta: “eikite ir dauginkitės!“, nors Nahumo knyga yra, jei ką) Siracho arba siracidų knygos. Na, gerai – vardan ekumeniškumo paskaitysiu ir angliškai internete, bet vis tiek tais bambizais, kaip sakė pionierius Vodička apie vengrų honvedus Šveikui, pasitikėti negalima.
Pirkau prieš Kalėdas, nors galėjau kalėdinio vyr. mechaniko paprašyti, tačiau šiojo ir taip buvau visko priprašęs, ko ir prisiprašiau. O vat gerai knygai atsispirti pats negalėjau.
O ir kaip atsispirsi, kai draugas Džekas yra tiek gerai žinomas! Pirma, kas ateina į galvą – aišku, “Jūrų vilkas“, kurio ekranizacijoje Vilką Larseną suvaidino ir mūsiškis Liubomiras Laucevičius (beje, mačiau prieš gerą dešimtmetį traukinyje, tai tokio pagarbaus siaubo, kokį įkūnijo filme save škunoje, jis nekėlė). Na, kad Vilko aprašyme netrūko paties Vilko Londono homoerotikos iš patirties ir to meto jo vyriškos draugystės su poetu, tai čia tik knygą skaitydamas gali pradėti suprasti. Taip, ten rašoma sąžiningai ir nenuglaisčius. Kai kas, mėgstantis arbatėles (sic!), gal vietomis apkaltintų tendencingumu, bet man tai nekliuvo, nes neturėjau jokių išankstinių nusistatymų, išskyrus – “o, juk čia mūsų, buriuotojų, rašytojas!“
Man vis tik antra priežastimi buvęs dar ir Smokas Beljū (paties rašytojo laikyta nevykusia pasakojimų serija), Jukono (netoli Aliaskos, tačiau Kanadoje, ne JAV) avantiūristas, o aš metus esu praleidęs Komi taigoje (žinau, kas yra -47C ir sniego iki pažastų bei Šiaurės pašvaistė ir baltosios naktys), kur iš kairės miškas be pradžios, o iš dešinės miškas be pabaigos, ir kur nespjausi, ten styro tas pats linkmakotis, ir taip bemaž 300 km iki Poliarinio rato), buvęs irgi kažkuo artimu bei suprantamu man herojumi.
Kita vertus, rašytojas J. London parašė virš 50 kūrinių per gana trumpą laiką (aš gyvenu dabar jau ilgiau už jį, o prirašęs esu tik krūvą mokestinių deklaracijų ir šitą tinklaraštį), tad sunku rasti tokį, kuris nebūtų bent kurio nors jo kūrinio neskaitęs, o banglentininkai turėtų būti dėkingi, kad būtent Londono dėka jų pramoga iš viso išliko ir nežmoniškai išpopuliarėjo (Džekui tai kainavo nusvilusią odą ir keturių dienų karantiną bei odos pūslių gydymąsi).
Nežino Londono knygų, kadangi nebent šiaip neskaito, nes yra tuščiai valstybės visuotinai mokslintas vaikystėje beraštis. Antraip apeiti Džeko Londono kūrybą neįmanoma.
Džekas buvo viskuo, apie ką vėliau rašęs. Taip, ir buriuotoju – beje, pramokęs buriuoti savarankiškai toje pačioje San Francisko įlankoje, kur vykusi ir pastaroji 34-oji Amerikos Taurė, apie kurią rašiau. Ten vos ir nepaskendęs, kuomet girtas nuo prieplaukos ne į valtį įsirioglino pamiegoti, o šlumštelėjo į vandenį, kur buvo išneštas atoslūgio srovės link atviros jūros, tačiau, mūsų laimei, išgriebtas jau išsiblaivęs po keturių valandų šaltame vandenyje vieno graikų imigranto žvejo.
Šios ir panašios pamokos bei profesiniai buriuotojo ir jūrininko įgūdžiai jam padėjo tapti austrių piratu, o po to austrių piratų gaudytoju. Vienas jo laivelių netgi vadinosi kaip Joshua Slocum, pirmojo apiplaukusio vienutininko aplink pasaulį, laivė – Spray, ir pavadinimą gavo dar iki šios knygos pasirodymo. Padėjo išplaukti į jūrą banginių medžiotoju ir ruonių skerdiku (kiek suprantu, vis tik jis mieliau irkluodavęs velbotus). Padėjo išgyventi Jukone per aukso karštinę, keliaujant upėmis ir ežerais beigi statantis vytines laives. Padėjo ir keliauti aplink pasaulį (tik kelionės pusiaukelėje nebaigė dėl sveikatos problemų – ne tik tropikai, hemarojus ir alkoholis kaltas).
Mano nustebimas dėl Džeko veikiau buvo susijęs su jo socialistine praeitimi – aktyvus socialistas (dabar pasakytume, kad komunistas gal arba socialdemokratas, o JAV – liberalas) bei agitatorius (patyręs savo kailiu darbinio gyvulio išnaudojimą ir 19a.pab.-20a. pr. kapitalizmo beviltiškumą), JAV Socialistų partijos vienas iš steigėjų ir viceprezidentų po šios partijos prezidento Upton Sinclair, kuris aprašė Čikagos skerdyklas su nežmonišku išnaudojimu ir lietuvių imigrantų (mano senelis iš tėvo pusės irgi kažkur ten yra užsidirbęs ūkiui pinigus, po ko vedė, atėjo bolševikai ir viską atėmė – varė samanę partizanams ir, ko gero, dar stribams, ir keikė valdžią ir su velniais oboliuoti nesidėjo, todėl į jo ūkį neatėjo ne tik tarybų valdžia, bet ir visos šalies elektrifikacija, anot Lenino).
Faktas apie Londono politines pažiūras, kuris nebuvo akcentuojamas, bet paaiškina, kodėl ir sovietmečiu Londoną mielai išversdavę – atrodydavęs savas, nors į antrą pusę, kuomet prakuto rašydamas, elgėsi kaip visiškas kapitalistas: be azijiečių tarnų (jam nekart pripaišytas rasizmas), ruošusių jam privalomai karštas vonias, niekur nevykdavęs, įsigijęs dvarą ir daug žemės bei turėjęs ūkį, statęs pilį iš lavos akmens ir raudonmedžio (sudegė paskutinę naktį prieš atidarymą…), pastatęs brangiai jachtą kelionei aplink pasaulį (nes samdė tik profsąjungų darbininkus ir rinkosi geriausias medžiagas, tai kaip išeis pigiau?), kurią prieš išplaukiant sumaitojo baržos (jo gyvenime tokių žiaurių išmėginimų, įskaitant abiejų vaikų ankstyvas mirtis, apstu – vis atsitiesdavęs, kol morfijaus skausmui malšinti perdozavęs), ir pan.
Knygą verta skaityti, net jei nesate buriuotojas, tikrų vyriškų pasakojimų mėgėjas arba Džeko Londono gerbėjas. Po Mark Twain (upeivio?), mūsiškis jūrininkas Džekas Londonas tapo žinomiausiu ir geriausiai parduodamu to meto JAV rašytoju (buvęs ir karo korespondentu Korėjoje rusų-japonų 1905 metų kare bei Meksikos pilietiniame kare, iš kur atėjo dainuška “kukaračia“ – “tarakonai“), tad jei skaitote knygas, jums ir šioji bus įdomi smalsumui tenkinti, kaip ir kodėl taip įvyko, kad Džekas Londonas tapo tuo, kuo tapo.
Vertimas yra tikrai neblogas, ne almaliterinis, kaip gana įprasta bestselerius verčiant – kažkurioje dalyje pasirodė gal kiek suvelta, bet visumoje sakiniai puikiai ir aiškiai skaitomi ir gerai sudėlioti, mintį lengva suprasti. Man tik kliuvo originalių tikrinių daiktavardžių rašyba: viename sakinyje rastum ir Jack London, ir jau kokią geografinę vietovę adaptuotai pagal VLKK nuostatas – ganėtinai tas erzina skaitymo “persijunginėjimas“. Juolab, kai kurių pavadinimų originalus užrašymas irgi praverstų, užuot juos tik išvertus (aš visada automatiškai mintyse atverčiu atgal į originalą).
Pasigedau iliustracijų – paprastai visos biografinės knygos jomis papildomos, o čia nerasi nei vienos, išskyrus esančią ant viršelio. Džekas Londonas mėgęs ir pats fotografuoti, ir pozuoti (sekso gaivališkumas iš jo tiesiog tryškęs). Ir kažkaip įtariu, kad originalioje knygoje jų būta, bet už fotografijas reikėjo mokėti atskirai, o ir jų dėjimas pabrangina spausdinimą, tad nuspręsta jų nepirkti? Jei taip, esu labiau nusivylęs nei aukščiau minėta bambizų išleista Biblija.
O socialistiniai autoriaus pasažai – deja, labai siejasi ir su dr. Aušros Maldeikienės knyga “Melo ekonomika“, nes vietomis, rodos, cituoja ne tik mūsiškį būtąjį “laukinį kapitalizmą“, bet ir dabartinį. Savo knygą, jau su ja sutarėm, kurią perskaičiau dar iki Kalėdų, dabar duodu jai paskaityti po Trijų Karalių, nes net jai pasidarė smalsu, ką aš turiu omenyje lygindamas. Na, kartu ir prie mūsų kolegos, mylėjusio jūrą ir vėją, arčiau bus – kaip sakiau, Džekas Londonas buvo labai plati ir įvairiapusiška asmenybė, todėl ir biografijos autorius pavadino: “gyvenimai“ – kaip vienam žmogui, tai tiek trumpai, ir tiek beprotiškai daug.
Taip, pasakojimas apie Džeko Londono gyvenimus man kelia veikiau liūdesį – viskas turi savo kainą, o jis tikrai sumokėjo daug. Bet skaitydami jūs gausite daugiau, nei išleisite litų šią biografiją įsigydami – tos pamokos, jei tik moki jas priimti, yra vertos daugiau.
Tad nepasakysiu smagaus ar malonaus skaitymo. Palinkėsiu mąslaus skaitymo su išmintimi. Ahoy!
Skipper_LT 
Komentarų: 4