Du gikai tapetuose


Kadangi atšilo, nors dar, obelims nepabalus, Nemune ledai neišplaukė, pasemdami pamarėnus, sausakrančio gyventojams svarbiuose postuose virkaujant kasmet apie, neva, netikėtai, ir kas, dievulėliau, galėjo pagalvoti, užklupusią stichiją, tai Bitlas konstatavo, kad trečiadienio, vasario 5-ąjai, Šv. Agotos dienos vakaronėn, iš pašalių prašapę klausytojai į patiltę sugužėjo gausiai.

Gužėti priežastis buvo – gi apie Karibus, ir dar apie plaukimą aplink pasaulį, kuriame galima irgi sudalyvauti, kviečiant Dariui Vinkevičiui, išmaišusiam Viduržemio jūrą ir patyrinėjusiam jau proverbinius Karibus.

Na, nors ir buvo smagu ant sofkutės pirmose eilėse pakiurksoti ir patyliukais pasvajoti apie šiltus kraštus, karštas merginas ir romo degustacijas (tik ne po rastamaniška vėliava), aš tikrai visko neatpasakosiu, nes jau ir Olandas apie Karibus pasakojęs, ir su Dariaus projektu Kapitono Granto Vaikai galite patys susipažinti ir jam tiesiogiai užduoti klausimus, kas ir kaip, idant būta ir Tūkstantmečio Odisėjos, ir Gold of Lithuania – nepastebit, kad išskirtiniai dalykai tampa tokiais įprastais, kad nepastebėjome, kada Lietuva tapo jau jūrine valstybe?… Gal tik papildysiu, kad galimas dar papildomas etapas, apie kurį kol kas neskelbta, nuo Graikijos salų iki Kanarų, nes yra norinčių ir pas mus (juk Europoje gyvenam!) pasidairyti.

20140205_185736

Slaptas kadras iš pogrindininkų rezgiamo sąmokslo (VSD byla Nr. 14/2-5-896741)

Tad aš pereinu prie temos, kuri ir apie buriavimą aplink pasaulį, ir apie du gikus, tačiau ne ant Reliant 59. Ant tapetų. Ir dėl to reiktų truputėlį grįžti laike, kuomet buvo viduržiemis, bet ne toks speigas, kaip pavasariop.

* * *

Po Naujųjų užsukom pas mano draugą nuo vaikystės Vilmantą į jo dukros gimtadienį, nes dar nepagyvenęs jaunimas jau buvo boulinge (liet. medtakio kėgliai) pasibarškinęs kėglius (vok. stuopos) rutuliu padaužęs.

Draugas nėra buriuotojas. Jis yra medžiotojas – penktos kartos (dar ten buvo jo tėvas, kuris yra ketvirtoji, ir jo sūnus, kuris yra jau šeštoji kailinių žinduolių ir kitokios vietinės laukinės faunos populiacijos gausinimo ir skaičiaus bei kokybės kontrolės sukultūrintuose Lietuvos miškuose, kur seniai nebegalioja darvinizmas beigi natūrali atranka, medžiotojų karta; dabar jau jiems Aplinkos ministeris Mazuronis žada netgi sumokėti, kad tie kailines kriukses miškuose išpyškintų ir taip mus nuo Afrikos maro apsaugotų – virkavimai apie vargšus žvėriukus prapuola, kada marškiniai arčiau kūno patampa).

Nėra buriuotojas, nes kol kas dar nėra buriuotojas, bet, manau, tai tik laiko klausimas. O štai kodėl…

Vat jūsų patalynė, sakykite, su gėlytėmis, žirniukais, širdutėmis, zuikučiais, meškiukais, ar va tokia marinistinė kaip jų (ot gausiu per maulę už paslapčiomis ne tik vonioje ant džiovyklės nufotografuotus eksponatus, o už visą paparazzi veiklą):

20140104_211602

Aš tokios neturiu, prisipažinsiu. Nu dustu iš pavido, skaitau.

Aišku, didesnė dalis marinistinių eksponatų yra jo sūnų kambaryje – štai laivės modelis ant garso kolonėlių:

20140104_211636

Kažką panašaus iš masinės produkcijos ir aš turiu, todėl dusulio priepuolio galiu išvengti. Arba va dar kažkoks vienas yra šiuo metu drožiamas:

20140104_211645

Nes kuo prastas užsiėmimas žiemos metu krantligės simptomams apmažinti, kaip teisėtai paklaustų Olandas, klijuonatis iš plonų plonų lentučių škunos modeliuką?

Bet įdomiausi man pasirodė sienų apmušalai (dzūk. tapetai):

20140104_210058

Vos užmetęs akį, tūlas iškart pasakytų, kad tai – Joshua Slocum laivė Spray!

Na, tiesiog šios laivagalis yra toks įsimintinas, o ir pats vaizdelis gal matytas iš šiojo knygos “Vienas aplink pasaulį“ (angl. Around The World Alone, išversta du tep sau, o Vienas su burėmis aplink pasaulį). Juolab, kad įdėta ir laivės brėžinys, kuriame šioji išsiskiria galiniu stiebu su netaisyklingos trapecijos bure, skirta palengvinti vairavimą ir stabilumą pasatinėse platumose.

20140104_210033

Gal nelabai matosi, bet abejonių per abu paveikslėlius tuose pačiuose sienų apmušaluose nelieka – tikrai Spray.

Imi abejoti, kai geriau įsižiūri į burių konstrukciją (pagal ruskius vadinamą takelažu, nors tas iš tiesų yra virvynas, o pati konstrukcija yra apvalmedis, tobiš dzūkiškai rangoutas). Ar čia tik man taip atrodo, ar tikrai matau du virpstus (dzūk. gikus, angl. buomus)?

20140104_210010

Jei stiebai (dzūk. mačtos) čia būtų du, tai klausimų nekiltų – akurat, kaip pagal brėžinius, antras virpstas yra galinio stiebo, viskas čia okay.

Bet akivaizdu, kad abu virpstai priklauso tam pačiam vienam stiebui! Kas ne minties kryptyje (rus. nie v kursie) arba nepamena viso knygos pasakojimo, tai primenu, kad Džošua tą antrąjį stiebą pridėjo tik kone pusiaukelėje, jau pasatų platumose tobulindamas savo laivę. Juk didesnę laiko dalį jis praleisdavęs ne denyje, bet kajutėje, laivės viduje, kur turėjo didžiulę biblioteką (tūlas ir dabar tiek neperskaitot per savo gyvenimėlį), o laivė pati plaukė taip ir ten, kur jam reikėjo – iš tiesų, ką tę, kūrke, mažum lįsi laukan kap goželis, kai i tep švakai vairuoti reiktų, ba plaukia kur reik?

Lietuviškame knygos vertime šito paveiksliuko nėra. Gali būti, kad jis paimtas iš originalo? Aš nežinau.

Bandžiau nešališkai pažiūrėti į dailininko darbą – kažkaip abejoju, ar tas tapetų dizaineris yra mūsiškio Olando dvasios kolega. Ko gero, ėmė gražų paveiksliuką ir parengė pramoninį dizainą, ir nesuko sau galvos, du virpstai, vienas, ir kaip reiktų plaukti prie šoninių ir įžambių vėjų. Mūsiškis Olandas tai, jei reikia, ir kurėnui šprintinę burę į gafelinę pakeis, skatindamas buriavimo progresą bent jau Lietuvos Tradicinių ir Istorinių Laivų Asocijacijos logotipuose.

Prie nepavėjinių krypčių, manau, tikrai pavaizduota konstrukcija neveiktų, ir šeimininkų katinas Krizius kompetetingai savo nuomonę tuomi irgi patvirtina facepalm (nes nu kaip gi be katukų, nu!):

20140104_191555

Bet jei pagalvoti apie pavėjines kryptis, tai pati ši konstrukcija tuo metu, kuomet dar tiesiąsias bures ir skerses (dzūk. rėjas) naudojo burlaiviai, išnaudojantys pasatines platumas greičio ruožams per vandenynus, neturėjo patį Džošuą labai stebinti, ir, ko gero, gal netgi buvo jo paties taip ir sugalvota į tai atsižvelgus.

Man iš viso atrodo, jei taip geriau įsižiūrėjus, tai dabartinių pavėjinių burių (pūslių, kaip sakė tarpukariu, arba dzūkiškai spinakerių) su virpstais ar statmenomis atotampomis (dzūk. spinakergikais) naudojimas yra visiškai logiškai susietas su matoma ir čia konstrukcija. Kažką panašaus su priekine ir didbure netgi Andrius Varnas, pamenu, naudojęs pasatinėse platumose, kuomet priekinę burę (dzūk. stakselį, angl. štagburę, staysail arba foresail) atitempęs tokia susikonstruota kartimi.

Andrius ir Džošua plaukę aplink pasaulį – jiedu žino. Aš tai tik spėlioju.

Bet va ir man atrodo, kad šis užkliuvęs paveiksliukas vertas dėmesio savo sprendimu. Aišku, regatose taip nepalenktyniausi – per daug ardymo ir dėliojimo čia, todėl ir sugalvota dabar tai, kas sugalvota, ir netgi spinakeriai iš esmės užleido vietą genakeriams, kadangi pastariesiems nereikia gikų (a propos, vertimo į žmonių kalbą reikia?). Tačiau atvirame vandenyne, kur pučia pastovios krypties pavėjiniai pasatai, tai kodėl gi ir ne?

Matote, pradėjau apie tapetus, o baigiau istoriniais tyrinėjimais. Kaip šitame tinklaraštyje ir įprasta.

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.