Jūreiviškų kepurių stiliai (2/3): františkasis su pomponu


Kad jau vakar pažiūrėjote, kaip prancūzas Charlie Dalin (APIVIA) pirmasis atplaukė Vendée Globe, nors, perskaičiavus, šias 9-tąsias varžybas laimėjo trečiu finišavęs jo tautietis Yannick Bestaven (Maître Coq IV), tai šiandien puiki proga pasidžiaugti šita puikia buriuotojų ir jūrininkų tauta, tęsiant temą apie jūreiviškas kepures. Nes tokių – tai jau tikrai niekas kitas neturi!

Ar turi?

Jau pirmoje dalyje supažindinau su jūreivių imperine kepurių stiliaus linija, kurią matome ir lietuviškų KJP paradinėse garbės sargybos kuopos uniformose, ir kuri yra ne tik plačiausiai paplitusi kaip savotiškas jūreiviškos uniformos standartas, bet ir mūsų akiai įprastinė, todėl gal labiausiai tinkama vadinti tradicine.

Tačiau tradicijų yra ir kitokių, ir va dabar metas susipažinti su kitokiu, nei britišku, ir juos mėgdžiujusiu vokišku bei rusišku, imperiniu požiūriu, ką dera dėvėti karo jūreiviui ant galvos, ir čia pirmiausia krenta į akis, aišku, maištingieji prancūzai bei išdidūs amerikiečiai, kurių jūreiviai užsimaukšlinę kažką tokio mums keisto ir netgi savotiškai juokingo.

* * *

Ir va prancūzų jūreiviškos besnapės kepurės vietoje kaspinų kažkodėl turi bumbulą viršuje, kuris vadinamas pompon (dar užrašoma ir kaip pom-pom bei pom-pon).

Prancūzų karo jūreivis išeigine uniforma (foto 2008 © Marie-Lan Nguyen iš vikės)

Logiškiausia pasakyti, kad ant prancūzų jūreiviškų besnapių kepurių šis bumbulas atsidūrė pagal tą pačią napoleoniškų laikų madą, atkeliavęs į laivyną nuo kareiviškų shako (rus. kiverių) cilindrinių kepurių.

Tačiau ne taip viskas paprasta, nes…

Juk išties bumbulas atsirado pirmiau ant megztų kepuraičių šiaurinėje Europoje, kur tą megztą “kojinę“ ar “rankovę“ ant galvos sujungdavę, taip iš esmės uždengdami mezginio suraukimo skylutę. Ir dabar slidininko kepurės, kurias mėgsta skandinavai, ir kurių madą prie sniego perėmėme ir mes (nebent labai šalta ir norisi rusiškos ausinės kailinės kepurės ušankos – bet juk ir patys rusai slidinėja su gerokai lengvesne ir patogesne “slidininko“ kepuraite su bumbulu).

Vis tik sakysite, o tai, palauk, kaip šitas bumbulas iš tos šiaurės kalnų ir sniegynų atsidūrė ant kepurės, kur jūra ir pietinė Viduržemio saulė?

Kažkaip nepanašus į kalnų slidininką ar alpinistą, net jei ir su virve (foto iš expatica.com)

Nes ir ši franto (liet. dabitos) prancūziškos jūreivio kepurės tradicija yra ne visai frankiška – ji irgi britiška!

Aišku, dabar prancūzai gali pareikšti, kad visa Britanija nuo jų Bretanės pavadinta, ir čia jie madas diktuoja, o ne jiems kažkokie britai anapus La Rankovės (kažkodėl dar vadinamos Anglų Kanalu) – fi!

Juolab, kad jie dievagojasi šią beretę pasiėmę iš savo tautiečių gaskonų (kaip ispanai sako – iš “savo“ baskų) Bearno (pranc. Béarn, bask. Bearno) pietvakarių Prancūzijos provincijos, esančios Pirėnų kalnų šiaurinėje pašlaitėje Gaskonės krašto, iš kurios kilęs ir muškietininkų istorinis bei literatūrinis herojus d’Artagnan, todėl kartais jaunystėje yra vaizduojamas kaip atvykęs į Paryžių provincialas, dėvintis kaimietišką beretę, o ne galantiškąją skrybėlę.

Tik jei kalbėtume apie tai, į ką tą jo beretė veikiau buvo labiau panaši, tai… kaip jūreiviška (pas mus žinoma kaip žvejo) ziudvestė tapo berniukų kūdikių galvos apdangalu, taip va ta la bonnet tapo… mergaičių kūdikių gobtuvu:

Čia vis dar jūreiviška beretė, žinote… tik – laaaaaabai mutavusi ne į tą pusę, kaip pirmoje dalyje jūreivio apranga į bikinį (iliustracija iš Alibaba)

Tačiau, kalbant apie kalnų pašlaites, tai ir nors ne jau nuo britų atsiskyrę airiai, bet ir to siekiantys škotai irgi nelabai mėgsta, kai juos vadina bendrai britais, ar, neduoktudie, nes gausi dirką (ša, husarai!) iš po sijono (pardon, kilto!), dar pavadintum škotą anglu (lietuviai ir prie SSRS nemėgo būti vadinami nei sovietais, nei, juolab, dar ir rusais, ko nemėgstame ir dabar, o ir dėl post-sovietinio vardo pykstame, nes vokiečių post-naciais gi lyg ir niekas nevadina).

Nors dabartinė prancūzų jūreivio besnapė kepurė primena išties įprastinę britiško (ar imperinio, kaip pasakojau praeitoje dalyje) stiliaus besnapę jūreivio kepurę, tačiau ji nėra toji kietų formų iš cilindrinės uniforminės suplokštėjusi kepurė pagal savo kilmę, nes, nors ir turi dabar lankelį, bet pradžioje netgi neturėjo ir to aiškaus kanto savo dugnui (kas šiaip yra kepurės viršus), nes ši kepurė išties yra… beretė!

Ir atėjo iš škotų pas pracūzus veikiau va tokiame Balmoral bonnet (Balmoral – tai karališka pilis) pavidale (o kapoto dangtis angliškai irgi vadinamas bonnet, nes užvožtas irgi panašiai taip virš variklio), kur matote ir “jūreiviškus“ kaspinus, ir františką bumbulą:

Labai jau jūreiviška ta kalniečio kepurė iš Balmoralo (foto iš St Kilda Kilt Store)

Kur dar vadinama tokia panaši beretė ir kaip Kilmarnock bonnet, ir kaip Humel bonnet arba humel hat (tik šios tradiciškai būna ir be kaspinų bei išvaizda jau artimiau mums įprastų karinių berečių).

Tai šioji beretė su kaspinais ir bumbulu yra tokios tradicinės škotiškos tam-o-shanter beretės variantu, kai toji beretė yra ne suformuojama iš veltinio, kaip įprastinės mums “prancūziškos“ (o ir kariškių dabar) beretės (su tuo cibuku, kaip vienišu palikimu viso puošniojo bumbulo viršugalvyje), bet yra susiuvama iš vilnonės medžiagos dalių, kurių kampai susiuvami ir apjungiami viršugalvyje irgi bumbulu, kaip tai daroma juk ir su megzta skandinaviška slidininko kepuraite.

Katukai (uci-puci!) ir su neužmirštuole (sic!), ir su tam-o-shanter berete, ir su jūreiviška besnape su pompončiku (nuostabioji iliustracija iš HipPostcard)

Ir čia yra dar viena tuo pačiu įdomi jūreiviška detalė: ši tautinė škotų beretė vadinama pagal škotų nacionalinio poeto Robert Burns poemos 1791-ųjų metų Tam O’ Shanter lyrinį herojų, kur šis pagal siužetą, gerai taip įpiešęs tautinio škotų ugninio vandens paveldo, pamato šokančias raganaites (nuo nesubrandinto spirito į viskį tos degtinės gi tebūna tik balti arkliai, bet ant arklio jis jau į miškelį ir pats atjojo), kurių vienai, vardu Nancy, sužavėtas šios trumpų marškinukų, šūkteli frazę:

Well done, cutty-sark!“ (kur škotiškai cutty-sark – tai “trumpi marškinukai“).

Taip va greičiausiu arbatos kliperiu pagarsėjęs ir tame pačiame pirmosios jachtų regatos bei šalia senosios britų jūrų akademijos Gryniče stovintis burlaivis Cutty Sark siejasi per šią škotų tautinę beretę ir su dabar prancūzų jūreivių tipiniu uniforminiu galvos apdangalu.

Patraukiau po kyliu – čia yra arbatinė, kur galite gerti arbatos, dėl kurios kliperis ir pastatytas, tik su arbata padarė vos 4 reisus, nes 1869 metais atidarytas Sueco kanalas ir garlaiviai banaliai trumpesniu keliu lėčiau plaukdami laimėjo (didžiausias fiksuotas Cutty Sark greitis yra 17.5 mazgo, kas dabar juoką kelia konteinerių laivams).

Kažkoks čia išdykęs kaubojus palindęs po tais škotės raganaitės “trumpaisiais marškinukais“… 

Ir štai tokias tradicines beretes su bumbulais škotai dėvėjo ir per 1745-ųjų metų jakobitų sukilimą.

Kas tie jakobitai?

Tai kataliko karaliaus James II, kuris lietuviškai yra Jokūbas (ir, primenu, visi monarchų vardai pagal tradiciją yra išverčiami!), ir jo palikuonių, pretendentų į sostą, pasekėjai – šis karalius, kaip jau rašiau apie jachtklubus, buvo broliu pirmojo oficialaus pasaulyje buriuotojo karaliaus Karolio II (Charles II), ir kaip tik pirmoje regatoje jachtomis Temzėje link Gryničo (taip tariamas Greenwich) pralaimėjo £100.

Beretininkai su pomponais – jakobitų ’45-ųjų sukilimas (iliustracija iš History of War)

Po nepalikusio oficialių palikuonių (nesantuokinių vaikų tas anglikonas linksmasis monarchas tai turėjo apie tuziną) brolio mirties, šis rimtuolis katalikas paveldėjo Anglijos sostą, tačiau buvo sūnėno protestanto olando Viliaus Oraniečio (todėl olandų tautinė spalva yra oranžinė, kai valstybinė gana tradicinė daugeliui kitų valstybių mėlyna-balta-raudona) su jo žmonos anglės Marytės intervencijos, palaikomos britų elito, nuverstas, kas vėliau istorijoje įgavo pavadinimą kaip šlovingoji revoliucija (Glorious Revolution).

Ir tai išties buvo ne olandiška britų okupacija (primenu, kadangi jau irgi rašiau apie olandų admirolą Senelį, kad tris pirmus karus iš keturių olandai prieš anglus laimėjo!), bet taip vadinama “buržuazinė“ revoliucija: nors olandai formaliai gavo britų sostą, išties taip respublikai atsikratant į parlamentarizmą pradėjusio per daug kištis monarcho, bet išties britai gavo ir priėjimą prie olandų kolonijų užvaldymo, ir know-how dėl Anglijos Banko įsteigimo, ir t. p.

Žodžiu, taip per contr-brexit į Jungtinę Karalystę jau atėjo kapitalizmas iš Europos, ir tas anglų sustiprėjimas bendroje karalystėje nelabai patiko kalniečiams šiaurėje, davusiems savo karalių anglams po šių “nekaltybės“ karalienės Elžbietos I-osios mirties, ir kurie sudėjo savo nepriklausomybės viltis į kataliką karalių bei tam sukilimui gavo prancūzų dvaro finansinį ir karinį palaikymą.

Monsinjoras su pomponu (iš Kate Picher pinterest)

Prancūzija, kaip žinia, yra katalikiškas kraštas, Vatikano dėl ištikimybės Romos popiežiui vadinamas “ištikimiausia ir vyriausia Bažnyčios dukra“ (fille aînée de l’Église). Nenuostabu, kad prancūzų sostas, dabar po ispanų ir olandų konkuruojantis su anglais regione (kol neužsirovė ant lordų Velingtono su Nelsonu), taip rėmė šituos škotų maištininkus. Ir taip pat nenuostabu, kad, anglams šį sukilimą žiauriai numalšinus, nepriklausomybininkų ir katalikų škotų irgi nemažai emigravo ir nusėdo Prancūzijoje.

O ir prancūzai tik vėliau taip iš škotiškos mados šį galvos apdangalą laivynui irgi pasiėmė (iki tol prancūzų jūreiviai dėvėjo parade skrybėles), kai jau pamėgo beretes ir prancūzų civiliai – juk tradiciškai tas mums prancūzas dar nuo 19 a. antros pusės vaizduojamas gi su užraitytais smailiais ūseliais, dryžuotais marškinėliais ir berete (tik be pompono, o su cibuku):

Oui, je t’aime, mon marin chéri! (iliustracija iš On Buy)

Kiek nuostabiau, kad juk iš esmės tokias škotiškas beretes, nors ne šių ir sugalvotas, taip ir su bumbulu arba be jo, vėliau pasiėmė prancūzai iš kalniečių (gaskonų arba škotų – nelygu kilmės versijai) ir į savo laivyną, kuriame dar anksčiau ir tie jakobitai imigrantai sunkaus ir nedėkingo darbo laivuose susiradę.

Bet juk vėliau ir patys anglai palaipsniui padarė tas škotų beretes jau tokiu savo kai kurių pulkų, ir ne tik škotiškų lojalistų, uniforminiu galvos apdangalu, ir…

Ir dar taip iš tos beretės gimė tai, ką mes pas save įprastai vadiname pilote!

Bandau įžiūrėti beretes arba pilotes ant britų pilotų galvų Pirmojo Pasaulinio karo metu, kai jie, sako, jas “sugalvoję“ (iš Osprey serijos)

Pasakojama, kad tie britų lakūnai dar Pirmąjame Pasauliniame kare jiems priskirtą uniforminę beretę taip perpus sulankstydavę ir užsikišdavę už antpečio, o kai toji užsigulėdavo, tai šios jau neišlygindavo, o taip su kantais nuo sulankstymo ir dėvėjo ant galvos, kol galop toji nestatutinė beretė išties jau tapo ta formalia pilote (t.y. pilotų galvos apdangalu), ir netgi taip į sausumos kariuomenės pulkus pas škotus tokia beretė su bumbulu perkeliavo atgal.

Beje, sovietyne dar prie Stalino, ir net gerokai po jo, beretė buvusi tik moterų galvos apdangalu (na, ko jūs norite, kai ir aršūs britų kalniečiai “sijonus“ gi dėvi?), tad vietoje šios jau “tikriems vyrams“ sovietinėje kariuomenėje ir buvo skirta toji suplota į klostes “vagina“ – tik ir mes tas pilotkas nešiojome diediškai užsikišdami už diržo, nes antpečiai juk prisiūti buvo pagal visą jų perimetrą, o ne vien tik jų išilginiai galai, kad ten tą sulankstytą nesusipratimą užsikištum.

Nei škotai, nei jūreiviai, nei lakūnai – nacių tankistai su “pilotėmis“ ant galvos, o ne tankistams įprastomis beretėmis (foto iš worldwarphotos.info)

Kaip tokius galvos apdangalus ir vėliau į šį karą Prancūzijoje atvykę amerikiečiai pritaikė dar savo kariams dėvėjimui garnizonuose vietoje dar ispaniškame 1898 metų kare, kur pasireiškė ir būsimasis prezidentas Teodoras Ruzveltas, kurio vardu vadinami pliušiniai meškiukai (teddy bear), jiems įprastinių žygio (arba karo kampanijų) skrybėlių campaign hat (ir dabar tokias dėvi amerikiečių armijos instruktoriai).

Taip va ši per karą naudota “sulankstoma kepurė“ (side cap), bet amerikiečių tarpukaryje vėl 1933 metais buvo susigrąžinta dėvėjimui tik kariuomenės oro (kur vadinta flight cap) bei šarvuočių pajėgose, kol plačiau įsigaliojo jau Antrojo Pasaulinio karo metu (jų parašiutininkai dėvėjo būtent šias kepures “pilotes“, o ne beretes!), ir netgi atėjo į JAV karo laivyną, kuris savo “plokščiąsias kepures (žr. kitoje dalyje flat hat!) buvo jūreiviams jau palikęs tik paradams.

Meškiukas Kapitan Lavrov su prancūziška jūreivio kepure (© Mila Hrystynčenko, iš teddybymila.tedsby.com)

Tad, jei būtume visiškai tikslūs ir prisilaikytume originalios kilmės versijos, tai britų lakūnai nieko čia irgi nestatutiškai neišrado, ir pilotėmis taip tik ruskiai ir tevadina šituos įgulos (garnizono, o ne komandos prasme) galvos apdangalus (t.y. garrison cap) – na, įveskite į paveiksliukų paiešką pilot cap ir garrison cap, ir pamatysite, kad pilotiškos veikiau bus tos tarnybinės kepurės (peaked cap), su kuriomis ir mūsų lakūnai S. Darius ir S. Girėnas įamžinti, o ne šoninės (side cap) ar skrydžio (flight cap) “sulankstytos beretės“.

O va taip škotai turi dar vieną tokios beretės originalų variantą kaip tautinį galvos apdangalą, vadinamą Glengarry bonnet, kurį paprastai dėvi ir škotiškas karališkasis pulkas – ši iš beretės blyno į kebabą pavirtusi pilotė yra ne tik su “jūreivišku“ bumbulu (kaip prancūzų jūreivių kepurės), bet ir su “jūreiviškais“ kaspinais gale (kaip vokiečių ir rusų besnapės jūreivių kepurės), ir netgi su “jūreivišku“ bantuku kairėje (kaip britiškos jūreivių besnapės kepurės):

Labai toks “jūreiviškas“ lakūno (nuo žodžio prisilakti) galvos apdangalas iš Glengario (foto iš St Kilda Kilt Store)

Ironiška, bet gal ir tas mano pasipiktinimas dėl rusiškų (sic!) piločių lietuviškose KJP gal užsibaigtų, jei mūsų jūreiviai pradėtų dėvėti kažką panašaus į glengarišką įgulos (tik garnizono prasme, nes pilotė angliškai yra garrison cap) kepurę?

Bet, kaip sakiau, o prancūzų jūreivis dėvi išties ne besnapę kepurę pagal britišką imperinę madą, o tokią pagerintą vardan paradų beretę su kantu ir bumbulu. Ir šią madą iš prancūzų perėmė kitos frankofoniškos šalys: taip prancūzų pomponas yra raudonas, o belgų, tarkime, tradiciškai buvo mėlynas (dabar uniformos keičiasi link tradicinio “britiško“ standarto).

Jei lietuvių škuna Brabander norėtų tokios tautiškos savo jūreivių kepurės pagal burlaivio belgišką Brabanto provincijos kilmės liniją, tai gal irgi būtų nebūtinai tos provincijos tautiška juoda su geltonu bumbulu, bet gal labiau mums tautiškai balta beretė su kantu ir, tarkime, žaliu bumbulu – tik vilniečiai, aišku, jau iškart pradėtų burbėti, kodėl čia taip ir vėl tie kauniečiai savo Žalgirį reklamuoja, o klaipėdiškiai purkštautų, kad tie didžialietuviai katalikai, kurių juk klerikų kepuraitės irgi su bumbulais, čia dabar šiame protestantiškame krašte jakobitiškas madas įvedinėja!

Vperde VDVėėėėė!!!… Ai, pala – čia ne ta “desantūra“ (iliustracija iš PressReader.com)

Kaip bebūtų, bet dabar šis tradicinis prancūzų jūreivių galvos apdangalas beretė su pomponu išties netapo mums įprastiniu (nepamirškite, kad būtent iš prancūzų kontingento mūsų sukilėliai 1923 metais Klaipėdą atsikrymnašino!).

Nors per tas dabar mūsų karo jūreiviams užmauklintas “pilotes“ savotiškai esame gal vis gi kalniečiais “škotais“, net jei ne vien iš šių dar mes karių uniformoms pasiimame beretes – tik tikrai dabar jau be tų františkų dekoratyvinių pomponų ar netgi to cibuko viršugalvyje, kai tų bumbulų funkciją ir bandoma praktiškai pagrįsti, neva, taip jiems apsaugojant žioplokų prancūzų jūreivių viršugalvius nuo bimsėjimo į bimsus.

Na, o trečioje dalyje – ko nepasiėmėme viena ar kita forma, nes jau apie kitą tradicinį, tik mums, sakote, nelabai įprastą denio jūreivių popajišką galvos apdangalą.

Ahoy!

Komentarų: 1

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.