Magės naminis troškinys

Visiškai be fantazijos ir gebėjimų kokai vėl džiaugsmingai laižosi, nes sugrįžta rubrika “Kambuzas žaliems“!

Šįkart – dar vienas paprastas patiekalas, kuriam reikia tik gebėjimo neįsipjauti į pirštą. Maggi Idea pristato: naminis troškinys.

Kadangi Maggi reklamos man čia neapmokėjo, tai tenka priminti, kad yra ir konkurentas – Knorr, – kuris paprastai siūlo analogiškus variantus. Bet aš kažkaip ir vėl šįkart pačiupau Maggi Idea nuo lentynos, o kad ten dar ir lipdukas, kad, neva, galima laimėti naktį su Magde kažką, tai neatkreipiau, iš tiesų, savo dėmesio.

Tačiau to vieno pakelio maža, čia jums ne glutamatas sublimatas – reikia dar:

– 350g kiaulienos kumpio (tiesą sakant, imkite, ką turite: kumpį, nugarinę ar sprandinę – ir nebūtinai 350, nes mėsa troškinio nepagadinsit, net jei ir gausis guliašas);

– 400g bulvių (kadangi porcijos yra 4 žmonėms, tai laive paprastai tie keturi tikrai ne po 100 gramų bulvių sumaumos, todėl nepatingėkite paskusti keliomis bulvikėmis ir daugiau);

– 200g morkų (kaip ir su bulvėmis – viena papildoma praturtins karotinu);

– 1 vidutinio dydžio svogūnas (gali būti ir du, nebent, yra įguloje nemėgstančių virtų svogūnų, tada ir vieno mažo bus per daug).

Pakelio užteks netgi 5 žmonėms – tik produktų reiks atitinkamai daugiau pridėti. Šešiems – gal jau kiek “suvalkietiška“, nors vis dar gerai, bet jau septyniems – tai tikrai geriau imti kaip gamintumėt aštuoniems.

Tad žiūrim dabar instrukciją kitoje pakelio pusėje:

1. Supjaustykite kiaulienos kumpį mažais gabalėliais. Nevirtas nuskustas bulves supjaustykite gabalėliais, nuskustas morkas – griežinėliais, o svogūną – pusžiedžiais.

Tą ir padarom.

Bet tai kokia poezija instrukcijoje, atkreipėte dėmesį!

Mėsa ir bulvės – šmoteliais gabalėliais, morkos – griežinėliais (aš tai perpjaunu morką išilgai, o po to darkart, ir va šituos du suglaustus gabalus pjaustau skiltelėmis), o svogūnai – pusžiedžiais (pjaunu galvą perpus, o vieną puselę dar perpus arba į tris dalis, kurias pjaustau suglaustas). Va, plėskite savo leksiką, o tai viską pjaustot tik kūbikais!

2. Gilioje keptuvėje arba puode (imu puodą!) kiaulienos gabalėlius pakepinkite įkaitintame aliejuje maždaug 5 minutes. Sudėkite morkų griežinėlius, svogūnų pusžiedžius ir viską pakepinkite dar keletą minučių. Taip pat sudėkite supjaustytas bulves.

Žinote, nesukau aš taip galvos pagal instrukciją: paprasčiausiai iškart į puodą, pripylęs aliejaus, kad užlietų visą dugną, sumečiau mėsą. Ir tik tada jį pakūriau

Jei pjaustote greitai daržoves, galite tą daryti mėsą pakūrę – aš gi pirmiau susipjausčiau viską ir pasirengiau.

Kada po penketo minčių mėsa įgavo štai maždaug tokį akiai mielą (šnervėms – nelabai) vaizdą…

…aš suverčiau ir daržoves. Visas iškart.

Pamaišiau. Supratau, kad ilgai čia kepinti nepavyks, o ir… kam? Puodas atrodė gerokai per pilnas šitam veiksmui, tad jei kas ir kepinsis, tai didesnė dalis gabaliukų, net ir maišant, tokios laimės nesulauks.

Todėl einame prie kito punkto:

3. Pakelio turinį sumaišykite su 400 ml vandens.

Jei neturite matuoklės, tai puslitrį iš akies galite vis tiek kažkaip atseikėti. Galiu patikinti, kad vandens gali prireikti vis tiek papildomai įpilti, tai nesukite galvos dėl tikslaus kiekio – ne vaistinė. O va milteliai tirpsta lengvai ir greitai, daug maišyti nereikia, nesušoka. Gaunasi tokios sodrios ochros spalvos (o gal ir neplautos morkos).

Ir va čia prabudo poeto siela manyje!

Greitai ėmiau kuistis, ieškodamas kur užsilikusio balto vyno. Radau raudono visą nepraimtą butelį, bet balto – nė su žiburiu nerastum! Dar aptikau degtinės, brendžio, viskio, šampano, kažkokio likerio, bet tik ne balto vyno!

Kažkoks niekšas prasisuko anksčiau už mane. Alaus – net ir to nebuvo!

Į mane liūdnai žvelgė tik kamštis nuo butelio…

Ką gi, teks poetui šįkart grįžti prie instrukcijų labai neimprovizavus:

4. Mišinį užpilkite ant kiaulienos gabalėlių ir daržovių, užvirinkite ir uždengę dangčiu 30-35 minutes patroškinkite ant silpnos ugnies. Retkarčiais pamaišykite.

Na taip: užpylęs tą mišinį supratau, kad galima buvo taip ir nevargti.

Pirma, tai vis tiek, mano požiūriu, trūko dar vandens. Antra, manau, todėl nieko nekeistų, jei mišinį supilčiau iškart ant visų tų daržovių puode, o paskui pripilčiau vandens ir gerai viską taip su mėsa ir daržovėmis sumaišyčiau. Šis variantas nors ir ne pagal instrukcijas, bet siūbuojančiame kambuze (laivės virtuvėje) yra netgi parankesnis ir patogesnis.

Jei taip nutiko, kad troškinio norisi, o Maggi Idea mišinio nėra, tai tikrai ne bėda, nes pagal sudėtį jums tiesiog reikėtų pridėti (žiūriu sudėtį ant pakelio): raudonosios paprikos, česnakų, petražolių, čili pipirų, krienų, kmynų, juodųjų pipirų, lauro lapelių, mairūno, čiobrelių, kaliandros, baziliko, cukraus, bei, aišku, kažkokių tai pėdsakų nuo kiaušinio, sojos, pieno, salierų ir garstyčių – o iš tiesų, tai pakaks ir pipirų su druska, jei žolelių nebus laivėje po ranka.

Gerai pamaišęs ir pasirūpinęs, kad vanduo apsemtų visą turinį iki viršaus, uždengiau dangčiu, sumažinau “ugnį“ (gaminau ant elektrinės viryklės) ir nuėjau “keisti halso“. Per tas 40 minučių vis retkarčiais nudroždavau prie puodo, viską gerai permaišydavau ir palikdavau murmuliuoti toliau.

Jei buriuojate vieni, tai ramiai tą laiką galite skirti virvėms denyje.

Mano galva, todėl be provizijos planavimo, šie paketai labai patogūs ir tuo, kad neapkrauna įgulos dideliu rūpestėliu kambuze. Tiems, kurie mėgsta ten kuistis, Maggi Idea nereikalinga, aišku, bet čia aš ir ne jiems šią rubriką skiriu, nes jie patys parašytų geriau (a-ūūū?). Visi kiti, manau, šiuos produktus jau tikrai pripažino tinkamus naudoti laivės kambuze kaip labai patogius ir garantuojančius kaskart gerą rezultatą, nepaisant to, kad jų naudojimo instrukcijos yra laisvai interpretuojamos, kaip ir aš čia ką tik padariau. Gal ir ne lygis, bet už tai ne alkanas.

Dar geriau, aišku, turėti įguloje daugiau merginų, tai jau alkanu niekada juolab neliksi, bet Maggi paprastai yra praktiškesnė ir kantresnė ilgesnėje kelionėje, nei… tai apie ką aš čia?

Troškinys, baigiantis troškintis po 35-40 minučių nuo tada, kai pripyliau trūkstamą kiekį vandens, atrodo maždaug taip (neryškus vaizdas – tai kvapnūs garai, kylantys nuo šito pukšiaus, kutenantys šnerves ir atsiliepiantys rezonansu į gurgiantį pilvą):

Mmmm… seilė nutįso (linkėtina, kad ne į puodą).

Supilame į dubenėlius.

Galima ir į katiliukus, todėl patogu valgyti ir siūbuojančiame kokpite. Troškinys, paprastai, yra neišrankiems valgytojams, suderinantis sriubą ir antrąjį patiekalą viename, ir gerai malšinantis alkį, bet čia nieko naujo nepasakau.

Užgerti galima irgi bet kuo: pradedant paprastu vandeniu iš bako ar butelių, mineraliniu ar sultimis, bei neapsiribojant alumi (neturi reikšmės net kokiu!) arba vynu (snobai dabar ginčinasi, koks geriau tiks – baltas ar raudonas). Netgi degtinė tinka ar brendžiukas – skrandį sušildyti, arba – desertui po šio troškinio.

Skanaus buriavimo!