MBA-2019: pas Bitlą su Uku Randmaa

Be šlipso – toks dress-code visuotinu nebyliu sutarimu taikomas jau ne pirmi metai nenuoramos Bitlo (pagal pasą, taip pažeidžiant dabar ES direktyvą dėl GDPR, žinomam kaip Darius Gerasimavičius) organizuojamiems žurnalo Vėjo!3 vardu Metų Buriuotojo Apdovanojimams.

Aišku, šie yra nuo seno plačiai žinomi siaurame rate (jei buriuotojus lyginsite bendrame tautiečių kontekste), nes LBS šulai vienais metais primetė, kad jų vardu dalinama garbė ir šlovė ne tuo kursu nuėjo, tai “atėmė“ nacionalinį buriuotojų apdovanojimų statusą ir rengia patys dabar jau kelinti (prisipažinsiu, net nežinau kelinti, kai tokie dar plačiau žinomesni) metai savo nuosavą, į ką Bitlui išties yra nusišvilpti, nes jo sugalvoti MBA dabar, galima drąsiai sakyti, išvis yra tarptautiniai (apie tai irgi žemiau) – o ir kitų tokių juk MBA nėra.

Ir ką jūs jam?

Neskūpus škvaliukas patiltėj

Nu tai ką tę, mažum, raitosies į patiltę pas Biltą, kai per teliką mum rodo, kap Maidanas, kūrke, dega – gražu pažėt, ba to rupkės Janukovičiaus šikė svyla. Nors i baisu biskutuką, kap tę baigsis, kai ruskiai ne tik babkių atsiųs, ale i da kokius specnazus.

Skaitau, mat jį galas – ale aš tai, mažum, vis tiek eisiu pas tuos, kurie Vilkavišky škvalus įsikinkę po Suvalkijos lygumas varinėja, o dabartės tai da i papasakos, kap jie tę į mano mylimus Mozūrus nuvaro pasižmonėt i da regatose su lenkais pasigalynėt.

Du gikai tapetuose

Kadangi atšilo, nors dar, obelims nepabalus, Nemune ledai neišplaukė, pasemdami pamarėnus, sausakrančio gyventojams svarbiuose postuose virkaujant kasmet apie, neva, netikėtai, ir kas, dievulėliau, galėjo pagalvoti, užklupusią stichiją, tai Bitlas konstatavo, kad trečiadienio, vasario 5-ąjai, Šv. Agotos dienos vakaronėn, iš pašalių prašapę klausytojai į patiltę sugužėjo gausiai.

Gužėti priežastis buvo – gi apie Karibus, ir dar apie plaukimą aplink pasaulį, kuriame galima irgi sudalyvauti, kviečiant Dariui Vinkevičiui, išmaišusiam Viduržemio jūrą ir patyrinėjusiam jau proverbinius Karibus.

Radistai, kurie netampa baikeriais, tampa jachtsmenais

Kadangi Žemėje žemės yra mažiau nei vandens, tai visi žemės gyventojai, kuriems žemės sodo sklypuose nereikia ir už ačiū, nes jiems reikia laivės, puikiai sutelpa ant vandens, tai taip ir patiltėje pas Bitlą renkasi labai įvairūs vandens gyviai.

O va žemėje mūsų platumose tai dabar šaltis subinę kanda, ir gal todėl kai kuriems krantligės dispanserio pacientams smagiau tą minkštąją ant krosnies (ar radijatorių) kepinti, nei trečiadienį vakarop atkelti ir nunešti į patiltę prie jau, kada skaitote, užšalusios Neries sostinėje Vilniuje anapus Šv. Jokūbo bažnyčios špitolės, kurioje dar mano pirmagimės sulaukėm, o apleisti pastatai dabar nesulaukia pinigingo dėdės iš Amerikės.

Bet už tai mes sulaukėme 2014 metų sausio 23 dieną Mingės anarchistų klubo nario Vyganto Jautako su jo pasakojimu, kokiais keliais jis į laiviavimą (dzūk. jachtingą) pakliuvo, ir kokių nuotykių patyrė, ir kaip jam sekasi, ir ką patarti gali gimtojoje Baltijoje aplankyti turistiniais beigi pažintiniais tikslais.

Kaip Bitlas dėl merginų dūsavo, arba 3890 jūrmylių kikenimo

– Būsi šį vakarą patiltėje pas Bitlą? – klausia telefonu manęs Dainius, bevažiuojančio iš muitinės sandėlio link reklamos agentūros tikrų gruziniškų natūralių sirupų vaisvandenių Kazbegi 1881 reikalais (aha, čia premium produkto reklama, bet šlamšto aš ir nereklamuoju).

– Taigi šiandien lietuviško palydovo paleidimas per TV… – dvejoju tarp dviejų savo domėjimosi objektų (jei nerašau apie kosmonautiką, tai dar nereiškia, kad ji man mažiau už buriavimą įdomi ir suprantama).

– Tai vaizdo įrašą pažiūrėsi! – sprendžia techninę pusę režisierius pagal profesiją.

– O tai ką aš anūkams papasakosiu?! – priešinuosi. – Čia gi istorinis momentas!

Gausu dovanųųųų!…

2013 metų nuo Kristaus gimimo (primenu Adventą ne tik laivuką varnai Nelsonui drožiančiam Olandui iš Panemunės) gruodžio mėnesio 18 dieną, kuomet Gracijonas, Girdvilas, Eivilė ir Gracijus gracingai šventė savo vardadienius Tarptautinę migrantų dieną, Jungtinės Karalystės dienraščiui kaltę už anglų nemeilę bulgarams ir rumunams versdamas lenkų imigrantams, krantligės dispanseris patiltėje pas Bitlą buvo gausus pacientų.

Ko gero, tai jau paskutinis metų susibėgimas ant upės kranto mėlynos (linksmakotis jumi į akį, bet, nepaisant didžiųjų miesto žiburių, laivo posvyrį čia tą upę matai!), ir šis gausus dar buvo ne tik ligonių, bet ir dovanų.

Šeimyniškas dispanseris

Net ir per Adventą krantligės dispanserio pacientai renkasi pas vyr.gydytoją Bitlą, kuris trečiadieniais nuo 18:30 priima pacientus patiltėje G (taškas toks, kaip pasakytų IT Hardware Specialist Uncle Rum) Luck (laimės taškas ten pat) skyriuje.

O praeitą trečiadienį, gruodžio 4 dieną, vizituojantys gydytojai buvo Tauras Pėstininkas iš “Geros dienos” ir Rusnė Jurgelionytė is “Carpe diem” (pavadinimų panašumas yra atsitiktinis, nors nebūtinai). Pastarosios laivės burvedys ir sindikato prezidentas Bumbulas Olandas irgi pasakojo ne vien žvejams apie silkių ir sardinių istorinę tėvynę Sardiniją, o prie jo prisidėjo ir Kostas iš Trakų (o kas jo nežino?).

Gydymas apmokėtas iš Lietuvos Buriuotojų Sodros fondo, o šių lėšų skaidrumą nusavinimą prižiūrėjo buvęs LBS prezidentas Andrius Končius, kuris perskaitė dar ir gasdinančią informaciją, kad visi buriuotojai bus MėSAos prievaizdų, kuriems maulėse sovietiniai tarakonai knibžda, pričiupti, nes vat niefig čia plaukioti šventais Marijos Žemės teritoriniais vandenais, neturint motorinės vandens transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo. Vajus nenaujas, gal ir atskirai vėl derėtų apie tai rašyti, bet tema juk apie kitką buvo?

O buvo taip…

Lietuviškas Heikelis

Kas toks yra Rod Heikell, išpyškins bet kuris burvedys, kuris yra plaukiojęs Viduržemio jūroje, nes besiruošdamas kelionei būtinai bent jau pastudijavo, jei ne įsigijo (taip, turiu ir aš dvejas), jo lociją – šio autoriaus ir buriuotojo knygos, gausiai iliustruotos ir pilnos vietos ypatumų aprašymų, yra seniai tapę Viduržemio jūrų buriavimo praktine klasika, vadinama netgi biblijomis.

O ką tokį tampytumėte už skverno, jei norėtumėte, kad jums papasakotų Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko ar Maironio kalba, nors ir ne eiliuotai?

Man nebereikia jau pristatyti jums Dariaus Vinkevičiaus.

LBS pranešimas – renginys šiandien:

Diplomavimo taisyklių pokyčiai

Šį ketvirtadienį, balandžio 18 d. Vilniuje, klube “Gluck” (Upės g. 6, po Baltuoju tiltu) LBS tarybos narys Linas Baublys pristatys burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklių pokyčius. Galėsite užduoti klausimus, diskutuoti, teikti pasiūlymus. Susitikimo metu bus prisatytas ir naujasis buriuotojų žurnalo „Vėjo!3″ numeris. Susitikime bus pristatyti ir Nacionalinės buriavimo akademijos šių metų planai. Laukiame Jūsų ketvirtadienį, balandžio 18 d. 18.30 val. klube „GLuck“, Upės g. 6, Vilnius, po Baltuoju tiltu.

Ketvirtadienio pokalbius organizuoja buriuotojų žurnalas “Vėjo!3″, Nacionalinė buriavimo akademija ir Kintų buriavimo mėgėjų klubas “Marių burės”.

* * *

Aš tai pasiūliau diplomus spausdinti ne ant popieriaus, o ant veršio odos. Gali būti, kad bus priimtas kompromisinis variantas – pergamentas.

Pi dienos vakaras

Kol sukčiaujant kelintąkart pričiuptas Ruslikas ir Ko. iš GoForkYourSail.lt ieško IYT dokumentų, kurių nepametęs, nes jų ir neturi, tai netrukdo vykti kassavaitinėms ketvirtadieninėms mišioms patiltėje pas popą (papą?) Bitlą. Šįkart buvo diena Pi (3.14), kai visokie pi***kai nebūtinai ieško, ko nepametę, bet pameta maules ne vien matematikai.

Bitlas dar man pasako, kad šiandien ir Alberto Einšteino gimtadienis (g. 1879), o šis yra kaip ir mūsų kolega buriuotojas (prašosi pasakojimo, tiesa?) – ir dar aistringu buvęs! Tiesa, spausdinti mašinėle išmoko tik į gyvenimo galą (tai kompiuteriu jam dabar dirbti būtų neįmanomas pasiekimas), o vairuoti automobilio taip ir neišmoko. Buriuoti tas jam netrukdė. O buriuojant patirti nuotykius ne vien pasiklydus – irgi.

Klausiate, o tai kuo šie faktai dabar susiję su dvigubu renginiu tokią dieną?

Žiemiškasis buriavimas krante

Kai iš dangaus drimba gabalais tas baltas šūdukas ir eismas gatvėse sulėtėja iki įprastinio laivės greičio, o praeiviai skėtrojasi eidami tarsi jūros vilkai, tik ką ant pirso išlipę, ir net ledrogių entuziastų nedžiugina tiesiog akyse užklojamas klampyne ant marių ir ežerų plikledis, dauguma buriuotojų negali kaip barsukai sukristi parpti į olas žiemos miegu, todėl stoiškai kaunasi su kranto liga įvairuose savo sabantujuose (totor. saban tuj – “plūgo šventė“).

Apie Bitlo vakarones jau sakyti nereikia – trečias sezonas, pilna apimtimi, kiekvieną ketvirtadienį Neries patiltėje. Tačiau dar du svarbūs metų renginiai buvo praeitą savaitę, kuriuose šis nenuorama dalyvavo, o vieną dar ir organizavo.

Be abejo, ir aš juose buvau, vyną bei Borjomi gėriau, per barzdą ant marškinių varvėjo, seilinuko reikėjo.

Vakaronės pas Bitlą: trečiasis sezonas atidarytas!

Išvažiuoju į aplinkkelį ir matau pralekiant… jachtą.

Ant priekabos, aišku.

Olandas pradeda ir baigia

Ir apie ką jūs čia dabar pagalvojot, šelmiai?

Apie šachmatus, sakot?

Na na… Tada ir aš apie šachmatus – bokštai ten visokie, valdovės…

Po trolių vandenis

Ar yra jūros trolių?

Ne, palaukite – aš ne apie tuos internetinius, kurie trolina, gauna atsakomojo fleimo, todėl sukelia daug lūlzų.

Ir nusileido iš debesų… Naglis Šulija!

Eini per Vilnių ir tik girdi:

– Tikrai pas Bitlą vakaronėje dalyvaus Naglis Šulija?

– Taip, įsivaizduoji – Naglis Šulija!

– O čia tas pats Naglis Šulija, tikrai-tikrai?

– Aha, negaliu patikėti – tikrai tikrai ten bus Naglis Šulija!…

– Vauuuu!…