(tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Pats šis nufilmuotasis burlaivis buvo išties nuleistas Brikseme 1890-aisiais kaip žvejybinis traleris (angl. Brixham trawler), tokiu ir atplaukiojęs virš 80 metų.
Kol nebuvo parduotas į Skandinaviją, kur, keičiant šios savininkus ir vardus iš pradinio Lily & Ethel į 1916-ais Gioteborge Švedijoje panašiai skambantį Lillie & Ethel, po to 1927-aisiais Kopervike Norvegijoje jau į Salvøy, dar 1940-aisiais į Bas (pagal norvegų akcinę bendrovę tokiu pavadinimu), ir dar 1941-aisiais Trodheime Norvegijoje į Lønning, ir jau 1945-ais atvadinant į Ethel, bei buvusių vikingų tėvynėje netekus dar ir burių, ten gabeno krovinius kabotažiniame priekrančių plaukiojime – tad filme švediška vėliava ir danas (norvegai vienu metu irgi buvo “danais“…) įguloje šiai škunai išties nebuvo jokia naujiena jos antrą šimtmetį einančioje istorijoje.
Galop 1981-aisiais gana nušiuręs ir kone šimto metų senumo laivas perplukdytas iš Norvegijos į Vokietijos Kylį, šį savininkams Eckhard Clemens ir Annette Pipahl iš motorlaivio su dviem dyzeliniais varikliais perdarant taip atgal į burlaivį kaip stakselinę škuną, kur originalūs per tiek laiko išlikę tik korpusas su dvigubais rėmais bei papildoma vidine apkala.
Dar stakselinė škuna “Ethel“ su vokiškai “žvejybiniu“ pavadintu triseliu kaip pagrindine bure priešakiniame stiebe (iš traditional sailing charter)
Atkurta škuna Ethel buvo naudojama jų čarteryje nuo Kylio per Baltiją link pietinės Švedijos ir Talino bei Helsinkio, kaip ir tolimesni jos čarteriai iki Viduržemio jūros ir atgal, klientams joje aktyviai dirbant kaip įgulai.
O va 1996-aisiais šią škuną perpirko jau dabartiniai jos savininkai Gerhardas ir Ralfas Bialekai bei perregistravo į dabar žinomą Ethel von Brixham, šią naudojant ir toliau jau jų buriniame čarteryje, ir jau 1997-aisiais škuna dar nufilmuota Giunterio Graso romano “Žiurkė“ adaptacijoje, tad ir dabartinis filmas tikrai ne pirmasis šios pasirodymas kino ekrane.
* **
Vokietijos federalinė transporto ministerija 2001-aisiais škuną oficialiai pripažino jau istoriniu ir tradiciniu burlaiviu.
Nors tik po dešimtmečio, t.y. 2011-aisiais, škunos apiburinimas iš minėtojo stakselinio buvo savininkų pakeistas taip iš tos “žvejybinės“ trapecinės, vadinamos paprastai triseliu, ir įprastinio kiek žemiau esančio į paskuigalyje įkeliamą stiebą grotstakselio (trikampės tarp stiebų) į dabar labiau įprastinį ir šiems Briksemo traleriams priešakinio stiebo gafelinį (t.y. trapecinė burė į stiebą, įtempta iš viršaus žambe ir apačioje statmenu stiebui horizontaliu buomu), bet taip ir palikus bermudine trikampe pagrindinę burę galiniame pagrindiniame stiebe (tad formaliai ta didburė nėra didžiausia bure šioje škunoje, kas darkart parodo, kodėl verta pradėti savo gimtąja kalba kaip anglai vadinti burlaivio elementus, kuriems toji yra main sail arba course, o ne šiaip “didelė“).
Kaip dar ir priešakinis stakselis, faktiškai pagal tvirtinimą į bušpritą esantis netgi kliveriu (anot kuršininkų, tai ragburė, nes įtvirtinta į ragą laivo priekyje), gavo irgi buomą apačioje, todėl pačių vokiečių dėl to buomo ir vadinamas bom-kliveriu, nors bom-kliveriu paprastai vadinamas kliveris, esantis labiau priešakyje už kliverį…
Gafelinė ir bermudinė škuna “Ethel von Brixham“ (MMSI 211350160) Kylyje 2023-06-24 (foto Wolfgang Fricke)
Aišku, anksčiau buvusį stakselinį apiburinimą buvo neįgudusiai arba užpildytai nepilnais “etatais“ ir neprakutusiais jūreiviais įgulai valdyti paprasčiau tarsi įprastinėje buriuotojams laivėje, tik čia gaunasi toji tarsi sudvigubinta viename denyje dviem stiebais.
Tačiau tradicinis gafelis leidžia išsikelti gerokai didesnį burės plotą sąlyginai trumpesniame jam reikalingame stiebe (palyginkite su bermudine šios škunos galiniame – koks stiebas ir tik koks burės plotas) ir dar neužkeliant vėjo jėgos poveikio centro į tą burę (tad laivas mažiau svirs ant šono, nes “svertas“ susidaro ne toks ilgas), ir kas vėlgi reiškia, kad prie stipresnio vėjo galima išnaudoti dar ir didesnį burės plotą stiebe, neskubant šios sutraukti (“surifuoti“).
Tolimesniems plaukiojimams škunoje apsistoja iki 12 keleivių (keturios dvivietės ir viena keturvietė kajutės, įgulai turint atskirą), bet dienos plaukimams šioji sutalpina ir iki 35-erių – toks pramoginis čarteris leidžia pasirinkti pačiam žmogui, ar jis nori padalyvauti burlaivio valdyme kartu su pastovia kelių žmonių įgula, ar tiesiog plaukti keleiviu.
Kajutkompanija “Ethel“ škunoje (iš traditional sailing charter)
Nes tokios “apkarpytos“ 130 tonų vandens talpos 30 metrų ilgio ir 5.83 metrų pločio bei 2.90 metrų grimzlės škunos su maždaug bendru 400 kvadratinių metrų burių plotu, pasiekiančios su šiomis iki 10 mazgų, o su esamu DAF dyzeliniu 184 kW (250 AG) varikliu iki 8 mazgų greitį, valdymas leidžia labai optimizuoti jai reikiamą įgulą vos iki kelių jūreivių.
Tad ir filme bežiūrint man visiškai nesijautė, kad gerokai daugiau žmonių už kadro išties dirba šio burlaivio valdymo darbą (, o kadre esantis tik 5 veikėjų skaičius būtų taip ir tikrovėje pakankamas netgi išdėstyti budėjimus pamainomis po du.
Beje, originalioji diversijoje panaudota Maid of Honour buvusi vis tik ne škuna, o labiau įprastinė tokiems Briksemo traleriams kečo apiburinimu – t.y. priešakinis stiebas didesnis ir yra laikomas pagrindiniu, o ne atvirkščiai, kaip filme nufilmuotos škunos.
Tikrasis kečas (apačioje) “Maid of Honour“ ir filmui į bermudinę škuną “Maid of Honor“ paversta “Ethel“ (iš historyvshollywood.com
Kokiu keču taptų ir pati Ethel of Brixam, jei šios galinis stiebas tiesiog būtų patrumpintas bent trečdaliu arba netgi perpus, taip dar ta proga, siekiant išsaugoti burės plotą, pakeitus šios bermudinę esamą burę irgi į gafelinę – ir kažkodėl man atrodo, kad originalioji dar 1890-aisiais Lilly & Ethel škuna nebuvusi jokia škuna, o buvusi kaip tik irgi va tokiu aprašytu keču.
* * *
Briksemo giliagrimzdžiai išilginio plieninio kylio 60-80 pėdų (18-25 metrų) ilgio žvejybiniai traleriai (angl. Brixham trawler) imti statyti žvejybai traluojančiais tinklais atviroje jūroje Devonšyro grafystės Brikseme dar XIX amžiuje, kurie dėka savo vykusių korpuso formų buvo žinomi dėl savo greičio – nors mūsų buriuotojams tie 10 mazgų prie tokio ilgio dvistiebio burlaivio gal dabar tokiais ir nebeatrodo, bet… juk šie plaukia vis tiek dabar dukart greičiau, nei įprastinės mums perpus trumpesnės laivės!
Paprastai šie burlaiviai būdavę tradicinio gafelinio kečo apiburinimo (su pagrindiniu didesniu stiebu priešakyje), tačiau ne vienas jų pastatytas tiesiog kaip vienstiebis šliupas, matyt, atsižvelgiant į tokius šiauriau Bristolyje naudojamus locmanų greitaeigius kuterius.
Brixham trawler – dailininkas William Adolphus Knel (1802-1875), iš The Royal Museums Greenwich
Kaip bebūtų, bet iš Briksemo išpopuliarėjo ir buvo parduodami kituose Britanijos kraštuose ir Šiaurės jūros šalyse, o vien Brikseme savo laiku būta tokių apie 400, išsiskiriančių aplinkinių burių fone savo raudonos ochros spalvos burėmis (dažyta ne tiek dėl “geresnio“ matomumo jūroje, kaip dabar įprasta štorminėms burėms, bet apsaugant pačią burės drobę nuo saulės ir druskos poveikio), kai dar Loustofte buvę 375 tokie traleriai, o Kingstone prie Hulo Jorkšyre – 450, Didžiąjame Jarmute – 625 bei Grimsbyje – 840, neskaitant mažesnio jų kiekio kituose uostuose.
Dabar, deja, pačiame Brikseme tėra išlikę tik du tokie traleriai, abu statyti J W & A Uphams: tai 1895-ųjų Pilgrim ir 1928-ųjų Vigilance – na, ir dabar žinote iš Guy Ritchie filmo šią vokiečių atkurtą škuną Ethel von Brixham, plaukiojančią Šiaurės jūroje, kaip ir yra dar pavienių šių Briksemo tralerių, kaip antai tipiško kečo apiburinimo Leader:
Brixham trawler “Leader“ prie Cawsand šalia Plymouth 2008 liepą (Nigelj foto iš vikės)
Tai epochai šie traleriai turėję neįprastinį ne nuožulnų, bet dabar buriuotojams tipišką ir statų pirmagalį (tuo dalinai taip kompensuojant įvėjinį nunešimą ir “atkritimą“, arba, kaip sako vingiai iš Jotvos, “dreifą beidevinde“), o paskuigalis buvęs nuolaidus, kaip ir tie falšbortai virš laivašonių sąlyginai žemi, kas leido įgulai lengviau įsitraukti jų traluojamus tinklus į savo denį su visu sunkiu laimikiu.
Gaila, bet nei vieno tokio Briksemo tralerio nepamatysime šiemet Klaipėdoje birželio gale įvyksiančioje Tall Ships Race 2024 šventėje.
Klasikine pramogine burine laive virtęs tradicinis 1933-ųjų metų 64 pėdų ilgio ir 8 pėdų grimzlės Briksemo traleris “Uphams of Brixham“ iš Gločesterio (foto iš wooden sailboats)
* * *
Beje, skirtingai nei filme, bet iš to nutrūktgalvių penketuko, tai profesionaliu jūrininku, kuris tarpukaryje plaukiojęs jūreiviu prekybos laivyne (ne veltui filme jis prie nuvaromo laivo šturvalo), buvo išties tik danas eilinis Anders Frederik Emil Victor Schau Lassen – gimęs 1920, per karą tarnavęs 62-ame komandosų padalinyje, vėliau, šį išformavus, pervestas į SBS (britų jūros komandosai) ir dar į 2-ąjį SAS, kur jau 1944-aisiais išsitarnavęs iki majoro, bet žuvęs, deja, karinėje užduotyje Italijoje 1945-ųjų balandžio 9 dieną prie Komačio ežero, ir yra vienintelis ne Britų Sandraugos karys, apdovanotas po mirties aukščiausiu britų Viktorijos Kryžiumi.
Danas Anders Lassen – tikras burlaivių jūrininkas ir nutrūktgalvis britų diversantas (iš vikės)
Nors va jis dar pasižymėjo panašiu į šį filme perpasakotą diversiją, kai 1944-ųjų balandžio 24-ąją jo vadovaujami SBS diversantai įvykdė išpuolį prieš vokiečius Santorini saloje, iššaudydami garnizoną ir susprogdindami radijo siųstuvų stotį, kai patys prarado tik du karius ir sėkmingai pasitraukė dvejomis škunomis.
Tad apie tokius žmones filmuoti derėtų nuotykius karinius filmus, bet filmas juk yra britų, ir šį daną suvaidinęs amerikietis liko tik antraplaniu veikėju.
“Reacher“ serialo žvaigždė Alan Ritchson suvaidino čia filme ne mažiau “nutėkštą“ Andersą Lasseną (Dan Smith foto Lionsgate) – atkreipkite dėmesį į užrašą ant rato: honoUr!
O originalioji Maid of Honour po filme pavaizduoto “Paštininko“ operacijos reido buvo palikta Lagose ir vėliau britų vyriausybės parduota Siera Leonės vyriausybei, kuri ir naudojo po karo šį Brikseimo burlaivį kaip žvejybinį tralerį, kurio, matyt, seniai jau nėra išlikę.
Patrick Donnelly atkūrė Briksemo tralerio “Maid of Honour“ modelį, kuris dabar yra eksponuojamas jo gyvenamo Kolčesterio muziejuje (iš Gazette)
Bet turime dabar smagų Guy Ritchie filmą The Ministry of Ungentlemanly Warfare ir jame garbingai suvaidinusią aną burlaivį Maid of Hono(u)r, ir dabar vis dar plaukiojančią originalią Briksemo tralerių škuną Ethel von Brixham, kurią gal kada jūs patys užmatysite kokiame nors Kylio uoste ar netgi beburiuodami Šiaurės arba Baltijos jūroje.
Ahoy!
Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas visa apimtimi iškart buvo publikuotas 2024-05-23, o taip pat dar dėkoju atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal!
Skipper_LT 