Valdas Japertas: Antroji Lietuvos vėliava

Teksto autorius ir iliustracijas parinko (c) Valdas Japertas

* * *

„Jokia valstybė neturi dviejų vėliavų. Tai kažkoks žaidimas“ – taip svarstymus apie platesnį vėliavos su Vyčiu panaudojimą pakomentavo buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Ponia Regina pataikė kaip pirštu į dangų – pasaulyje daugybė valstybių turi gerokai daugiau negu vieną vėliavą. Bene daugiausiai jų turi ne kokia egzotiška Afrikos valstybėlė, o buvusi imperija, kurioje nenusileisdavo Saulė. Net pažvelgę į savo kiemą šiandien Lietuvos vėliavų rasime bent dvi. Vyčio statusas šiuo metu yra gana painus, todėl rašau ne apie jį, o apie realiai naudojamą antrąją Lietuvojos vėliavą – karinio laivyno ensiną, iš kur jis kilo ir koks buvo tarpukariu.

KJP Karinių jūrų pajėgų jaunesniųjų karininkų rengimo mokymai

Pradžių pradžia visiems daugmaž žinoma. Rusijos caras Petras I-asis pasibastęs po Olandiją parsivežė pomėgį pramoginiam pasiplaukiojimui. Grįžęs į Sankt Peterbugą, 1718-ais metais jis įkurė Nevos flotilę. Flotilės laivams buvo suteikta teisė naudoti karinio laivyno ensiną, prieš tai jį šiek tiek modifikavus ir iš Šv. Andriaus kryžiaus padarius Šv. Jurgio.

Naujai besikuriantys Rusijos imperijos jachtklubai taipogi gavo teisę naudoti šį ensiną, tik jį papildydavo klubo simboliu kantone. Mūsų šiauriniai kaimynai turėję puikų priėjimą prie jūros neatsiliko nuo mados ir jau devynioliktam amžiuj įkūrė Rygos, Liepojos, Estijos jachtklubus su atitinkama simbolika.

Iš knygos “125 Jahre Baltische Segler-Vereinigung”

Lietuvos Jachtklubas Jono Šimoliūno pastangomis įkurtas Kaune gerokai vėliau – 1921-ais metais. Tuo metu Rusijos imperija su visa Nevos flotile jau buvo sugraužta raudonojo maro. Nepriklausomybę išsikovojusių respublikų jachtklubų ensinuose atsirado nacionalinė simbolika. Estai atsikratė Šv. Jurgio kryžiaus ir pradėjo dairytis Skandinavijos link, o latviai dar kurį laiką naudojo buvusios imperijos palikimą tik rusišką trispalvę kantone pakeitė į Latvijos tautinę vėliavą.

Būtent tokį latvišką morališkai pasenusį jachtklubo ensiną ir nusižiūrėjo Lietuvos Jachtklubo kūrėjas. Čia dar reikėtų pažymėti, kad pats Šimoliūnas devynerius savo jaunystės metus praleido Rygoje, studijuodamas Petro Didžiojo realinėje gimnazijoje, o vėliau – Rygos politechnikos institute. Taigi nieko stebėtino, kad įkvėpimo šaltiniu jam tapo mūsų šiauriniai broliukai.

Lietuvos Jachtklubo ženklelis. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcijos

Dar vienas įdomus epizodas LJK vėliavos istorijoje tai bendradarbiavimas su jūrų skautais. Jaunas, prie upės įsikūręs Lietuvos Jachtklubas savo veiklą pradėjo nuo pasiplaukiojimų irklinėmis valtimis. 1922-ųjų pavasarį susibūrę jūrų skautai aktyviai prisidėjo organizuodami pirmąją Lietuvos vandens sporto šventę, valčių rungtynes ir kitus LJK renginius. Atsidėkodamas jachtklubas padovanojo pagalbininkams vėliavą, kurią pastarieji papildė savo simbolika – lelija su inkaru. Kartų su jūrų skautizmo idėjomis iš Kauno po visą Lietuvą išplito ir mėlynojo kryžiaus vėliava.

Gali būti, kad dabartinį ensiną KJP pasisavino, net ne iš LJK, o iš jūrų skautų. Visgi Lietuvos Jachtklubas nepaisant skambaus pavadinimo dideliais pasiekimais buriavimo srityje nepasižymėjo ir plačiajai visuomenei toli gražu nebuvo toks žinomas ir matomas kaip jaunieji skautukai. Pastarųjų vėliavą galima buvo išvysti po visos Lietuvos vandens telkinius pabirusiuose laiveliuose. Kartu su žmonėmis į lietuvių kolonijas JAV ir Kanadoje emigravusi jūrų skautų vėliava dipukų tarpe galėjo pagimdyti mitą, kad ji kilusi iš tuometinio KJP ensino. Visgi Labanauskas buvo ne tik “Prezidento Smetonos” karininkas, vėliau kapitonas, bet ir jūrų skautų vadas.

Lietuvos jūrų skautų vėliavos. Iš albumo „Mūsų vėliavos (1918 – 1940 m.). Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinys“

O gal Lietuva tarpukariu išvis neturėjo karinio laivyno su savo simbolika?

Reikia pripažinti, kad tuometinės Lietuvos KJP buvo vienos iš mažiausių pasaulyje, jas sudarė vienintelis mokomasis laivas “Prezidentas Smetona”. Kaip ten bebūtų tai buvo mūsų karinis laivynas ir jis turėjo savo vėliavą. Yra išlikusios ne tik šios vėliavos nuotraukos, bet ir tikslus aprašymas, paskelbtas 1928-ų metų “Kario” pirmame numeryje.

Tarpukario Lietuvos KJP ensino rekonstrukcija pagal 1928 metų aprašymą. Spalvų tonai gali skirtis.

* * *

Netikėtas istorijos tęsinys čia.