Gal kada vis tik derėtų parašyti apie Baltijos krabus, kurie manosi esantys vilkais, o ne krabais, bet tai mat juos dabar šunes – ne apie didvyrius kalba ir jų halzzzzuotą farvaterį.
Ten kita tema, nors kažkuo, manau, ir siejasi. Toks, žinote, gražumo iš balos sindromas, kaip įvardina pezėtojus apie ekonomiką dr. Aušra Maldeikienė: kažkur girdėjo, kažkur kažką kaip grasildos pasiskaitė, nors nesuprato, ir jau, žiū – pirštai vėduokle, egzperc. Matai, jie jau gali pasisakyti. Ypač, jei – kelnės su lampasais, nes “kas tu toks“.
Mane toks sindromas ganėtinai linksmina, nes, tarkime, buriavime (o ypač – lietuviškame), aš esu kažkur matematiškai pagal formą arčiau šturvalo: apvalus nulis, bet tik tiek, kad tas ratas su ragais (čia jei taip senąjį žiūrėsi, kurio dar nebuvo uždraudusi Saugaus laivavimo inspekcija), o jie, žinia, kartais įbeda į minkštąją, kuria galvojama, užuot naudojus pilkąją masę kaukuolėje.
Tad jei koks lampasinis krabas pavadins “netikru buriuotoju“, tai veikiau priimsiu kaip komplimentą: na ir kas, kad netikras, bet juk pavadinai – buriuotojas, ane?
* * * skaityti toliau
