Stumbras. Stipriems ir laisviems

Manantiems, kad čia yra girtuoklystės propagavimas – bušpritas į pasturgalį, kad kelnės nesmuktų!

Juolab, kad neketinu hipokriziškai uždėti užsklandą, neva, saugančią nuo nepilnamečių pomėgio ieškotis jiems uždraustos informacijos, kur jie turi meluoti, kad yra sveiko proto pilnamečiai, todėl jiems skaitymas (sic!) neturės poveikio priimant sprendimą atsiduoti tikėtinai žalingam ir kvailinančiam įpročiui (sez who?).

Jei skaitote ir esate nepilnametis arba sertifikuotas alkoholikas, arba tai kenkia jūsų moraliniams ar religiniams įsitikinimams, tai aš, kaip autorius, neprisiimu jokios atsakomybės dėl jūsų kvailo elgesio pasekmių ar sukeltos organizmo reakcijos, įskaitant trydą, apsinuodijimą ir antiįstatymišką veiklą. Jūs spaudžiate čia. Grįžkite, kai bus ne tokios amoralios temos, gerai? Bučkis ir bandelė!

Taip pat užtikrinu skaičiuojančius svetimus pinigus, kad tai – nėra jokia apmokėta reklama. Tiesą sakant, tokią iškylą galite bet kuris užsisakyti už tuos pačius pinigus, kaip ir aš, ir net nebuvo jokio pažado niekam, kad savo įspūdžius ir mintis aprašysiu čia. Kai kurie skaitė jau šeštadienį mano paskyrose G+ bei FB, tad nenustebs labai, matydami jau ir čia tiems, kurie skaito tik šį tinklaraštį – bet čia yra papildyta teksto versija ir dar su nuotraukomis.

Kai kas paklaus, o ką tai turi bendro su buriavimu konkrečiai ar marinistika bendrai?

Bala nematė tų “nacionalinių buriavimo ypatumų“, kuomet Lietuvoje laivybos inspektoriai tikrina ne blaivumą, o girtumą (kaip pastebėjo Dėdė Romas – ir nubaudžia pažeidėjus jiems įpildami, kad tie įgautų reikiamą kiekį promilių!). Ugninio vandens temą galima pritempti lygiai taip pat prie “admirolo valandos“, grogo ir kitų jūrininkiškų tradicijų. Bet ne apie alkoholį čia iš tiesų ta tema.

Kaip buvo kelionės į Gruziją atveju, aš kartais į šitą tinklaraštį įdėsiu ir nelabai tiesiogiai susietus su pagrindine tinklaraščio tema savo pasakojimus. Paįvairinimui tiesiog. Tikiuosi, neprailgs skaitymas ir šįkart.

* * *

“Stumbras“

 

Yra tokia alkoholio gamykla Kaune, kuri turi ir savo muziejų.

Net ir kauniečiai, matyt, nelabai tiek žino, kad ši gamykla įkurta 1906 metais (ar daug žinote lietuviškų tokių ilgaamžių bendrovių?), o dabar jau turi ne pirmi metai dar ir savo muziejų (gerbiu tuos, kurie žino ir puoselėja savo istoriją).

Čia prasideda “Stumbro“ istorija

Ir kad jį galima aplankyti. Ir kad galima užsisakyti degustaciją (patarimas: 4 gėrimai yra mažoka, nors kaip tik po tiek apšylama, tad 8 yra optimalu, o 10 – čia gal jau patyrusiems). Ir ekskursiją galima užsisakyti po cechus ir muziejų (turi atkurtą ir direktoriaus Mykolo Velykio, buvusio ir KAM ministru, kabinetą – antras toks pavyzdys yra prezidento A. Smetonos senojoje prezidentūroje; pagarba!).

Atkurtas “Stumbro“ direktoriaus gen. Mykolo Velykio kabinetas

Ir kad “Stumbras“, net mane, blaivininką, įtikino – nacionalinė vertybė!

Ne, neperdedu. Nors iš tiesų vykau į LiMA organizuotą seminarą apie patyriminę rinkodarą, ir važiavau kaip VšĮ “Burvedys“ atstovas, nors su tiesiogine dabartine profesine veikla seminaro tema ir taip siejasi, tačiau jums, tikėtina, jei nedirbate B2B srityje ir didmeninėje (dalinai – ir mažmeninėje modern trade bei key account) prekyboje maisto produktais, tai pastaroji mano veikla yra tiek pat įdomi, kiek ledkalnių tyrinėtojams tropikai.

Cinikas manyje visada taip pat sako, kad degtinė – tai spiritas, gerokai atskiestas vandeniu, į kurį pridėta kvapo ir skonio papildų. Gerti tik atšaldytą. Nes gera šlykštynė, kai šilta!

O va nuo čia net tokiame produkte prasideda detalės… Nes net vanduo – ne kaip vanduo, o filtruotas velniažink kiek ir kaip, todėl nerasite ir nuosėdų.

Senasis gamyklos kaminas – kažkada Kowno miesto-tvirtovės aukščiausias statinys, miesto įžymybė, prie kurios fotografuodavosi miesto svečiai

Beje, vandens irgi davė – sunku sakyti “beskonis“, kai tokiu turėtų būti, bet čia vanduo gryniausioje formoje, tad galėtų vien juo atskirai prekiauti ar net dalinti, kaip daro didžiausia Lietuvos alaus darykla, dalindama prancūziško SPA pavadinimo vandenį nemokamai HoReCa įmonėms prie savo alaus (taip, jei mokate už tą vandenį, tai mokate kavinei ar restoranui už jų dykai gautą produktą, nors JAV daugumoje vietų vanduo duodamas lankytojui nemokamai ir iškart, o airiai nemoka jokio komunalinio mokesčio net už savo jiems tiekiamą vandentiekio vandenį, kaip ir musulmonas neturi teisės prekiauti vandeniu, išskyrus kitatikius, aišku). Bet ne apie vandenį tema juk.

Apie spiritą – tai dar iš viso atskira daina (“Millenium“ degtinės savikaina yra bene dukart didesnė už pardavimo kainą – platininiai filtrai, pvz., ne užgaida, įtikino).

Šimtametis šulinys mena gamyklos įkūrimo laikus

Priedai? Stumbre jie tik natūralūs – jei mano blaivi galva pamena, tai į “Raudonąsias 999“ žaliavai sueina buteliui 1 apelsinas ir pusė citrinos. Į “Auksinės“ degtinės (filtrai ne vien anglies, bet iš tiesų, sako, auksiniai) butelį įmetama ne bet kokia papuolusi varpa – būtų varpa, jei taip pasielgtų su varpa, nes toji greitai prašvinktų ir pridumblėtų butelis, todėl jos ne tik atrenkamos, bet dar ir iki tol spirite išmirkomos.

Sako, kai paleido pradžioje šitą seriją (kampuotas, o ne apvalus butelis buvo visiška pirmiena rinkoje, ir visi geradariai pirštu prie smilkinio sukiojo, nors man kampuotasis emociškai yra priimtinesnis, nes dėl tipiško apvalaus kyla kažkokia atmetimo natūrali reakcija – gal todėl, kad nemėgstu degtinės?), tai planavo iki metų galo parduoti apie 20000 butelių. Pardavė per dvi savaites ir nuo gegužės turėjo nuolatinį out of stock, ir net kilo ažiotažas dėl tokios limited edition. Bet jie iš tiesų neturėjo daugiau varpų ir negalėjo net norėdami pagaminti dar, todėl laukė naujojo derliaus!

Tad ir ekstraktas, kuris naudojamas “999“, buvo duotas mauktelėti toks, koks yra pagaminamas po ilgų tų mirkymų ir užpylinėjimų, čia pat prie tos “vonios“.

Sveikatos vonia!

Geras brudas – macnas!… O jo tik 2 proc. iš tiesų naudoja nacionalinei (neperdedu – visos Europos tautos tokias turi, ir žinote beherūfką ar jėgermaisterį, pvz.) trauktinei. Gal kam bus įdomu – padaryta Palangos vaistinės recepto pagrindu. Ekstraktą galite nusipirkti tik gamyklos krautuvėlėje, o gandai sklando, kad kartais būna prieš Kalėdas kai kuriose vaistinėse Kaune, tik reikia žinoti slaptažodį. Mus užtikrino, kad tai yra gandas – nepadės ir slaptažodis.

Kaip ir gajus užsieniečių tarpe mitas tame, kad Stumbro kočėle (duokite du!) dera gerti nuo rankenos link galo, tada neapsineši taip, kaip būna, kai geri nuo galo link rankenos… Gera tema TV “Mitų griovėjams“, o “Stumbras“ yra ir patekęs į anglišką TV laidą, kurią galite pažiūrėti netgi youtubėje – makt!

Vėlgi, su tuo susijusi istorija: filmavimo grupė po kokio 20-to dublio taip prisimaksėjo, kad apie Kauną daugiau nieko ir nepajėgė nufilmuoti…

Kurioj dar darbovietėje darbdavys jums darbo vietą papuoš alkoholio reklama, ką?

Dar viena istorija, verta nukrypti nuo pasakojimo: Choras (ŽAS), žaidžiantis “Prelegentuose“, užvežė savo priešininkus anglų žurnalistus ekskursijai į “Stumbrą“. Kitądien klausia jo, kaip sekėsi rungtynės? Sako, kad laimėjom 15:0! Gal ne futbolą ir dar prieš anglus žaidėt??? Ne, bet tas, kuris degustavo daug ir linkęs buvo kartoti, tai buvo jų vartininkas…

Mane iš tiesų sužavėjo ten dirbančių žmonių, kurie turi tiek daug papasakoti ir parodyti, meilė savo darbui ir savo įmonei. Tai seniai jau ne “degtinės monopolio sandėlys“. Vyno snobai alpėja nuo visų tų statinaičių ir burnos skalavimų, ieškant taninų ar dar ten ko nors, ko nepametę ir dėl ko žmogeliui belieka tik pritariamai linksėti galvele, kadangi jis vis tiek nieko ten neraukia ir nejaučia. O po to jie savo produktą dargi nepagarbiai ir išspjauna.

Degustacijai – pasirengęs!

“Stumbre“ įsitikinau, kad degustacija gali ir turi būti pilnesnė, nes svarbu ir nuryti, ir koks efektas ateina iš to po to. Ir kada svarbu pavolioti burnoje, o kada tik nutekinti ir pan. Man tik gal per sudėtinga degustacijos forma pasirodė (ko čia žvengiate – dar iki tol, kai pradėjau, o pakeliui pildyti tapo kaip tik lengviau!…), nes pakaktų paprasčiausiai sureitinguoti pagal patikimą ir pateikti pastabas, kas ir kodėl.

Bet kaip sau norite, tačiau mano supratimas apie svaiginančius gėrimus ir požiūris pasikeitė ženkliai! Na va, sakysite, į alkoholikų kelią jau pastatė!… Klystate.

Ar tai irgi reiškia, kad pamėgau degtinę ir brendį? Ne. O nuo viskio ir rėmuo ėda (gerokai nešvarus produktas, technologijos požiūriu). Bet “Stumbro“ rūšys pasirodė tikrai “nedegtiniškos“ (aš paprastai degtinę laikiau iki šiol šlykštoku gėrimu – “Stumbras“ reabilitavo vodkę). Svaraininė – iš viso puiku! Galima gerti net nešaldytą. Manau, kad ir šilta degtinė puikiausiai skaniai gersis, dėl ko mass production Russische vodka gamintojai kala po antrą litrą iš sielvarto (šaldytą, aišku).

Bet aukščiau minėtasis M. Velykis į Lietuvą “atvedė dar ir Europą“, tuomet svaigusią (čia kalambūras…) nuo trauktinių. Kaunas buvo labiau europietiška sostinė tarpukariu, nei dabar Europos centras prie Baltarusijos sienos, tačiau dabartiniai kauniečiai turėtų dėl to ne pūstis ar plūstis, o atsiraitoti rankoves ir gerokai padirbėti, nes Klaipėda visa galva aukščiau, o estai šaiposi, kad jei lietuviai yra lenkų ir žydų mišinys, tai jiems didžiausi “lenkai“ yra būtent Kaune, o ne ten, kur kauniečiai paprastai už 100 km į rytus baksnoja.

“Stumbras“ – jis dar ir košerinis!

O va ragaujat “Poemą“ (tą, kuri ruda) – ir verkia “Vana Tallinn“… “Ryžskij balzam“ jau iki šiol žaizdas laižosi, kai ambasadorius Vinkus prime time laiku per Rusijos TV žinias Putinui asmeniškai pristatė “Stumbro“ trauktinę – rusai iki šiol dar vis paprašo “būtent tos“.

Nuoširdžiai, net būdamas blaivininku, nesuprantu iki šiol, kodėl kamuojamės dėl visokių Lietuvos ženklų ir identiteto eksportui paieškų – taigi turim “999“! Būčiau Ūkio ministru, jau nekalbant apie premjerą, prezidentą ar užsienio reikalų ministrą – pirmas darbas būtų šitą produktą stumti, ir ne tik į Rytus, o į Vakarus!

Brangūs foto albumai gerai. Bet kodėl tik škotams, airiams, prancūzams, italams, vokiečiams, belgams (o, pažiūrėjau, kad tų “tik“ tautų yra daug daugiau!) ir t.t. yra dora, etiška ir puiku (bei ekonomiškai naudinga – cinikas manyje replikuoja, girdžiu) identifikuotis su alkoholiniu kokiu nors gėrimu, o jau Lietuvoje, kuri pagal vartojimą yra lyderiuose, yra protingiau savo nacionalinę pramonę žlugdyti ir diskredituoti, eksporto šio neskatinti (ačiū, kad dar neribojama), bet iš esmės remti juk importą ir… visų tų valstybių ir piliečių turtėjimą. Dar kartą ant pirštų: mes lakam – babkės jiems, o ne atvirkščiai.

O nuoširdžiai manote, kad koks bitnerinis balzamas yra geriau už stumbrinį? Ir kad vodkę moka tik lenkai ir rusai pagaminti? Ir kad neturime geresnių likerių už importinius?

Degtinės gamybos baras (du iš trijų žodžių kviečia džiaugsmingai ateiti į trečiąjį!)

Neprasigers daugiau, būkite ramūs dėl jų, o mūsų jaunoji karta promilių daugiau sugeba alumi ir visokiais miksais daug daugiau dabar pasiekti (aha, “laisvę Joninėms“, “mus vienija alus ir pergalės“ ir pan. – ir pelną lietuviško alaus pramonei, kuris seniai ne lietuviškas).

Bet aš nežinau geresnio produkto eksportui, kuris reprezentuotų Lietuvą. Ir pats “Stumbras“ daugiau eina per degtines, kas natūralu – rinka didesnė, nei trauktinių, bet… ar iš gero gyvenimo jiems pasaulyje taip konkuruoti, kai Lietuvos vyriausybė nemato reikalo remti nacionalinį brand, ypač, kai tas gi dabar yra privatus (tai ir “Žalgirio“ klubo gal neberemkite, būkite nuoseklūs).

Apie “Raudonąją 999“ – iš viso galima dar tiek prirašyti, nes sudegustavau bendram 9 iš 10, bet į pastabas įrašiau, kad gali būti ir 11. Kažką dar su rūkyta slyva degustavau, bet buvau gerokai įpusėjęs, tai eisiu ant lentynų pasiieškoti – čia kažkas man pasirodė labai jūreiviško skonyje.

O aš iki šiol buvau “Krupniko“ gerbėjas, ir tai buvo gėrimas, kuris man reprezentavo “Stumbrą“ visų pirma. Bet va tie lenkai… Nors sako, kad lietuviškas variantas yra jiems geresnis. Jaučiu, dar bus trinties ne mažiau, kaip amerikiečiams su čekais dėl budvaizerio. Ir, spėkite, kieno Vyriausybė bus kieno pusėje, ir kurie didesni čia dori katalikai?

Šmėklinėjam po nedirbančią gamyklą

Dar todėl pridėsiu, kad penktadienį gamykla nedirbo. Ne mūsų atvykimo garbei, aišku, nes būtų buvę įdomu pažiūrėti supilstymo procesą (o koks kvapas malonus trauktinių ceche – Kalėdos!). Paprasčiausiai gamykla turi didesnius pajėgumus, negu sugebama suvartoti gėrimų, o mokesčių politika ir viešoji nuomonė pardavimų neskatina (cinikas manyje sako, kad skatina pigesnio promilių ir litų santykio produktų vartojimą, o ne tokių sofistikuotų, kurių ir kiekis suvartojamas mažesnis).

Turėkite omeny, kad šitaip su natūraliomis medžiagomis, vietoje esencijų, nelabai kas be “Stumbro“ dar žaidžia (ne todėl, kad jie tokie labai ekologiški technologai, bet paskaičiavo pragmatiškai, kad gera kokybė efektyviau pasiekiama tokiu būdu, nei, tarkime, dalį esencijų ištraukiant iš brendžio, o po to vėl pilant į kitą kokį brendį).

Pabaigai primenu, ką svetingas šeimininkas, “Stumbro“ marketingo direktorius Algirdas Čiburys irgi priminė, kad neatsakingas alkoholio vartojimas palydimas 4 fazėmis:

1. Aš protingas. Palydimas diskusijomis ir šnekomis. Protingomis.
2. Aš gražus. Šokiai ir šaudymas akutėmis į priešingą lytį.
3. Aš stiprus. Galimos muštynės bei kiti žygdarbiai.
4. Aš nematomas…

Nebūtina pasiekti ketvirtąją fazę. Net įpusėti čia nėra reikalo. Dažniausiai tie, kurie ją pasiekia, nelabai yra “Stumbro“ klientai iš viso. Ne į juos ir orientuojamasi. O žodžio šio verslo atstovams dabar nebesuteikiama. Jei visas alkoholis yra blogis, tai didžiausias, pagal logiką (sic!) yra juk tas, kuris dar ir “stiprusis“, ar ne? O ar tikrai?

Bene pirmoji alkoholio reklamų Lietuvoje – bevardis alkoholis įgauna prekinį vardą ir išskirtinumą

Bet pataikaujama būtent tiems, kurie pereina per visas 4 fazes, nepaisant to, ką vartoja – konjaką ar langų ploviklį. Ir, manau, dar skatinami jie įvairiais beatodairiškais draudimais ir jiems rodomu hipokrizišku rūpesčiu. Kuomet valdžia rodo rūpestį “paprastu žmogumi“, paprastai auga korupcija, turtėja turčiai ir lochinami varguoliai. Bet gal žinote geresnių pavyzdžių už mano pastebėjimą, tad į religinius ginčus nesileisiu.

O uždrausti alkoholį, kurio distiliavimo būdas buvo išrastas arabų (sic!), paskatino Europos mokslo ir medicinos raidą ir pritaikytas vartojimui mūsų valstybėje (tuomet “nuo jūros iki jūros“ buvusiai), kuri neturėjo prabangos (o gal ir kvailumo?) svaigintis vynuogių ar grūdų rūgalais, yra kvailas siekis, kaip persišauti koją, tikintis, kad galėsi po to maratoną nuskuosti greičiau.

Keista girdėti tą iš blaivininko kaip aš? Na, tai dar aš esu ir beširdis liberalas, pamenate, o apie žmogaus gebėjimą pačiam spręsti esu geresnės nuomonės už tūlą moralizuotoją.

Senoji “Palangos“ – buriuotojiškoji!

Ir dar galvoju, kad reiktų pasidaryti ir išbandyti tą Algirdo pasiūlytą “Krupniko“ ir bananų nektaro kokteilį.

Ačiū Algirdui už pakeistą požiūrį (žinau, kad jis pasakys perskaitęs – šito aš nesakiau gi!; taip, čia aš sakau), Aidai už puikią ekskursiją (vysk. Valančiaus portretas pirmame stende tikrai žaviai atrodytų – pagalvokite apie šią idėją ne vien kaip mano trololo), Ievai už visus organizavimus ir rūpesčius (puikus turas, galim ir kartoti!), o kompanijai – už gerai praleistą kartu laiką (apie ašarų ir verksmo nacionalinį brandingą – geniali idėja!)!

Į sveikatą!

* * *

Daugiau fotografijų – facebook (visos, esančios tekste, darytos išmaniuoju telefonu, bet pasididina paspaudus).

P.S. reiks parašyti labai moralizuojantiems anoniminiams alkoholikams, kaip aš mečiau gerti – dera gi gelbėti jūsų nuodėmingas sielas iš girtuoklystės liūno, ar ne?