Kaip Pilypas iš kanapių išlindo


Nenuorama Bitlas, arba Nežiemok ilgai!, parašyta 2009-01-28:

[…]Bevartant praėjusio sezono nuotraukas, buvo pastebėta, kad dažnai šmėkščioja vienas navigacinis ženklas – liaudyje dar “Pilypu“ vadinamas. Kažkaip netyčia išsprūdo mintis surinkti vienon krūvon visas Pilypo nuotraukas ir parodėlę suorganizuoti. Tačiau nenuorama Bitlas generavo mintis toliau – reikalingas įvykis atidarantis buriavimo Kuršių mariose sezoną! Taip gimė idėja – kiekvieną buriavimo sezoną pradėti varžybomis “Pilypo“ taurei laimėti. […]

Teisybės dėlei, matyt reiktų visgi atsakyti į klausimą – kas pirmasis, ir kodėl Pilypą Pilypu pavadino! Buvo bandymas tai išsiaiškinti, tačiau nesėkmingas. Nieks neprisipažino Pilypo krikštatėviu… […] Todėl – jeigu nežinom kas pirmasis 35 bakeną Pilypu pavadino – skelbiamas konkursas literatūrinei premijai gauti už gražiausią legendą – “Kaip Pilypas Pilypu patapo!“ . Legenda bus išgraviruota ant taurės, kartu su autoriaus vardu.

Kam kurti legendas, jei gali tiesiog pasiklausti senbuvių?

Ir kai man šitas klausimas “pasistojo“, artimiausias man pažįstamas tų vietų senbuvis ir marių (o tai reiškia – vandens ir vėjo) žmogus pasirodė esąs Rokas Arbušis, ten dar vaikystėje murkdęsis su burvaltėmis aplink į mares pabėgusį Pervalkos švyturį. Kas jau kas, bet jis žinos, pamaniau.

Deja.

Ir nuoširdžiai prisipažino, kad ne tik nežino – nežinojo ir jo visi kalbinti seni jūrų ir marių vilkai.

* * *

Ar tas turėtų stebinti? Būkim “biedni“, bet teisingi: Kuršių marios mums yra svetimas ir nelietuviškas kraštas, kaip ir, ironiška, mūsų sostinė Vilnius, kurioje rastumėt Vilniaus gatvę, nors iš “wilno nasze po prostu“ verčiant derėjo pavadinti, manau, Vilnios gatve.

Žinot, Vilnia, arba malonybiškai Vilnelė – tai viena iš trijų Vilniaus upių. Kaip ir Vingria, kurios vardo gatvė užverstą šiukšlėmis (siboliška!) upę kažkiek primena, nors “tikri vilniečiai“ šios nei gimę matę, nei jų protėviai žinią apie ją giminiškai iš kartos į kartą aniems perdavę – nebent, iš kokių istorijos knygų atsitiktinai. Nes “vietinių“ protėvių gyventa arčiau Vidurio Lietuvos (nesupratusiems kalambūro: Vidurio Lietuva anksčiau buvo Vilnija su apylinkėmis, ką Pilsudskio ir Želigovskio sėbrai tą ir įvardino oficialiai dokumentuose kaip Litwa Srodkowa).

Beje, žinau dar vieną miestą Lietuvoje, kuris keistai turi savo vardo gatvę pačiame mieste – Druskininkai. Kodėl šiąją taip pervadino – nežinau (kol kas). O kad tame mieste esančiame “Kolonados“ restorane tarpukaryje stovėjo Pilsudskio biustas (ten, kur dabar įėjimas į tualetus), tai irgi savotiškai “krašto natūralizacijos“ proceso istoriją parodo. Sako, dar yra vienas kaimas prie Kernavės, kurio “ant smūgio“ dabar nepamenu, bet jo lietuvišką seną pavadinimą, išlikusį ir prie lenkų, po 1940-ųjų mūsų patriotai dar labiau “atlietuvino“, visiškai pervadindami. Prisiminsiu – pranešiu.

Manote, o kam aš tokią įžangą darau apie nesenos istorijos tarpsnį ir tuomet buvusią lietuvizaciją?

Mes save guodžiame, kad taip begėdiškai pavadinimų gyvenvietėse, atitekusiose po Antrojo pasaulinio karo, nekeitėm, kaip tai darė rusai Rytprūsiuose – ir su jais taip pat lenkai jiems atitekusioje šiųjų dalyje (Varmijoje) bei Mozūruose, nors dažnai šiųjų fantazija toponimuose visiškai pamirštama.

Na, mes persivadinom “atgal“ Memelį į Klaipėdą, nors pirmasis – senas kuršių žodis, sutinkamas ne tik Pilsotoje (čia ta kuršių genties žemė aplink Dangę), bet ir dabartinėje Latvijoje. Na, atlietuvinome suvokintą (sic!) Schwarzort pažodžiui į Juodkrantę. Pamanyk tik!… Juk ten viskas mūsų, kur lietuvininkų gyventa, tiesa?

Mūsų tai mūsų, tik ne visai…

Skalviai (čia tie, kur nuo Smalininkų žemyn link Nemuno deltos su visa ja ir dabartiniu Šilutės rajonu, nors centro būta Ragainėje) su kuršiais artimesni buvo prūsams, nei lietuviams. Ir nieko tokio, kad anie pradingo istorijos verpetuose, o mes atėjome į jų vietą, deklaruodami, kad gerbiame jų palikimą (mat greičiau net “prie ruso“ filmą Herkui Mantui pastatysime, nei mūsų istoriniam mūšiui Nr.1 Žalgiriui-Griunvaldui-Tanenbergui) ir netgi savomis “lietuviškomis“ gentimis laikome. Netgi Rytprūsių funkcionieriaus įvestas prieš kelis šimtus metų žymas kurėnų vimpeluose į savo naująją heraldiką gražiai įkomponavome (na, tai kad ir mūsų heraldika, po teisybei, iš lenkų irgi skolinta, tai ką jau čia…).

O ramybės toji farvaterio išsišakojimo boja Nr.35, pavadinta Pilypo vardu, vis nedavė…

* * *

Nes mintis, kad ji tiesiog išlenda tarsi Pilypas iš kanapių paties neįtikino – kanapės yra nors ir žemaičių liaudiškas “prieskonis kulinarijoje“, o vis tik šiems vanduo svetimas, idant davė dievas jiems protelį, kad nelipo į laivelį. Ir dabar rastum žemaitį pajūryje nugara į bangas kėpsantį – artoją žemė traukia, kad ir kas bebūtų, nes žemaitis, tvirtai ant žemės stovėdamas, nepražus, kaip savo patarlėse ir giriasi išsijuosęs.

Nelipo gi po karo žemaičiai ir kiti atvykę į Mažąją Lietuvą lietuviai į laivus, o ir dažnai jų šio krašto išvaduotojai dar ilgą laiką ir neįleisdavo lipti. Rasdavo naujieji “vietiniai“ darbo pradžioje kito ir krante, o Rytprūsių dykras vis tiek apgyvendinti ir įsisavinti reikėjo.

Štai kai kurie laivai, atplaukiantys iš “vėl“ Klaipėdos, išmėtydavo ir bojas po žiemos į marių vandenis. Pagal trofėjinius žemėlapius ir senus orientyrus, kurie neskambėjo taip mielai ir suprantamai jų ausiai, kaip koks Sielo Proletarskojie ar Mys Oktiabrskij.

Tik tuomet prabanga buvo tiek buojų mėtyti visam farvateriui ženklinti, kaip yra dabar – mėtydavo svarbiausias, orientacines. Tarkime, būtent ir dabar vadinamą Nr.35, kuri yra farvaterio atsišakojimo buoja, tad tikrai svarbi ir reikalinga – nes verčiau praleisti kelias pakeliui tiesėje (pvz. dabartines 34 ar 33), ir kurios koordinatės yra 55°19‘38.3“N 21°10‘29.7“E. Ir kurios, galiu lažintis, jums visiškai nieko nesako, jei neturite po ranka locijos arba neplūduriuojate kažkur tose apylinkėse su GPS, tiesa?

Nemanau, kad tiems pokario rusiukams ir vėliau iš jų kasmetinius farvaterio ženklinimo darbus perėmusiems lietuviukams iš “parachodstvos“ tokios koordinatės praktiškai darbe tuomet ką irgi sakė – išskyrus vadovaujančius šiems darbams šturmanus su senais, dar vokiečių braižytais, žemėlapiais, kol buvo parengti nauji, kurie, sekant visuotine Šaltojo karo ir Sovdepijos šnipomanijos mada, dažnai buvo užslaptinti arba su griežtu grifu “tik tarnybiniam naudojimui“. Ironiška, kad Kuršmarių lociją buriuotojams teparuošė tik… apie 2004-uosius – taip taip, ne “vienas devyni“, o “du nulis, nulis“…

Ir jei tai ne karvė krante, kuri orientyru būti negali, kadangi gali nueiti, tai, matyt, jūreivio vietoje irgi imtumėte dairytis kokių nors vietinių pastovių orientyrų?

Tad paaiškinsiu paprastai tas koordinates, nes Pilypo buoja yra dviejų tiesių susikirtime: viena ateina iš Atmatos žiočių (tiesė, jungianti Atmatos ir Nidos švyturius), o kita – per Ventės Rago švyturį. Kadangi tiesė turi eiti per du taškus, o ne vieną, tai šioji yra lygiagreti vakariniam Rago krantui arba, jei tiksliau, tiksliai nutaikyta tiesiai į Šturmus.

Na, ir kas iš to?

O tai, kad žvilgterėkim dabar į šį seną 1802-ųjų metų 1:160000 mastelio žemėlapį:

Was ist das ten ant kalniuko?

Kas ne vietiniai, tam paaiškinsiu, nors senbuviai apylinkes turėjo jau iškart atrinkti. Tik va tas “vėjų miestas“ Winderburg, pasirodo, yra ne Čikaga, o… Ventė, kurios ragas, žemėlapyje randamas kaip Winderburger Eck – štai jums aukštyn einančios tiesės buojai mesti vienas taškas, pasipuošęs ir dabar švyturiu. Ir kuris matomas iš visų pusių, todėl buojos krikštynose garbės nenusipelnė, nes ta garbė atiteko “fiksuojančiam šias koordinates“ antrąjam taškui.

O va ir tas antras taškas – Šturmai arba vok. Sturmen, nuo 1785-ųjų taip pat vadinami kaip ir šiame žemėlapyje įrašyta – Philipdautsch.

* * *

Štai ir neliko jokios paslapties… Jei jums sakytų mesti tą “bačką“ nurodydami paskutiniu orientyru “pilyp…kažkątais“, tai ir tą buoją vadintumėt Pilypo. Keista būtų, jei vadintumėt Jurgio ar Viliaus vardu, manau.

Tarp kitko, lietuvininkų pasiskolinta ir dabartinis kaimelio pavadinimas “šturmas“ iš vokiškojo Sturm – audra. Ne veltui tas poreikis knisti Viliaus Karaliaus (Kaizerio Vilhelmo) kanalą kilo, mat Nemunu (čia Atmata – jo stambiausia atšaka, mat Nemunas deltoje “išnyksta“, suskildamas į visą pynę “atmatų“: Rusnė, Gilija, Pakalnė, Skirvytė ir t.t.) atplukdomi sieliai neretai aplenkdami tą Ventės ragą ir būdavo vėjų ir bangų išblaškomi, sukeliant medienos pirkliams tik nuostolius. Todėl ir prie Rago mūrinukai (“kaimas“ – kai medinukai) ir gavo Vėjų miesto vokišką vardą. Visai šalia esanti ir jau ne į žiotis, o į marias orientuota gyvenvietė pelnė sinonimišką Audrų vardą.

O kaip gi kitas pavadinimas, ir ką reiškia tai, kas po Pilypo?

Kuršių kalba “daudz“ reiškia tai, ką lietuviškai reiškia… “daug“. “Daug“ – tai ir gausa, “priteklius“, turtas. Jei po maro, aprašyto Ievos Simonaitytės, tame krašte įsikūrė koks nors kolonistas Pilypas, kuris prasigyveno, tai jo “palivarkas“ irgi galėjo būti pramintas kaip “turčiaus Pilypo ranča“.

Kas buvo tas Pilypas – reiktų žiūrėti bažnytinėse knygose, kurios varge ar išliko (žinia, dėl kokių priežasčių). Jei žmonių, sako, atmintis trumpa, tai šiuo atveju net ir nėra tų žmonių, kurie ką nors prisimintų. Bet gaila, kad net ir gana nesenų šios bojos Nr.35 (pagal dabartinę numeraciją) “krikšto“ aplinkybių neprisimenama…

Tad nereikia mano vardo graviruoti ant Pilypo regatos taurės – mat, neatitinku kriterijų, nes juk čia ne legenda, o tik nupūstos istorijos dulkės. Ar tiksliau jau – visai atsitiktinai šiandien nukrapštyti maurai nuo senojo svarbaus “bakeno“, praminto Pilypu.

Komentarų: 15

  1. O tai ko taip: ketinai rašyti apie Pilypą, bet čia radai geresnę versiją? 🙂
    Nežinau, ar latviai, kurie asimiliavo kuršius ir jų istorikai kuršius padarė latviais dabar, yra labiau jūriniai už mus. Kad mes turim cepelinus, o jie šprotus? Ar kad tarpukariu jų karo laivynas buvo didesnis už mūsų – tai logiška, mus vokiečiai šefavo, o juos anglai, bet dabar mes didesni užaugom. Ar kad Smetonai siūlė pajūrį, įskaitant Liepoją, o po to teko iš “braliukų“ atpirkinėti netgi Palangą?
    Bumbliauskui derėtų slėptis toli toli – ypač, kai jis pradeda kalbėti apie Lietuvos jūrinę istoriją. Kuo jau įsitikinau iš jo interviu “našlaitėlių vojažo“ proga.
    ”Skersti“ – čia per daug garbės žemaičiams. Jie buvo ne pėšrūnai, o greičiau jau maitvanagiai, ateidami į teritorijas jau apvalytas teutonų. Beje, kad nežeistų, tai pasakysiu, kad lietuviai, nors ir aštradančiai, buvo ne mažesni maitėdos – slinkosi į Rusios žemes, apvalytas jau totorių. 🙂
    Dar gerai, kad prisipažinai dėl žemaičių – nes ten su kuriuo senbuviu nepakalbėsi, tai visų arba bobutė, arba diedukas buvo “paskutiniu kuršiu“… 😉 Kadangi mama sako, kad mano genuose yra švediško ir prūsiško kraujo (iš čia, matyt, potraukis vikingams-burėms ir Ordnungui), tai dar gal reiktų ir man pasiknaisioti – žiū, ir pats kuršiu beesąs… 😀
    Kuršių tragedija – kad jie neturėjo Mindaugo. Todėl buvo pasmerkti. Bet va latviai ir estai išliko (kaip ir žemaičiai, jei šiuos ne lietuviais laikyti), tai net nežinau, kas dar nulemia tautos išlikimą.
    Plaukioti pakrantėmis ar žuvauti mariose maža. Reikia veržtis per didžiuosius vandenis – anapus horizonto. Kuršiams, kaip ir kitoms tautoms, tuo metu to dar nereikėjo, o po to jau nebuvo ir kam…

    Patinka

  2. po tokių grafomanijų, ui, atleiskite, istorijos dulkių nuputimų, einu miegot “Ant bangos“ nepapildęs.
    [ o jei nebūtų kuršių žemaičiai išskerdę, tai gal būtų karštas, Lietuva dabar vadinamas, labiau jūrinis, nei yra. kažkaip taip Bumblauskas yra sakęs. o teka manyje ir žemaitiško kraujo… ]

    Patinka

  3. Negąsdink žmonių – ten daug kringelių prigrūsta, nes tai locija. 🙂
    Reikėjo gal man paruošti paprastą schemą su esminiais taškais – tą turėjau omeny.

    Patinka

  4. 1. Beje, jei “memel“ kuršių kalba reiškia “tylus, nebylus“, tai įdomiai skamba slaviškas “miamlitj“ veiksmažodis – veblenti. Na, kaip ir rusiškas “niemec“, sako, nuo “niemoj“. Čia šiaip, ne į temą.
    Nepamenu, kas dėl Memelio paaiškino (gal vis tik Kipras?), kad vis tik ne vokiškai Nemunas iškraipytas – juolab, kad tas Nemunas vokiečių žemėse skyla jau į atšakas ir Nemunu nėra formaliai žiūrint, nors viena atšaka dabar iki Deltos vis dar Nemunu vadinama. Prisiminiau, kad paaiškinai dėl Klaipėdos, kad šaknis yra ne lietuviška “klampi“, o latviška (kuršiška?) plyna.
    2. Tebūnie Danė, kad jau taip – negaila. 🙂
    3. Čia reiktų sutarti, ką vadinam kuršiais. Jei kuršis=lietuvis, tuomet vokiškus vietovardžius mes ATlietuvinome. Jei kuršis nėra lietuvis (o “braliukai“ juos “nusavino“ visiškai), tuomet pavadinimus mes SUlietuvinome.
    4. Niekas jau nebežino, kaip kuršiai tą gyvenvietę vadino – ji yra tik vokiečių užfiksuota kaip Švarcortas. Pasiimdami ją tarpukariu mes tikrai lietuvinome pagal šitą pavadinimą – beje, ir dėl politinių priežasčių (autonomija, direktoratas), kadangi vietiniai vokiečiai ramiau žiūrėjo į tai, kad mes pavadinimą “išsivertėme“.
    Beje, kiek kalbėjau su senbuviais ir buriuotojais, niekas nesupranta to “juodo kranto“ palyginimo – bemaž visi abejoja tuo “nes atplaukiant iš toli krantas juodai atrodė“. Mano spėjimas niūresnis – tai “krantas, kur siaučia juodligė, maras“. Reikia nepamiršti, ten virš 100 gyveviečių užpustyta arba išmirę, o žmones, kuršius ar vokiečius, ten istorija pustė kaip smėlį kopose.
    Dar galiu palyginti su netoli Valkininkų ir Pučkornių esančiomis Degsnėmis (ar Degsnių kaimu). Kadangi tose apylinkėse buvo viena iš didžiausių LDK patrankų liejyklų, o aplinkinių kaimų pavadinimai rodo “pramoninę specializaciją“ (Puodžiai, Kalviai, Čebatoriai, Klepočiai), tai maniau, kad Degsnės – nuo to, kad “medžio anglis deginti“, pagal prievolę valstiečiams. Pasirodė gi, kad tas kaimas iki tol visą laiką nuo susikūrimo vadinosi Novosiolkomis – į jį padegėliai iš Pučkornių susikėlė. O kai 1940-ais “atsiėmėm“, tai negi rusiškai skambantį paliksi? Padarė “padegėlių kaimu“ – Degsnėmis.
    5. Aiškinimą “daudz“ kaip kuršišką “daug“ radau vokiškame tekste. Jiems tiko – aš ir panaudojau čia. Gali būti, kad pavadinimas visiškai kitką reiškia, ką jie ten aiškina, bet geresnio paaiškinimo neradau (o ir ne toks tikslas šiame rašyme buvo). Reikia nepamiršti, kad toji gyvenvietė turėjo du pavadinimus nuo 1785m., kai ir Šturmai yra skolinys. Vienok, čia ne tiek svarbu, kokia kilmė gyvenvietės ir kas tas Pilypas, o kad būtent šis pavadinimas iš žemėlapio davė vardą Pilypo buojai.
    Šiaip jau, reikėtų įmesti dabartinę farvaterių ir buojų schemą, kad aiškiai matytųsi, jog Pilypo buoja yra svarbi orientacijai, renkantis kelią iš Atmatos žiočių arba į Nidą (nuo buojos link Nidos švyturio), arba į Klaipėdą (nuo buojos į Pervalkos švyturį). Plaukiant atgal link Nemuno – tai irgi vienas iš orientyrų, atitinkamai atvirkščiai žiūrint (tik pirma randi akimis Ventės rago švyturį, o artėjant pakoreguoji kursą į Pilypą). Kitos buojos tik padeda iš tako neišklysti, bet jei eini prieš vėją, tai vis tiek eini zigzagais, o Pilypas padeda nenuklysti. Gal todėl tai mano vienintelė “įasmeninta“ buoja, kai kitos yra “tiesiog numeriai“.
    O, tarp kitko – ateis laikas ir mitui dėl Pervalkos, kur, neva, “kuršiai-vikingai laivus pervilkdavo“. Juolab, kad ten vis tik yra Karvaičiai (ir vokiškuose žemėlapiuose irgi taip). 🙂

    Patinka

  5. Ne, ne aš rašiau apie Memelį.
    Taip, -ng- yra kuršiška priesaga, bet upėvardyje Danė/Dangė jokios priesagos nėra, šaknis dan- yra sena indoeuropietiška šaknis, reiškianti „upė“.
    Kuršiai ~XVI a. sulietuvėjo, Latvijoje sulatvėjo, bet tai nereiškia, kad turėjo pasikeisti vietovardis. Čia ir yra visas įdomumas, kad tauta išnyksta, kalba pasikeičia, o vardynas išlieka. Pagaliau net jei ir kitaip kuršiai vadino Juodkrantę, autentiškas vardas vis tiek yra lietuviškas, o ne vokiškas (t.y. vietinių gyventojų, o ne atėjūnų). Negi rimtai manai, kad sulietuvėję kuršiai pasiskaitė vokiškus metraščius ir išsivertė gyvenvietės vardą?
    Šiaip yra vardyno mokslas – onomastika, kartais jo įrodinėjimai atrodo sudėtingi, tad belieka arba pasikliauti, arba užsiiminėti savadarbėmis etimologijomis.
    Spėju, kad rimti vardyninkai nesutiktų ir su tuo „kas po Pilypo“, t. y. Philipdautsch aiškinimu: Philip + daudz < daug. 1) XVIII a. kuršiškai ten niekas nebekalbėjo (jei Pilypas atsikraustė po 1709–1711 m. maro); antras sudurtinio vietovardžio dėmuo atseit yra „daug“, t.y. prieveiksmis – o toks darybos modelis neegzistuoja.

    Patinka

  6. nugi įdomu, ačiū:) pritariu aštrokai, kai kas kaip “blablabla“ pro akis praslydo.. 🙂 bet iš esmės – gerai padirbėjai;)

    Patinka

  7. Na, jei jau apie fonetiką:
    1. Memel: http://en.wikipedia.org/wiki/Memel – o ar ne tu čia kažkada man rašei, kad vis tik tai ne vokiškas, o kuršių vardas? 😉
    2. Jei Danė, tuomet Palanė, o ne Palanga. Kaip ir Kretinė, o ne Kretinga… 🙂
    -ng- kuršiams ir, berods, dar skalviams, jei neklystu, būdinga priesaga. Mano galva, čia sulietuvinom nuo kuršių nugirdę.
    3. Jei kuršius laikyti lietuviais, tuomet vokiečiai iš tikro ten gana gražiai perėmė vietovardžius. Vienok, pirmiau juos įvardino kuršiai, po to vokiečiai, po to jau mes lietuvinom. Kuršiai prisikeltų – jiems vienodai svetimai skambėtų abu variantai. Na, gal mūsų būtų kiek artimesnis jų ausiai, nes vis gi baltai esam… Kita vertus, juk ir vokiečiai nedaug iškraipė: Pillkopen, Sarkau, Liepau ir pan. (aha, Kovno, Vilno, Grodno…)
    4. Bijau, kad Juodkrantė vis tik vokiečių įvardinimas: ji stovi kitoje vietoje, nei kuršių gyvenvietės būta. Iš senosios gyvenvietės, kurią metraščiuose apie audros padarinius mini teutonų raštininkai, o minima vis tik Švarcortas, kai kitus toponimus jie vis tik įvardindavo, nors ir iškraipytai, pagal vietinius (žr. komentarą apie Kintus). O iš Juodkrantės gyventojus išvijo maras ir pustomos kopos – gali būti, kad teutonai kolonistais “užsėslinti“ irgi pasistengė, tai nežinau, ar ten kas buvo originale netgi kuršiško. 😉

    Patinka

  8. Įdomiai išknisai tą Philipdautsch.
    Bet.
    Memelis – senas kuršių žodis? Memelis – fonetiškai vokiečių iškraipytas Nemuno vardas. Taip vadino upę, taip pavadino ir savo tvirtovę.
    Mes Schwarzort atlietuvinom į Juodkrantę? Vokiečių ten dar nė kvapo nebuvo, kai ta vieta vadinosi Juodkrantė. Gal ir Winderburg atlietuvinom į Ventę, ir Heydekrug – į Šilutę? Visi vokiški vietovardžiai ir Klaipėdos krašte, ir visoj Mažojoje Lietuvoje palyginus su lietuviškais yra antriniai – arba fonetiškai iškraipantys lietuvišką, arba išsiversti. Ten kur vokiečiai įkūrė ir pavadino gyvenvietę, niekas jos vardo nelietuvino, pvz., Friedland taip ir liko Frydlandas. Išskyrus Memelį-Klaipėdą, žinoma.
    O ir dažnai tavo minima Dangė yra suvokietinta upėvardžio forma; autentiška lietuvikša – Danė.

    Patinka

  9. Beje, šiek tiek kontekstą turėtų padėti suprasti štai ištraukos iš gretimo Kintų kaimo istorijos:
    1540 metų dokumentuose rastos užrašytas Blazio Kinto (Blasy Kynth), vėliau ir Hermano Kinteno pavardes. Juos fiksavo renkant Prūsijos hercogystėje mokesčius.
    Po Antrojo pasaulinio karo vietinių gyventojų liko nedaug: didžioji dalis pasitraukė į Vokietiją. Po karo Kintuose apsigyveno žmonės iš visos Lietuvos. Daugiausiai žmonių atvyko iš Dzūkijos. 1959 m. sujungus čia gyvavusius kolūkius įsteigtas valstybinis žuvininkystės ūkis. 1971 m. jis pavadintas pirmojo direktoriaus Jono Čiulados vardu. Valstybinis Kintų J.Čiulados žuvininkystės ūkis panaikintas 1992 m.
    1986 m restauruotas bažnyčia, kuri tuo metu buvo pavadinta parodų koncertų sale. Sovietiniais laikais joje buvo ūkio sandėlys.

    Va tokie tie istoriniai verpetai, kurie būdingi buvo ne vien Kintams.

    Patinka

  10. Ai, paprastai aiškinant – istorija nuobodi ir trumpa, be jokių legendų, kaip ten kas iš klumpių smėlį kratė, kad kopos gautųsi, ar apie tai, kaip vietinė undinė pamilo žveją (Stokholmo sindromas). 🙂

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.