Neskūpus škvaliukas patiltėj

Nu tai ką tę, mažum, raitosies į patiltę pas Biltą, kai per teliką mum rodo, kap Maidanas, kūrke, dega – gražu pažėt, ba to rupkės Janukovičiaus šikė svyla. Nors i baisu biskutuką, kap tę baigsis, kai ruskiai ne tik babkių atsiųs, ale i da kokius specnazus.

Skaitau, mat jį galas – ale aš tai, mažum, vis tiek eisiu pas tuos, kurie Vilkavišky škvalus įsikinkę po Suvalkijos lygumas varinėja, o dabartės tai da i papasakos, kap jie tę į mano mylimus Mozūrus nuvaro pasižmonėt i da regatose su lenkais pasigalynėt.

Reklama

Du gikai tapetuose

Kadangi atšilo, nors dar, obelims nepabalus, Nemune ledai neišplaukė, pasemdami pamarėnus, sausakrančio gyventojams svarbiuose postuose virkaujant kasmet apie, neva, netikėtai, ir kas, dievulėliau, galėjo pagalvoti, užklupusią stichiją, tai Bitlas konstatavo, kad trečiadienio, vasario 5-ąjai, Šv. Agotos dienos vakaronėn, iš pašalių prašapę klausytojai į patiltę sugužėjo gausiai.

Gužėti priežastis buvo – gi apie Karibus, ir dar apie plaukimą aplink pasaulį, kuriame galima irgi sudalyvauti, kviečiant Dariui Vinkevičiui, išmaišusiam Viduržemio jūrą ir patyrinėjusiam jau proverbinius Karibus.

Radistai, kurie netampa baikeriais, tampa jachtsmenais

Kadangi Žemėje žemės yra mažiau nei vandens, tai visi žemės gyventojai, kuriems žemės sodo sklypuose nereikia ir už ačiū, nes jiems reikia laivės, puikiai sutelpa ant vandens, tai taip ir patiltėje pas Bitlą renkasi labai įvairūs vandens gyviai.

O va žemėje mūsų platumose tai dabar šaltis subinę kanda, ir gal todėl kai kuriems krantligės dispanserio pacientams smagiau tą minkštąją ant krosnies (ar radijatorių) kepinti, nei trečiadienį vakarop atkelti ir nunešti į patiltę prie jau, kada skaitote, užšalusios Neries sostinėje Vilniuje anapus Šv. Jokūbo bažnyčios špitolės, kurioje dar mano pirmagimės sulaukėm, o apleisti pastatai dabar nesulaukia pinigingo dėdės iš Amerikės.

Bet už tai mes sulaukėme 2014 metų sausio 23 dieną Mingės anarchistų klubo nario Vyganto Jautako su jo pasakojimu, kokiais keliais jis į laiviavimą (dzūk. jachtingą) pakliuvo, ir kokių nuotykių patyrė, ir kaip jam sekasi, ir ką patarti gali gimtojoje Baltijoje aplankyti turistiniais beigi pažintiniais tikslais.

Kaip Bitlas dėl merginų dūsavo, arba 3890 jūrmylių kikenimo

– Būsi šį vakarą patiltėje pas Bitlą? – klausia telefonu manęs Dainius, bevažiuojančio iš muitinės sandėlio link reklamos agentūros tikrų gruziniškų natūralių sirupų vaisvandenių Kazbegi 1881 reikalais (aha, čia premium produkto reklama, bet šlamšto aš ir nereklamuoju).

– Taigi šiandien lietuviško palydovo paleidimas per TV… – dvejoju tarp dviejų savo domėjimosi objektų (jei nerašau apie kosmonautiką, tai dar nereiškia, kad ji man mažiau už buriavimą įdomi ir suprantama).

– Tai vaizdo įrašą pažiūrėsi! – sprendžia techninę pusę režisierius pagal profesiją.

– O tai ką aš anūkams papasakosiu?! – priešinuosi. – Čia gi istorinis momentas!

Gausu dovanųųųų!…

2013 metų nuo Kristaus gimimo (primenu Adventą ne tik laivuką varnai Nelsonui drožiančiam Olandui iš Panemunės) gruodžio mėnesio 18 dieną, kuomet Gracijonas, Girdvilas, Eivilė ir Gracijus gracingai šventė savo vardadienius Tarptautinę migrantų dieną, Jungtinės Karalystės dienraščiui kaltę už anglų nemeilę bulgarams ir rumunams versdamas lenkų imigrantams, krantligės dispanseris patiltėje pas Bitlą buvo gausus pacientų.

Ko gero, tai jau paskutinis metų susibėgimas ant upės kranto mėlynos (linksmakotis jumi į akį, bet, nepaisant didžiųjų miesto žiburių, laivo posvyrį čia tą upę matai!), ir šis gausus dar buvo ne tik ligonių, bet ir dovanų.

Šeimyniškas dispanseris

Net ir per Adventą krantligės dispanserio pacientai renkasi pas vyr.gydytoją Bitlą, kuris trečiadieniais nuo 18:30 priima pacientus patiltėje G (taškas toks, kaip pasakytų IT Hardware Specialist Uncle Rum) Luck (laimės taškas ten pat) skyriuje.

O praeitą trečiadienį, gruodžio 4 dieną, vizituojantys gydytojai buvo Tauras Pėstininkas iš “Geros dienos” ir Rusnė Jurgelionytė is “Carpe diem” (pavadinimų panašumas yra atsitiktinis, nors nebūtinai). Pastarosios laivės burvedys ir sindikato prezidentas Bumbulas Olandas irgi pasakojo ne vien žvejams apie silkių ir sardinių istorinę tėvynę Sardiniją, o prie jo prisidėjo ir Kostas iš Trakų (o kas jo nežino?).

Gydymas apmokėtas iš Lietuvos Buriuotojų Sodros fondo, o šių lėšų skaidrumą nusavinimą prižiūrėjo buvęs LBS prezidentas Andrius Končius, kuris perskaitė dar ir gasdinančią informaciją, kad visi buriuotojai bus MėSAos prievaizdų, kuriems maulėse sovietiniai tarakonai knibžda, pričiupti, nes vat niefig čia plaukioti šventais Marijos Žemės teritoriniais vandenais, neturint motorinės vandens transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo. Vajus nenaujas, gal ir atskirai vėl derėtų apie tai rašyti, bet tema juk apie kitką buvo?

O buvo taip…

Lietuviškas Heikelis

Kas toks yra Rod Heikell, išpyškins bet kuris burvedys, kuris yra plaukiojęs Viduržemio jūroje, nes besiruošdamas kelionei būtinai bent jau pastudijavo, jei ne įsigijo (taip, turiu ir aš dvejas), jo lociją – šio autoriaus ir buriuotojo knygos, gausiai iliustruotos ir pilnos vietos ypatumų aprašymų, yra seniai tapę Viduržemio jūrų buriavimo praktine klasika, vadinama netgi biblijomis.

O ką tokį tampytumėte už skverno, jei norėtumėte, kad jums papasakotų Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko ar Maironio kalba, nors ir ne eiliuotai?

Man nebereikia jau pristatyti jums Dariaus Vinkevičiaus.