Ir vėl Kalėdos su KBM!


“Ei, drauguži, žiemos vidurys!“ – ir toliau sau varyti čia-čia-čia pagal Telebimbam Kalėdų dainos tekstą.

* * *

Ir nesvarbu, kad nėra sniego (ir gerai – aš esu pietietis, matyt), ir kad rogių neturi (dar geriau, kad neturi – o tai dar apmokestins kaip prabangos inventorių, kadangi kokiam seimūnui su perdarytos milicijos mokyklos parpiesoriaus laipsniu tai pasirodys kaip “ne pirmo būtinumo transporto priemonė“, o kokiai nors Bastindai iš Nusigyvenusių žmonių sąjungos sukeltų pyktį, juk “už 800 litų rogutėmis čia neprisivažinėsi!“).

Svarbiausia, kad vėl, 2011 metų nuo Kristaus gimimo gruodžio mėnesio 14-tą dieną, vyksta Artūro Dovydėno Kreiserinio buriavimo mokyklos (o manėte, kad tai – Kalėdinio bumbėjimo meistrai? Nespręskite pagal mano mizantropiškus priepuolius!) prieškalėdinis rutulys (angl. ball, liet. balius, o dzūk. puota, pokylis). Nors pats šeimininkas, matomai, su Aukščiausiuoju laikosi neutralaus pariteto principo vienas kito atžvilgiu, bet tradicija jau tapo tokia, kad prieš šiojo jaunesniojo trečdalio gimtadienį, ima ir susirenka KBM alumni, gardemarinai, antros eilės šeimos vairininkai bei garbingi kviestiniai svečiai.

Šiemet, sako, buvo užsiregistravę 75, o dalyvavo penketu daugiau. Iš kur šie lionginai be šepečių atsirado ir prasmuko, lieka už matematiško proto žmogaus suvokimo ribų… Kadangi puota yra skirta buriavimo buržuazijai, tai deimantų spindesys manžetuose ir prabangios lakierkos prie smokingų galėjo ir apakinti face countrol security, dėl ko minėtieji asmenys ir prasmuko nepastebėti, spėju, bet juos vis tiek akyla kapitoniška KBM komodoro akis suskaičiavo. O jei gegužinė ir visiems reiktų palikti tą skęstantį laivą?…

Tiesa, viskas vyko ne laive, o viešbutyje prie Valstybės saugumo departamento, bet tai dar neaišku, ar nuo to buvo saugiau, mat, žinia, pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad valstybė, reikalui esant, gali būti ne prastesnis piratas (jūr. ist. reideris), nusprendęs abordažu paimti ne laivą, o kad ir iškart banką.

Atsitraukimo kelius buvau numatęs – gudų diplomatinė įstaiga buvo visai čia pat, vos ne gretimame kieme, o prašymą dėl politinio prieglobsčio nešiojuosi užsiūtą už pamušalo (tik niekam nesakykit!).

* * *

Artūrui Dovydėnui leidus, dalinuosi statistika, nes manau, kad jam jau tikrai nebėra ko kuklintis, o dera didžiuotis (kad visi lietuviški pavyduoliai nusprogtų, prieš tai užrašę savo palikimą uošvienei!) – vyksta jau tradicinis (pelnytai!) ir penktasis pokylis (jis, matau, timpčioja už rankovės, sakydamas, kad vakarėlis… Ne, aš jūsų vakarėliuose nedalyvauju, aš visas smokinguotas kaip pingvinas ateinu į buržua rautus beigi furšetus, ir medūza į gerklę visiems ubagų karaliams, nusiteikusiems prieš austrijokiškus pokylius įvairiomis formomis!).

Nedalyvavau tik pirmąjame, bet ten nėra ko eiti – galimai prisvilusius blynus, nors ir su juodaisiais ikrais, galėjo valgyti tuomečiai dalyviai, o mano KBM laida dar net nebuvo suplanuota, ir buriavimo prasme mes nevaikščiojom nei pėsti po navigaciniu stalu, nei jojom raiti ant giko. Tuomet, 2006-aisiais, atėjo 34 sugėrovai garbingi svečiai.

Kitąmet jau prisijungiau, kaip tik pabaigęs ir KBM kursus bei tapęs pakaltinamu burininku. Be manęs, tai dar atsivilko kažkokia gauja atėjo grupė gerbiamų svečių, tad buvo 48, tačiau visi dviem aukštais tilpo į šeimyninį restoranėlį Žirmūnuose.

O va dar po metų, jau 2008-aisiais, teko ieškotis erdvesnės salės pokyliui Pinkės skaiskreiperyje – dalyvių vos nepatrigubėjo, nes sugužėjo 112!… Juokauta, kad kitąmet reiks jau Forum (warum?) Palocių.

Bet 2009-ais atėjo Kubilius krizė šalyje, todėl vakarėlio nebuvo, dėl ko visa KBM in corpore jautė net ne pareigą, o tiesiog piktdžiugišką prievolę svaidyti harpūnus į komodorą, kuris stoiškai stovėdamas škancuose atsimušinėjo kobiniu. Pramušėm: pernai šioje pačioje vietoje jau susirinko 77 (gražus skaičius) marinistinės šlėktos garbingi svečiai.

Per tą laiką nusistovėjo ir renginio formatas: paėsti, palakti ir pas kekšes traukti pro gėlių turgų lengvi užkandžiai, karštasis patiekalas, desertas, vynas ir kava bei arbata.

Ne, pala, aš čia kažkaip ne apie tai, juk ne baltos mišrainės (buvo ir ši, ir dar raudona!) renkamės!

* * *

Pagrindinis kviestinis svečias buvo iš viršutinės Lietuvos buriavimo elito lentynos – Simonas Steponavičius, Ambersail kapitonas, kurio, kaip suprantu, specializacija yra šio laivo išnaudojimas regatose: drožti tą žvėrį negailestingai, nes tam tas ir buvo sukurtas!… Čia, kaip suprantate, beveik citata.

Aš net negaliu visko atkartoti, ką jis pasakojo!… Buvo ir apie regatas, ir apie įgulų parinkimą, ir patarimai škiperiams, ir apie patį Ambersail laivą, ir apie jūrmyles bei stažą, ir… Net nepamenu visko, nes jį galima klausyti išsižiojus ilgai ir nenuobodžiai! Svarbu, kad po ranka juodųjų ikrų nepritrūktų.

Iš tikro, kitąkart linksma girdėti, kai dalyvauja jo jūreivis, kurio būna, kad užjūriuose paklausia, kiek tas jūrmylių nuplaukęs. Šis atsako, kad apie 11 su puse tūkstančio (Simonas sako, kad bus virš 10 tūkstančių generaliniu – jau nebesismulkina). Tada to klausia, o tai kiek jūs laiko buriuojate… Atsakymas – nuo pernai!…

Iš tikro, jie per savaitę nuplaukia daugiau, nei aš esu iki šiol per visą savo gyvenimą.

O va istorijos, kur jis padarė kitaip, nei “Dovydėno knygoje parašyta, kaip reikia“, tai detalių visų neišgirdome, ir kokia ten buvo situacija. Bet, reikia suprasti, 20 tūkstančių jūrmylių per metus, ir taip kasmet, nors ir ne nuo Optimist laikų tokiais kiekiais, o vis tik suformuoja įgūdžius, kada turi būti išimtys, kurios patvirtina taisyklę.

Tad apie tą takoskyrą (molą?) tarp “jūsų, kaip mes jus vadinam“ ir “mūsų…“ – man nebuvo, tarkime, visai įžeidu. Juk kuo daugiau plaukioji – tuo labiau suvoki, kad vis mažiau tame reikale ir gali pasakyti, kad jau kažką supranti ir duotum linksmakotį nukirsti, kad dera daryti būtent taip – žuvėdros kakas jums į akį!…

Jo pasakojimo metu apie “baltus laivus“ (čarterį), tai vienu momentu susižvalgėm su savo vyresniuoju padėjėju ne tik šeimyniniams, bet ir burvediškiems reikalams – jei jau jis sako, kad Karibuose yra tikrai gerai, tai gal ten ir yra tikrai gerai?… Juolab, kad sezonas ten yra kaip tik, kuomet čia žiema, o Viduržemyje neburiuojama. Slidės manęs netraukia – užsitvoti galėčiau ir motociklu (priklausytų pagal amžiaus tarpsnį – ne, ne užsitvojimas, o motociklas!).

Tad ne šiemet (ir ne šią žiemą, bet… kas nematęs Captain [Mo]Ron?), tačiau į planus – tikrai įtraukiam!

Pacitavau šiojo Kurt Russel herojaus filosofiją apie buriavimą ir, matyt, jo supratimu, gerą jūrinę praktiką: if something happens, it will happen at sea… let’s go!

Nes mums pasisekė su mūsų stalelio bendra… (čia kokios antros šaknies reikėtų?) pašnekovais: Laura ir Aleksandru.

Jie buriuoja Kuršmarėse ir Baltijoje, bet jau mąsto apie Kroatiją (nenuostabu – juk čia visi tiek apie buriavimą ten pripasakoję!). Mes pabandėme paprotinti, kad kelias paras važiuoti automobiliu yra ne taupumas, o čia praktikuojamas kvailumas (todėl iš įpročio ir traukia į Kroatiją, nes “nuvažiuoti galima“, kai į Turkiją ar Graikiją, tai – “oi, kaip brangu ir skristi reiks!“). Bet juk iš Karmėlavos į Kosą (arba Rodą) nuskrendi vos per kelias valandas ir dar pigiau, nei važiuodamas automobiliu, netgi ir jei apsirūpintum saliarka iš fūristų – nes skrendi gi su Mėslita Air Force Rain Air!

Gali būti, kad vasarai jau dalį įgulos, bocmanui su savo pačiute susilaukus dukters, jais ir pakeisime. Tad komodoro ranka susodinant gali būti ir visai suteneriška sėkminga.

O kiti, kas mąsto, tai tegul mąsto sparčiau, nes ketinimuose yra Bodrum-Marmaris birželio pirmas dvejas savaites (jei turite savo chebrą, tai galiu ir per Dodekanesą pravežti – man tai yra vis dar mieli prisiminimai!).

* * *

Vis tik, beklausydamas Simono Steponavičiaus, dar kartą įsitikinau, kad Ambersail šiuo metu Lietuvos įvaizdžiui užsienyje duoda daugiau, nei iš Lietuvos valstybės patys jie gauna. Galima sakyti, kad “turčiai susimokės“ (suprask, mokesčio suma nebus itin ženkli Ambersail biudžetui), gal netgi juos atleis atskiru Vyriausybės dekretu – kas ten dabar žino…

Bet gal duokite kas panašų pavyzdį, kai kokios nors srities žvaigždės, o šiuo atveju – iš pasaulinio buriavimo (Baltijoje, Šiaurės ir Viduržemio jūrose buriuoja karaliai, kronprincai ir princai!) elito (ne pagal kilmę, o nuopelnus ir pasiekimus!) viršutinės lentynos (daugkartiniai America’s Cup ir Volvo Ocean Race dalyviai), – ne tik žino Lietuvą (kas ganėtinai keista net mums, iki šiol diskutuojantiems, ar ta Lietuva jau jūrinė valstybė, ar dar nelabai…), bet ir prašosi kartu paburiuoti ar laiko garbe, kai šis laivas dalyvauja jų regatoje (New York Yacht Club: we will be delighted if you come)… Panašų Lietuvos vertinimą ir pripažinimą žinau tik klasikinėje muzikoje (irgi “aristokratiška užgaida“, beje).

Gal todėl Lietuvos Banko sidabrinė 50 Lt moneta, skirta Londono Olimpiadai 2012 metais, pradeda nuo Lietuvos sporto Nr. 1 (pokšto autorystė priklauso Viliui) – buriavimo?…

Apžiūrėjau. Artūras Dovydėnas tokią įsigijo ir atnešė parodyti gyvai. Numeris 112 – pagalbos telefono. Simboliška…

Tiesa, apie XXX ant burės (o šiuos pavertus keičia Gedimino Stulpai, kas yra visiškai paskutinis technologijų klyksmas monetų kalyboje), tai šmaikštuoliai iškart įvardino:

“Pagrindinis buriuotojų rėmėjas Olimpiadoje – Maxima: apie viską pagalvota!“

* * *

Vakarą, beje, pradėjo M. K. Čiurlionio menų mokyklos pradinukų choras. Labai įdomu stebėti buvo jų vadovę, kuri dirigavo ne vien rankomis, bet ir… veido mimika! Vaikai dainuoja, tarp kitko, tikrai ne pagal amžių aukštame lygyje – šitą net aš, fortepijonų derintoju nebūdamas, suprantu.

O aš dar pagalvojau, kad gal kada nors ūkanotoje ateityje kur nors prie panašios progos jau klausysiuosi buriuotojų atliekamų marinistinių dainų ir šančių. Kol kas, matyt, tik savo tinklaraštyje repertuarą po truputį pildysiu.

Na, negausiai čia tos kūrybos Lietuvoje, daugumą pliauskų dainų reikia labai pritempti prie “jūreiviško“ formato, vien su geranoriška išlyga, kad ten yra minima jūra arba laivė. Ką padarysi, juk ir aš malti liežuviu moku geriau, nei eiliuoti ir akordus eilėms dėlioti.

* * *

Negaliu nepasidalinti dar ir istorija apie švedišką stalą, kuria pasidalino Artūras Dovydėnas. Man, mėgstančiam visokias istorines detales, ji labai tiko į pjuvenomis kimštą makaulę:

Šių metų Kalėdinio vakarėlio naujovė – švediškas dovanų stalas. Ant vieno stalo bus padėta įvairiausių žurnalų buriuotojiška tema. Visus patikusius galite pasiimti. Dovanų yra 3 maišai, tad visiems pakaks. Nors, reikia pasakyti, kad pirmiesiems prie stalo pasirinkimas bus didesnis.

Visi žinot švedų istoriją prie Poltavos. Jie padengė sau stalus su vaišėmis, kad grįžę po mūšio atšvęstų, bet buvo sumušti rusų, ir rusai, atėję į švedų užnugarį, rado pilnus nemokamų vaišių stalus, ir tokias vaišes pavadino “švedišku stalu“.

Reikia suprasti teisingai – kad visi šie žurnalai – nemokami. Ir visus juos galite pasiimti. Štai kodėl dovanų stalas vadinasi “švedišku“.

Bet aš nedrįsau pasiimti – jei staiga krata namuose dėl mokesčių slėpimo ir randa tokį bukletą? Kaip aš paskui STT ir VMI su FNTT įrodysiu, kad neturiu tos prabangios jachtos jokioje svetimoje šalyje, ir kaip nuoširdžiai gailiuosi, kad dėl prabangos mokesčių, žlugdant buriavimą Lietuvoje, agitavau visus persiregistruoti svetur!…

Kuo toliau nuo pagundos, apsaugok Viešpatie, kuo toliau!… Kur mano juodieji ikrai ir šampanas?!

– Šampano! Chamai…

* * *

Vėliau peržiūrėjom dar Artūro Dovydėno kino studijos “Pora ramentų pikčerz“ filmą apie jachtų parvarymą iš Danijos. Interviu kokpite kėlė įtarimą, kad iš beveik sausojo įstatymo siautėjimo šalies begrįžtantys buriuotojai vis tik buvo ne Hamleto karalystėje, o tulpių ir kanalų šalyje, užsipirkę kokioje kavinėje (kodėl nepervadina į vaistines?) gerą kiekį rūkomosios žolės…

Filmuką, manau, dar įmes į youtube, tai viso nepasakosiu. O šiaip jau dar kartą padariau sau išvadą: nuotraukų ir ilgų aprašymų laikas negrįžtamai baigiasi, ir iš visų menų be cirko, mums dar svarbus dabar yra ir kinas.

Tiesa, ši Lenino citata baigiasi išlyga “…kol mes įveiksime beraštystę“, tačiau abejoju, ar mūsų švietimas šią situaciją, kuomet išmokina raidžių, bet ne skaitymo gebėjimų, jau pagerins, todėl reiktų ir man apvalintis, jei jau apie rutulį pasakojimas.

* * *

Skirtingai nuo praėjusių metų, šiemet apie keliones daug pasakojama ir dalinamasi patarimais nebuvo. Iš esmės, pasakojimą vainikavo neformalus bendraminčių buriuojančių draugų klubas Sailing Chefs – jei užmatysite užjūriuose tokius marškinėlius, galite sakyti “labas!“.

Bet jei įsiprašysite pas juos vaišių, tai… Tie yra kambuzo demonai! Neragavau, bet jau vien vaizdai ką reiškė!…

Kažkur turėtų būti jų ir tinklaraštis – įmeskite kas nuorodą, o tai man prirankiojo gūglas visokių apsišaukėlių… Dar gerai, kad nuotraukų gūglo imidžuose neieškojau, o tai sumes kokias gerai įmitusias moteriškes net be prijuosčių arba kokiais latekso drabužiais ir tikrai ne su samčiu rankose…

Pabijojau – Adventas gi!

Apsaugok mane, Viešpatie, nuo geidulingų minčių ir nuodėmės pagal Mozės paragrafus Nr. 6 bei Nr. 10!…

Čia patiekalas iš “Brilijantinės rankos“ – niekaip su tekstu nesusijęs…

* * *

Pyragas prie kavos buvo labai geras! Duokite dar!… Nėra? Bravo-lima-echo-tango!…

Vakaras irgi prabėgo puikiai, tik per greitai, o ir turėjom išlėkti nesidrėbę veidu į mišrainę. Ir teks dabar laukti jau kitąmečio…

Ačiū Artūrui Dovydėnui už visas buriuotojiškas iniciatyvas ir va tokios taip pat, gal netgi otkutiūrinio bomondo, jachtingo tradicijos skatinimą ir puoselėjimą! Nesu girdėjęs ar skaitęs, kad tą rengtų ir kokie kiti jachtklubai (pasisėdėjimus ir vakarėlius jie organizuoja – čia ne visai tas pats), bet tie mūsų jachtklubai juk irgi ne visai netgi klubai, tai ko norėti?

Gal todėl KBM – vienas iš nedaugelio klubų, turintis tradicinį jachtklubams ir buriuotojų klubams būdingą savą vėluką?… Nes aš Lietuvoje žinau tik tris: patį LBS, prie kurio vėluko, mandravotai įvardinamo vimpelu, įtariu pats Artūras Dovydėnas irgi ranką pridėjęs, ir Vilniaus jachtklubo UAB Trakuose (pastarasis, deja, turi sudizainintą taip, kad būtų veikiau tik gairele, o ne burgee). Bet negali juk norėti visko iš karto, tiesa?…

Ahoy!

* * *

Bambekliams ir pavyduoliams: jei, skirtingai nuo vakarėlio šeimininko, nesupratote mano draugiško ironizavimo apie pokylį ir deimantus, tai nepamirškite parašyti peticiją savo Seimo nariui, kad pakoreguotų tą liūdnai jau pagarsėjusį įstatymo projektą, įrašydami raktinius žodžius – “buožė“, “liaudies priešas“, “konfiskacija“ bei “be teisės į amnestiją“.

Frazėje “buržuazijos spindesys ir skurdas“, visas mūsų buriavimo spindesys yra užkeltose kainose ir skurdas – jachtklubų prieplaukose, infrastruktūroje bei inventoriuje. Apie mokestinę lengvatą burėms, kokia buvo skatinama kompiuterių įsigijimas trolinti internetuose ir RPG žaidimus on-line žaisti, tai baisu net būtų prasižioti. Kartais galvoju, kad nuvarysite tą vargšą Kubilių savo keiksmais anksčiau laiko tik į kapą – ir nebus jam laiko kada apie jūrinę Lietuvą spėti pagalvoti.

Tai mes ir nesiskųsime. Eisime skolintais deimantais paskimbčioti prie šampano krištolo taurėse, apsirydami juodaisiais ikrais. Na ir kas, kad nebuvo nei deimantų, nei krištolo, nei šampano, nei ikrų. Svajoti gi nedraudžiama.

Komentarų: 3

    1. Tiesą sakant, niekur nemačiau ir neradau. Žinau, kad jūs emblemai panaudojote Prūsijos žvejybos inspektoriaus (beje, šiemet buvau prie jo kapo… uodai žiauriai kando!) sukurtus vimpelus (gaireles), tame tarpe ir Mingei – “baltai-raudoną įstrižai dešininiu“ 🙂 Tačiau niekur nemačiau, kad būtų vėlukas (burgee), ir kad jį kuris naudotumėt, o jau apie puslapį minija.com tai patyliu, nes… o kur? 😉

      Jūs net klube turite ne komodorą, o prezidentą – labai tas mane liūdina. Dar pora elementų sutvarkyti – ir aš visiems aiškinsiu, kad Lietuvoje yra tik vienas jachtklubas, ir tas jachtklubas yra Mingės! 🙂 Ir tai bus visiška tiesa! Kol kas, esate tradicijos prasme pažangiausi (gaunasi kaip oksimoronas, žinau) iš visų.

      Kaip atrodo tas vėlukas? 😉

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.