LBS buriavimo mokykla

(c) Valdas Japertas

For ENGLISH version click here

 

1936 metų liepos 1 dieną pasitempusi 30-ies baltomis uniformomis pasidabinusių kursantų rikiuotė klausėsi iškilmingų kalbų, skirtų naujosios LBS buriavimo mokyklos atidarymui. Po LBS pirmininko Jurkūno pasisakymo ant mokyklos flagštoko iškeltas baltas su mėlyna juosta vėlukas.

Pati buriavimo mokykla įsikūrė tą patį pavasarį pastatytame Klaipėdos jachtklubo elinge. Šalia elingo vėliau įrengtas ir uostelis, tačiau atidarymo metu dar tik kasamas baseinas ir jau tais metais uostelio nebespėta pabaigti.

Kursantų rikiuotė prie buriavimo mokyklos pastato (KJK elingo) 1936 m. Šaltinis: Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas.

Mokyklos tikslas –  supažindinti jaunimą su jūrininkystės pagrindais, propaguoti buriavimą, ruošti buriuotojus ir jachtų vadus. Mokykla turėjusi veikti kiekvieną vasarą po vieną mėnesį. Pilnas kursas, steigėjų sumanymu, turėjo užtrukti trejus metus. Kiekvieniems mokslo metams skirta sava klasė: pirmaisiais metais – vidaus plaukiojimo jachtų vadų kursas („A“ klasė), antraisiais metais – jūrų pakrantės plaukiojimo jachtų vadų kursas („B“ klasė), trečiaisiais metais – jūrų plaukiojimo jachtų vadų kursas („C“ klasė).

Pirmaisiais metais organizuotas vidaus plaukiojimo vadų kursas. Kurso medžiagą sudarė:

• laivininkystės istorija
• jūrinių laivų konstrukcija ir klasifikacija
• irklavimas
• praktiniai jūrininkų darbai (mazgai, kilpos, špleisai, burių siuvimas ir kt.)
• buriavimo praktika (15 m² burių ploto burvaltėmis ir jūrinėmis jachtomis)
• regatinis buriavimas
• vidaus vandenų ir pakraščių navigacija
• svarbiausieji laivininkystės įstatymai
• jūrų kelių ir prasilenkimo taisyklės
• buriavimo sporto Lietuvoje santvarka
• jachtų etiketas

Kursantai mokosi rišti mazgus. 1936 m. Šaltinis: „Jūra“ 1936 m. Nr. 7

Liepos 16 dieną mokyklą ištiko tragedija. Tą dieną kursantai, gavę mokyklos komendanto sutikimą, viršilos vadovaujami nuėjo prie uosto vartų. Pakeliui sutikti uosto darbininkai perspėjo neiti ant molo, mat siautė audra ir galinti įvykti nelaimė. Įspėjimo nepaklausiusi grupė patraukė toliau ir tik paėję gerą galą molu įsitikino, kad situacija pavojinga. Viršilos nurodymu kursantų grupė pasuko atgal, tačiau trys iš jų – Niemcinavičius, Garmus ir Runča nepaklausė ir nusprendė eiti toliau. Neužilgo banga nuo molo nuplovė ir pražudė du buriavimo mokyklos kursantus, jūrų skautus Niemcinavičių ir Garmų.

Įdomu, kad po šio įvykio garsiai nenuskambėjo kaltinimai mokyklos administracijai. Tik liepos 23 dieną spaudoje pasirodė žinutė, kad buriavimo mokyklai sustiprinti mokyklos viršininku paskirtas inžinierius Buntinas, o mokyklos komendantu – Kalvaitis. Taip tyliai su pareigomis teko atsisveikinti pirmajam viršininkui Vilčinskui ir mokyklos komendantui.

Dar prieš atidarant buriavimo mokyklą LBS nusprendė, kad kiekvienais gabesnių mokinių įgulos turėtų išplaukti į kelionę po Baltijos jūrą. Tam tikslui jau 1936 metų balandį nuspręsta pirkti didesnę jachtą. Tinkamos laivės paieška užtruko apie porą mėnesių.

Birželio 25 dienos LBS protokole užfiksuotas sprendimas buriavimo mokyklos reikmėms už 7500 litų pirkti jachtą „Viking“ iš tuo metu Rygoje rezidavusio B. Jakobseno. Laivę pargabenti pavesta LBS ir KJK sekretoriui Albertui Patui. Pastarasis į Rygą išvyko apie liepos 1-ą, tačiau „Viking“ į Klaipėdoje pasirodė tik liepos 22-ą, nes Patas tos pačios kelionės metu dar užsuko į Pernu, dalyvauti vietinėje regatoje kaip teisėjų kolegijos narys.

Liepos 25-ą LBS buriavimo mokykloje buvo didelės iškilmės – „Viking“ krikštijama lietuvišku vardu „Žalčių Karalienė“. Naujosios LBS laivės krikšto tėvai – prezidentienė Sofija Smetonienė ir viceministras Masiliūnas (spaudoje nurodyta tik tiek; galima spėti, kad turėtas omeny švietimo viceministras Kazimieras Masiliūnas, nes anuomet LBS buvo šios ministerijos kuruojama).

Ceremonijoje dalyvavo ir senoji „Viking“ įgula, pagal buvusio savininko Jakobseno komandą nuleidusi Prancūzijos vėliavą ir Yacht Club de France vėluką. Prancūzų klubo ir savininko Jakobseno garbę „Viking“ gynė aštuonerius metus. Nors nelaimėjo regatos aplink Wight salą ir panašu, kad nedalyvavo transatlantinėje regatoje, bet pasak tuometinės spaudos Šiaurės ir Baltijos jūrų lenktynėse kovojo pakankamai sėkmingai.

Buriavimo mokyklos inventorius: trys burvaltės ir irklinė valtis. 1936 m. Šaltinis: „Jūra“ 1936 m. Nr. 7

Mokykloje buvo sukurta įdomi tradicija. Už ypatingą pasižymėjimą, tokį kaip burvaltės apvertimas, burių suplėšymas ar išsimaudymas su rūbais įteikiamas „inkaro ordinas“. Pastarasis turėjo net kelis laipsnius: už didelį „žygdarbį“ teikiamas ordinas su grandine, už mažesnį teko tenkintis kuklesniu – be grandinės.

Ordino kancleris, apsisiautęs jachtos burėmis, lydimas dviejų irklais ir gelbėjimo ratais nešinų heraldų įžengdavo į bendrabutį. Ten iškilmingos procesijos laukdavo išsirikiavę kursantai su paradinėmis uniformomis. Priešais „pasižymėjusio“ lovą būdavo perskaitomas aktas, pasirašytas kanclerio, tarybos ir antspaudo saugotojo. Tuomet šeši buriuotojai įnešdavo didelį, 300 kilogramų svorio, laivo inkarą ir padėdavo prie „ordino kavalieriaus“ lovos. Pasižymėjus kitam kursantui „ordinas“ iš pirmojo atimamas ir perduodamas pastarajam.

Ši tradicija sužavėjo ir švedų mokomojo burlaivio „Kaparen“, liepos pabaigoje viešėjusio Klaipėdoje, atstovus. Žadėjo ir savo buriavimo mokykloje (Stiftelsen svenska Seglarskolan) kažką panašaus įvesti.

Sekančiais metais dėl Gotlando regatos mokyklos atidarymą teko kiek paankstinti. Ji darbą pradėjo jau birželio 27-ą dieną. Į mokyklą priimti 23 kursantai, iš kurių 3 merginos. 1937 metais organizuoti mokymai pažengusiems kursantams – jūrų pakrantės plaukiojimo jachtų vadų kursas. LBS protokoluose minimos dvi klasės, tai matyt dalis kursantų buvo susirinkę ir į vidaus plaukiojimo jachtų vadų kursą.

Liepos pirmąją į Visbį dalyvauti regatoje aplink Gotlandą išvyko „Tegu“ ir „Žalčių Karalienė“. Pastarajai vadovauvo Buntinas, o įguloje buvo jachtklubo nariai Empacheris, Mikelaitis ir 5 buriavimo mokyklos mokiniai. Bent jau tokia yra laikraščio „Vakarai“ versija, tuo tarpu Kazys Vasiliauskas savo atsiminimuose teigia, jog jis įguloje buvo ne tik per regatą, bet ir vykstant į Gotlandą.

Be šių dviejų jachtų į Gotlandą tą pačią dieną išvyko „Vytis“. Pastarasis nesiruošė regatoje dalyvauti, tad plaukė į žiūrovams skirtą uostą – Slitę. „Vyčiui“ šiame plaukime vadovavo Kalvaitis, o įguloje buvo Gedgaudas ir 4 buriavimo mokyklos mokiniai. Tarp to ketvertuko buvo ir jaunas jūrų skautas Stasys Marcinkevičius. Įdomu, kad Marcinkevičius pakliuvo tarp tų keletos laimingųjų kursantų, nors buriavimo mokyklą pradėjo lankyti tik tais metais.

Likę 15 kursantų į Gotlandą plaukė tuometinio mokyklos viršininko Juozo Andžejausko vadovaujamu ledlaužiu „Perkūnas“. Kodėl 15? Sunku pasakyti. Gal visgi su „Žalčių Karaliene“ išplaukė tik 4, o ne 5 kursantai, paskutiniu momentu vieno iš kursanto vietą užėmus Vasiliauskui. Gal pačių kursantų skaičius vėliau padidėjo iki 24. Tiesą sakant, jei ne Romo Adomavičiaus paviešinti LBS protokolai, tai net apie tuos 23 kursantus nežinotumėm, nes spauda jų nurodo tik 20.

„Žalčių Karalienė“ pakeliui į Gotlando regatą. 1937 m. Iš kairės: K. Vasiliauskas, jachtos vadas P. Buntinas ir M. Empacheris

Atvykus į Visbį kursantams iš „Žalčių Karalienės“ visgi teko išsikraustyti, vietoj jų regatos startui įgula buvo sustiprinta Kalvaičiu ir Gedgaudu iš „Vyčio“, įguloje turėjęs būti ir Patas, bet matyt planuose kažkas pasikeitė. Tuo tarpu kursantai Gotlande nenuobodžiavo. Jie ne tik stebėjo regatos startą ir finišą, Grožėjosi Gotlandu, bet ir sudalyvavo plaukimo varžybose Slitėje, kur nurungė vietinius plaukikus.

Liepos 10 iš Klaipėdos Ventspilio kryptimi išplaukė penki lietuvių hajai: „Rūta“, „Budys I“, „Budys II“, „Gintaras“ ir „Nijolė“. Visi jie turėjo liepos 15 dieną startuoti Ventspilio – Liepojos bei liepos 18 d. Liepojos trikampio regatose. Regatų metu kiekviename iš hajų buvo numatytos dvi vietos patyrusiai įgulai ir viena – buriavimo mokyklos kursantui. Ventspilyje turėjo startuoti ir trys didžiosios jachtos, buvusios Gotlande. „Tegu“ dėl vairo gedimo atsisakė planų dalyvauti Gotlando ir Latvijos regatose.

Tuo tarpu „Vytis“ plaukdamas Ventspilin pateko į audrą ir teko pakoregavus kursą plaukti į Liepoją. Kaip vėliau rašė spauda, tame plaukime dalyvavo ir viena iš trijų merginų kursančių – Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės seselė Žukauskaitė. Pastaroji įvardijama kaip bene pirmoji moteris sportininkė pergyvenusi tokią smarkią audrą jūroje ir tuom sukėlusi publikos ovacijas sutiktuvių Klaipėdoje metu.

„Žalčių Karalienė“ latvių regatose startavo, bet šį kartą įspūdingo rezultato neparodo, kita vertus tai nestebina, žinant kad dalis įgulos buvo sudaryta iš buriavimo mokyklos kursantų.

Kol mokyklos kursantai sėmėsi praktinių įgūdžių buriuodami Baltijos jūroje, Lietuvoje likę jūrų skautai pagerbė prieš metus žuvusius Niemcinavičių ir Garbų. Ta proga Palangoje laikytos mišios, o ant pietinio molo atidengtas kryžius skirtas žuvusiems atminti.

1938-ų metų vasarą buriavimo mokykla neveikė. Greičiausiai LBS tiesiog turėjo daug darbo organizuodama tautinės olimpiados ir tarptautinę Klaipėdos regatą. Nebeatvėrė durų ji ir 1939-ais metais, kai Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai ir dauguma vietinių lietuvių išsiblaškė po kitus Lietuvos miestus. Vieninteliai jūrų skautai tą vasarą sugebėjo suorganizuoti porą mokomųjų stovyklų Šventojoje.