Lochatronas sukasi

Pričiupti už rankelės sukčiai paprastai ima dievagotis ne taip suprasti (kaip tiksliai pasakė “Galento“ škiperis Dainius Šilgalis: nu tai dėk popierius, kurių prašo, ir tada padiskutuosim!). Po to, kai nepavyksta įjungti durnių, prasideda kaltinimai kam nors kitam: aplinkai, pričiupusiam, marsiečiams – argumentų niekada neišgirsi, bet už tai gali sužinoti, ką jie apie tave galvoja. Jei tai rūpi, aišku.

Gal todėl tokie komentarai čia padefaultu keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, o komentatoriai ten atsiduria botų, generuojačių iškarpas iš tinklaraščio prie savo pornografinių, ar kokios ten bebūtų, nuorodų, apsuptyje, kur jiems ir vieta (o sistema automatiškai pravalo, tad man nereikia šlamšto rūšiavimu rūpintis – beje, tai gali būti ir priežastis, jei kuris jūsų komentaras pasirodė akismet įtartinu, tad negavote atsakymo).

Aš niekam nedraudžiu turėti savo nuomonę, net jei ir klaidingą. Jos gerbti aš, beje, irgi neprivalau. Kaip ir klausytis nykiai tiražuojamos, nepateikiant jokių argumentų. Palovio menkė “gramas“ Gintaras, antai, ją išreiškė, padiskutavom atvirai čia, ir pasilikom prie savų: aš – prie faktų, o jis – prie savos chebros.

Reklama

Burinis lochatronas

Iki šiol aš tą kompaniją ignoravau.

Nes paprastai nėra ko daryti reklamos pašlemėkams: ar tai būtų koks nors susilietuvinęs gandonešis, neatsakantis už savo papuvusį turgapliauškį, ar tai būtų Volfo Mesingo palikuonio pasekėjas, Lietuvos nacionalinės valiutos vardu pasirašantis ir kliedintis apie astralines auras skysčiuose (nebūtinai ugniniuose, kurių gerai pavartojus tikrai gali iškeliauti į astralą su dvasiomis kalbėtis) ir nevengiantis netgi tame pačiame buriuotojų renginyje šmeižti tau už nugaros, ar ten koks Au-au-au-drius, vieno partizano ir kito šoumeno bendrapavardis, pastarojo pseudonimu užregistruojantis tinklapį, tarpininkaujantį įsigyjant aviabilietėlius.

Be abejo, galjūno turinio praplaukė nuo jų mano adresu socialiniais tinklais ne viena SI sistemos metrinė tona, neskaitant pasiūlymų išmalti man snukį (šitie juokingiausi – turiu išsisaugojęs ir screenshot, prieš juos užblokuodamas), tačiau tai nebuvo jokia priežastimi man apie tai čia rašyti. Nes, suprantama, tai joks jūsų reikalas. Netgi ne mano reikalas, ką ta šutvė apie mane galvoja ir pliurpia.

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą

Kai skaitančiųjų (nors ne visuomet perskaitančių) yra, o diskutuojančiųjų kitąkart pritrūksta (juk ne kiekvienas komentaras – disputas… ypač, kai Ginaitė ne visuomet komentarą gi palieka), tai va tenka kitąkart temą susirasti pačiam, juolab, kad požiūriai į vieną ir tą patį dalyką gali skirtis. Tame nieko blogo – apie požiūrių skirtumus kalbant. Blogai, kuomet diskusija susiveda į “o kas tu toks?“

Šįkart aš kiek pakomentuosiu ir savo nuomonę išdėstysiu dėl kai kurių GŠG guru buriavimo tema arbusis.lt teiginių apie bortus ir prasilenkimo taisyklę, kursams kertantis, juolab, kad panašia tema visai neseniai rašiau, tad kaip – tuo ir gausis neakivaizdinis disputas.

Neakivaizdinis, nes – o ką čia su tokiais “grafomanais“, cituojant gerbiamąjį prelegentą, kaip aš, ir diskutuoti? Tad jei nykštukas neina pas namuką, tai namukui, rizikuojant sulaukti eufemizmo dėl pavažiavusio stogelio, tenka tursenti link ant kelmelio pasilypėjusio nykštuko.

Kaip Pilypas iš kanapių išlindo

Iš Nenuorama Bitlas, arba Nežiemok ilgai!, parašyta 2009-01-28:

[…]Bevartant praėjusio sezono nuotraukas, buvo pastebėta, kad dažnai šmėkščioja vienas navigacinis ženklas – liaudyje dar “Pilypu“ vadinamas. Kažkaip netyčia išsprūdo mintis surinkti vienon krūvon visas Pilypo nuotraukas ir parodėlę suorganizuoti. Tačiau nenuorama Bitlas generavo mintis toliau – reikalingas įvykis atidarantis buriavimo Kuršių mariose sezoną! Taip gimė idėja – kiekvieną buriavimo sezoną pradėti varžybomis “Pilypo“ taurei laimėti. […]

Teisybės dėlei, matyt reiktų visgi atsakyti į klausimą – kas pirmasis, ir kodėl Pilypą Pilypu pavadino! Buvo bandymas tai išsiaiškinti, tačiau nesėkmingas. Nieks neprisipažino Pilypo krikštatėviu… […] Todėl – jeigu nežinom kas pirmasis 35 bakeną Pilypu pavadino – skelbiamas konkursas literatūrinei premijai gauti už gražiausią legendą – “Kaip Pilypas Pilypu patapo!“ . Legenda bus išgraviruota ant taurės, kartu su autoriaus vardu.

Kam kurti legendas, jei gali tiesiog pasiklausti senbuvių?

Raimundas Baltuška: Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas

Knyga, kurią iškart čiupau net nevartęs! “Baltų lankų“ knygynas “Akropolyje“ – 37.60Lt, ISBN 978-9955-23-276-6.

Ironiška, kad išvakarėse slampinėjau po “Pegaso“ knygyną ir vartinėjau knygą apie Lietuvos aviacijos istoriją. Ir liūdnai pagalvojau: “Ech, kad kas išleistų kažką panašaus į šią apie laivyną“…

Gold of Lithuania – a propos?…

Vien tik auksas valdo mus! – iš Mefistofelio arijos “Fauste“

Va, klausykite, kolegos skaitantys ir nelabai (pastarieji gali ir neklausyti)!

Klausimas man čia pasistojo kelias dienas ramybės neduoda, parašius va apie šią ekspedicijos “Gold of Lithuania“ pavadinimą, o pats savo paaiškinimo niekaip nesugalvoju. Pasižiūrėjau “golikų“ tinklaraštyje Apie – atsakymo taip ir nesuradau irgi. Gal kitur kur paminėta, o aš pražiūrėjau?…

“Gold of Lithuania“ ir dar šis tas

Ekspedicija Mikalojaus Kristupo Radvilos “Našlaitėlio“ keliais “Gold of Lithuania“, pasirodo, turi ir savo tinklaraštį. Ir netgi jame esu pacituotas, pavadinant mane “egocentriku“ – mano pastabos Lietuvos Istorikui Nr.1, kaip matau, neliko nepastebėtos. Ir tiek jau to: nurašykim tai “taip susiklosčiusioms aplinkybėms“, o ne profesoriaus nežinojimui, pateiktam vis tik užtikrintu ir abejoti neleidžiančiu tonu su “aplombu“. Kaip sakoma, “наглость – второе счастье“ (rus. akiplėšiškumas – antroji laimė).