Marinistika

Jachtiniai vaikai

Prisipažinkite, gi ir jums kartais šauna į galvą tokia erezija, kad va kaip būtų smagu laive aplink pasaulį, ir kur nors taip neskubant užstrigti joje anapus gaublio – Ramiojo vandenyno salose, kur egzotiškos pusnuogės gražuolės kokosus ir bananus pirogomis atgabena, kur už dolerį pavalgai dienai, už dolerį prisisiurbi romo (ir už trečią dolerį pasigauni sifilį, aha).

Pasvajoti gali, bet jei turi šeimą, tai dažniausiai turi vaikų, ir tuomet svajones atidedi iki pensijos. Nes kaip su vaikais tokį kelią, ir tokį atstumą – jiems gi į mokyklą reikia! Nes darželis – tai dar bala jo nematė, ypač kai Zuoko sostinėje ir taip su darželiais yra palaida bala, kurioje velniai naudą gaudo. Mokykla – kitas reikalas.

Tačiau liberalų vėliavnešys Remigijus Šimašius dar prieš gerus metus pradėjo temą apie privalomą vaikų mokslinimą (šita dalis neginčijama) ir alternatyvą jam – mokymą namuose (angl. homeschooling) bei, kas mūsų erezijos atveju aktualu ir sprendžia dalį problemų – mokymą bei žinių patikrinimą nuotoliniu būdu (angl. on-line).

Prisipažinsiu, mano išankstinė nuostata dėl homskūlingo buvo neigiama. Gal esu nemažai prisiskaitęs kritiškų tokio metodo vertinimo, ypač, kas gal jus nustebintų, iš JAV šaltinių, kur šis švietimo būdas yra visiškai įteisintas. Pas mus iš principo toks švietimo būdas juk yra draudžiamas, tik kartais toleruojamos neformaliai išlygos (melo ekonomikoje ir čia galima apsimetinėti), tačiau pabandykite savo sveikam ir normaliam vaikui, bent jau pradinukui, išsireikalauti teisę neiti į mokyklą, o mokyti jį namuose patys – good luck with that.

Neigiama nuostata tiek čia (prie to, kad nipaložieno), tiek JAV susiformavusi dėl to, kad vaikai iš namudinio švietimo ateina paprastai mažiau praprusę ir sunkiai socialiai adaptuojasi prie kolektyvinės konkuravimo sistemos (čia kažkodėl man suskamba Pink Floyd: Teacher, leave this kids alone!) – bent jau taip teigia privalomo valstybinio švietimo ekspertai (iš dalies – ir privataus, bet tiems juk tik babkės terūpi, ane?).

Bet kai savo vaikų švietimu ir ugdymu pasidomiu praktiškai, tai nemanau, kad dabar tose mokyklose jis vykdomas efektyviai, nors vaikas ir eitų į geresnę valstybinę mokyklą. Kai kuriuos dalykus mes anuomet “prie ruso“ išmokdavę greičiau ir paprasčiau – dabar reikalavimai pažeminti.

Su šita pseudo-liberalia tautinės mokyklos idėjos irgi kliurkų pridaryta sočiai: vienam dalykui yra krūvos vadovėlių ir mokymo priemonių, dažnai tarpusavyje be jokio sąryšio ir nesusietų; mokymo planai tapo beletristika dėl pačios beletristikos žanru patys savyje; egzaminų reikalavimai keičiami kasmet, kad nebeaišku net be korepetitorių, kam derėtų pasiruošti; menkas mokytojų motyvavimas (tame tarpe – ir finansinis) ir atranka iš “jie niekur nepritapo, tai eis į pedagoškę“ imties bei su tuo formuojamos visuomenės atitinkamos nuostatos; dirbtinai ištęstas mokymo procesas, ir t.t. – visa tai seniai sukėlė korupciją švietime ir akivaizdžią eroziją teoriškai dailiame Lietuvos švietimo mūre, ir toliau, jei niekas nesikeis, bus dar blogiau, jei manote, kad tik dabar jau yra blogai.

Todėl man suprantamas noras tėvų nebe atiduoti į “sistemą“ savo vaikų, nes tėvai nebeturi poreikio “kažkur palikti darbo dienai“ savo atžalas, “ai, tegul ta proga dar juos ir pamokslina“, kol jie patys darbovietėse “aria“. Ir todėl iš tiesų būtų gerai turėti alternatyvą mokyti savarankiškai (homeschooling) bei testuoti reguliariai žinias pagal bendrus Lietuvos švietimo reikalavimus (tame tarpe – ir on-line būdu, išskyrus privalomuosius valstybinius egzaminus, kurie rengiami taip, kaip rengiami).

boat-schooling

Jachtinis vaikas mokosi (foto iš yachtpals.com – irgi apie tai)

Gerai būtų turėti, net jei ir nekeliautum su laive ir vaikais kažkur anapus gaublio, bijodamas, kad tie liks neišsimokslinę durniukai. Bent jau ramus būtum dėl vieno: mokyklose tarpstančių patyčių šie nepatirs, o su kitų tautų bendraamžiais bendravimo tai niekas iš jų neatims – tokių jachtinių vaikų, kaip ir čiabuvių vaikų salose ar kitose pakrantėse, juk apstu. Ir jei toji sistema tikrai būtų veikianti jau Lietuvoje, ko gero, netektų skaityti tik apie kitataučių patirtis būtent tokiose kelionėse (iš esmės – tai jau gyvenimo būdas ši kelionė laive per gyvenimo ir pasaulio vandenynus).

Apie patirtį siūlau pasiskaityti angliškai čia arba vertimą rusiškai čia – kam kuri kalba parankesnė.

Lenkų kalbą aš, tarp kitko, išmokau pats natūraliai homskūlindamasis save (mano šeimoje ir netgi giminėje niekas pašlechecku nekalba), kuomet žiūrėdavau vaikystėje pas močiutę Liudvinave lenkų televiziją (prie sovietų pas mus buvo Maskvos propagandinis ir Vilniaus propagandinis kanalai, o visi vakarietiški filmai ir animacija buvo rodoma per Suvalkų TV retransliatorių – todėl man yra smerfai, o ne smurfai, nors pastarieji iš viso Sovdepijoje padarytiems tėvams yra atradimas ir nesugroja, išskyrus nupagaidy).

Paskaityti ir susidaryti savo nuomonę. Aš saviškę palaipsniui pakeičiau, ir dabar, ko gero, palaikysiu Remigijaus ir jo bendraminčių pastangas ir siekius įteisinti šį mokymo būdą kaip legalų ir visiškai priimtiną alternatyvą dabar vyraujančiam privalomąjam švietimo būdui valstybinėse (ir iš dalies – privačiose) mokyklose.

Aišku, ne visi tėvai turi tokį išsilavinimą, kad galėtų mokyti patys, bet iki tam tikro lygio, ir su pedagogų on-line pagalba bei tinkamais tokiam mokymo būdui pritaikytais vadovėliais – galima, kodėl ir ne? Rusiškoje nuorodoje abu tėvai turi ir vaikų psichologų ir pedagogų išsilavinimus bei apsigynę šioje srityse disertacijas – tačiau ir jų atveju atsirado “geradarių“, kurie net ministrui rašė skundus, kad vaikai auga nepriežiūroje ir nemokslinami, nors patikrinus paaiškėjo, kad lenkia daugelio savo tautiečių bendraamžių labai jau vidutiniokiškus gabumus ir pasiekimus. Gerokai lenkia, tarp kitko.

Gali būti, kad kai sulauksiu, man ši alternatyva bus jau nebe aktuali.

O pabaigai duosiu dar vieną nuorodą iš ten pat – čia va tokio vieno jachtinio vaiko prisiminimai apie tą laikotarpį, kuomet mokėsi namuose (tiksliau, laivėje – gi šioji buvo namai). Straipsnio vertimas rusiškai, tačiau galima gal būtų rasti ir originalą angliškai.

Ir kam raidžių daug ir galveles sopa (oi, kaip “gerai“ tas valstybinis privalomasis švietimas jus skaitymui parengė, vaje-vaje!), tai pažiūrėkite trumpą filmuką apie vieną tokią “jachtinę mergaitę“ – čia (angliškai).

Yra apie ką pagalvoti, tiesa?

Reklama
Standartinis

2 thoughts on “Jachtiniai vaikai

  1. zurab parašė:

    Домашнее образование детей на яхте давным-давно не является ничем новым, и уж совершенно точно дети, прошедшие его, не глупее и не менее развиты чем их школьные “аналоги“ – скорее наоборот, собственно вы правильно привели ссылки на исследования на тему boat kids в блоге Натальи и Максима. Интересующимся следует почитать блоги англоязычных путешественников, к примеру вот тут много интересного – http://www.womenandcruising.com/sailing-families.htm а также http://www.cruisersforum.com где немало фактической информации о том, что получается в результате такого подхода. Лично я согласен со всеми родителями, растящими детей на яхтах – это самое лучшее детство, которое вы можете дать своим детям.

    Patinka

  2. Atgalinis pranešimas: Vandenų pasaulin? | Laivai ir jūrininkai. II tomas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s