34-oji: 15-tą dieną nugalėtojas pasiima Taurę

Pradžia – čia

* * *

• Diena #15 – nugalėtojas pasiima viską

Pagaliau išaušta paskutinioji, ir šįkart – tikrai paskutinioji, regatos diena. Na, kam išaušta, o kam jau ir sutemsta, jei esi šitoje gaublio pusėje, bet faktas akivaizdus: pagaliau po šiandien galėsi išsimiegoti.

Santykis taškais dabar lygus: 8:8 iki 9 pergalių. Bet jei skaičiuotume laimėtais plaukimais, tai OTUSA laimėjo vakar dviem daugiau, ir pastaruosius 7 – visus iš eilės!

Tad tas vienintelis nelemtas taškas kyviams iš tiesų dabar atrodo kaip nelemtas niekada laimėti. Nors, atrodytų, tereikia tik vieno – laimėti startą. O po to jau vykis – nesivijęs… nors irgi ne: vakar irgi įsitikinom, kad galima ir į vėją plaukiančius kyvius pavyti ir aplenkti.

Kas tai buvo, ar taktiko Ray Davis klaida, ar tiesiog laivas “apžalomis apsitraukė“ (lyg ten būtų kam apželti – ten gal kavitacija povandeniniams sparnams kaip propeleriams aktualesnė tokiais greičiais skriejant), tai dar bus ilgai ir po regatos ginčijamasi.

O kol kas reiktų viską pamiršti, kas buvo iki šiol. Nes šiandien ir lemia viską vienintelis plaukimas – kuris atplaukia pirmiau, to ir Taurė. Ir čia antrų nebūna.

Oro sąlygos puikios, nors vėjo daugiau, ir, pliusuojant su priešine srove, gali būti netoli ribos. Tikiuosi, kad nebeatšauks. Metas išsiaiškinti ant vandens, kieno čia miške kankorėžiai Amerikos Taurė.

Ir į priešstartinę zoną pranašumą turi ETNZ, kurie įplaukia pirmesni iš palankesnės, kairiosios (port entry) pusės, tad laimėti startą ir tuo pačiu pagaliau regatą jie turi galimybių daugiau už OTUSA.

Manevravimas ir blokavimas vyksta įtemptai, bet korektiškai, šįkart be kontakto ir protesto vėliavų, kaip tai buvo vakar. Startas kone vienu metu, tačiau kyviai užsiėmę vidinę vedlinės link pirmojo ženklo pusę!

Belieka tik blokuoti ir nustumti nuo bujos, patiems pralendant pirmiau!

Tą supranta ir OTUSA (vis tik trys galvos gale, įskaitant ir tą, kuri “tik laikosi įsikibus vairo“), o ne dvi, kaip ETNZ.

Aistros tiek sukilę, kad OTUSA laivė net niurktelį – suklupo bebėgdami, jei taip prisiminsime senolį Homerą ir jo “Iliadą“, kuri rengtos bėgimo varžybos aplink apsiaustąjį Ilijoną. Niujorko akcijų biržoje dabar turėtų prasidėti panika. Nes ETNZ ženklą ima pirmiau ir nuskuodžia pirmyn.

Bet OTUSA neatsilikdami kone lipa savo nosimis tiems ant paskuigalių. Kova vyksta ant ribos – tame tarpe, ir akvatorijos ribos.

Antrojo ženklo delta tik 3 sekundės!

Kursai išsiskiria – ETNZ renkasi artimesnį Alkatrasui, o OTUSA pradeda venduoti nuo kranto.

Kova eina permaininga, vendas po vendo – tai kyviai vis dar pirmiau, tai gynėjai užkyla aukščiau.

Atrodė, kad tereikėjo kyviams išmokti laimėti startą, o amerikiečiams laimėti į vėją trečią atkarpą. Ir tą abi komandos dabar išmoko, tačiau kyvių pasiekimas, panašu, jau nebesuteikia šiame plaukime pranašumo. Po vakar to pervendavimo prie ribos šioje atkarpoje, panašu, kad Oracle savininkas Laris sudarė sandėrį ne tik su dievu, parūpinusiu vis tinkamą orą, kada pergalę galima atimti ir atiduoti jei ne ją, tai galimybę iš naujo orakulams, tai dar ir su velniu, nes OTUSA laivė lekia velniškai greit.

Ir OTUSA venduose jau ima viršų. Man nuoširdžiai gaila Dean Barker, o Jame Spithill siela degs pragare, ir joks ten seras Benas nebeišmels jam atleidimo.

Skirtumas velniškai didėja, trečiasis ženklas čia pat.

Ir trečiojo delta jau net (!) 26 sekundės, skirtumas tarp laivų sudaro kone pusę kilometro.

Aišku, pranašumas prieš kyvius yra didelis, tik ir čia ETNZ moka vytis, todėl OTUSA neturės kaip atsipalaiduoti.

Vienintelis dalykas, kuris galėjo išgelbėti, tai LBS šūkis “vėjo, vėjo, vėjo“, nes dar iki trečiojo ženklo galiojo vėjo stiprumo apribojimas, kuris šiandien yra 24,4 mazgo, tačiau neaišku už ką Senis su visais Aukštybių valdovais nebenubaudžia velniui sielą pardavusiojo Jimmy Spithill šutvės, nes vėjas teužkilo tik iki 21 mazgo, o po trečiojo ženklo jau bus pavėjui ir tas apribojimas nebebus priežastimi stabdyti lenktynes.

Vat tuomet kokia nauda būti geležiniu kyviu, neišnaudojus atsiprašymo kortos ir nepabandžius peržaisti? Bet manau, kad čia yra Dean Barker natūroje kovoti ir nepasiduoti, tačiau jo oponentas irgi gerokai kvaištelėjęs, kuomet įsikandęs kartojo kasdien tą savo mantrą “mes čia dar atsigriebsim“ – ir tai tęsėsi nuo santykio gi 1:8!

Skirtumas pavėjui dar labiau padidėja ir jau sudaro virš 600 metrų link ketvirtojo ženklo…

Burvedys Spithill jau šypsosi nugalėtojo šypsena (jam už nugaros – strategas Slingsby ir taktikas Ainslie).

Ketvirtąjį ženklą OTUSA ima gerokai lenkdami, ir iki finišo laiko nebeliks pavyti. Viskas, finita la comedia.

Taip ir yra: ketvirtojo ženklo delta yra jau net 39 sekundės, bet nebeturi reikšmės, kiek ten sekundžių.

Amerika išsaugojo Amerikos Taurę!

Finišas jau 44 sekundės, kurios istorijos niekaip nebeįtakoja – čia nėra antrojo, čia yra tik nugalėtojai, ir jie yra Oracle Team USA!

Komentatoriai tiesiai pripažįsta James Spithill, kad jie manę, kai tas vis kartojęs, kad mes sugrįžtam atsikovoti, ir tai vykę diena iš dienos, jog tas turįs mental issues…

 

Dabar jau dukart (!) Amerikos Taurės čempionas kvatojasi. Ko gero, reikia iš tiesų būti James Spithill, kad tuo pats įtikėtum. Tačiau atiduokim pagarbą ir komandai, kaip jis ir siūlo, ir netgi tiems inžinieriams, kurie kasnakt tobulinę laivę, darydami ją vis greitesne, ir netgi padėkokim laivei – šitaip kovoti ir nugalėti vien profesionalumo maža, nes ir ana pusė ne atsitiktiniai mėgėjai.

Simpatizavau burvedžiui Dean Barker, tačiau jis tikrai buvo ne toje komandoje ir ne ant tos laivės denio. Ir taip, kyviai tikrai nusipelnę buvo Taurės, ką rodė pradžioje regatos, ir būtent juk jie pirmieji iškilo ant šitų povandeninių sparnų. Tačiau gynėjai buvo tiesiog geresni, ir net jei jie pradžioje atrodė blankiai, tačiau savo darbu visos regatos metu įrodė, kad yra stipresni, ir čia ne šiaip sau sėkmė.

Galima ginčytis, ar regata nebuvo per daug ištęsta, kuomet nuspręsta kovoti iki 9 pergalių. Bet aš manau, kad šitas ilgas formatas iš tiesų parodė, kad laimi ne šiaip sėkmė, ar ten pasisekė startas, ar ten kažkas susimovė pakeliui link finišo. Būtent per 34-ąją ir turėjai įrodyti, kad esi visokeriopai stipresnis pagal visus kriterijus.

Tad gal neturėčiau per daug liūdėti dėl Dean Barker, kuomet “maniškiai“ (anot Viliaus) amerikonai vis tik laimėjo?

Į laivę švęsti įlipa ir žmogus, kurio pinigai buvo išleisti mums suteikti visą šitą reginį, ir kuris antrąkart laimi Amerikos Taurę – Oracle savininkas Larry Ellison:

Nugalėtojai sveikina kyvius, dėkodami už gražią pergalę – priešininkai buvo tikrai verti vienas kito, o šita drama netgi tokius abejinguosius sportiniam buriavimui kaip aš padarė nakvišomis ir nukvaišusiais stebėtojais.

Štai ji – maniškė (sic!) Oracle Team USA, 34-osios Amerikos Taurės regatos nugalėtoja savo laivės denyje su komandos savininku Larry Ellison:

Kaip įprasta, čia nėra antrojo, jūsų didenybe, čia yra tik nugalėtojas:

Amerikos škunos, davusios pavadinimą šiai seniausiai regatai ir seniausiam sportiniam apdovanojimui, kopijoje plevėsuoja pergalinigai ne tik Žvaigždės ir Juostos, bet ir nugalėtojų komandos vėliava.

Kone mėnesį užtrukusi regata savo siužetu yra tiek nereali, kad, kaip teisingai pastebi regatos vyr. teisėjas, gal net Holivudas ir nefilmuos, nes būtų net jiems per daug netikroviška ir tarsi viskas išgalvota.

Na, patys pažiūrėkite į lentelę, kuri rodo regatos pergalių keitimosi eigą:

Kaip bus toliau, kokį formatą toliau nuspręs pasirinkti Taurės gynėjai?

Kol kas niekas to nežino.

Vis tik tikėtina, kad kartą paragavę tokių greičių ir tokių laivų, jau niekas nebenorės sugrįžti atgal prie “modernizuotos klasikos“. Galop, Amerikos Taurėje visada valdė technologijos, ne vien įgūdžiai (čia juk ne monopolizuoti monotipai ar handikapinės lenktynės su kalkuliatoriais rankose), ir todėl, manau, nereikėtų dirbtinių apribojimų.

Todėl džiaugiuosi, kad laimėjo būtent ne kyviai, nors jums ir nepatiks tai – Oracle turi daugiau galimybės eiti šia linkme pirmyn, nei žengti žingsnį atgal, kadangi “viskas oi kaip brangu“. Kaip sakė ilgamečio Taurės turėtojo NYYC (Niujorko jachtklubo) komodoras Morganas: jei klausi, kiek kainuoja buriavimas, tai buriavimas yra ne tau.

O už Taurės laivių vairų stovėję ir tokie turčiai, kaip Vanderbildtas ar Liptonas – tad gal nereikia taip jau burnuoti varguoliškai prieš Larį, kuris, skirtingai nuo Alinghi turčiaus Bertarelį, susipirkusio kyvius sau į įgulą, kad galėtų pats prie vairo pastovėti, bent jau suteikia progą pasijausti buriavimo kosmose profesionalių buriuotojų elitui, o mums dar ir į tą kosTmosą dykai vėpsoti.

Dienos daina?

Tai gal geriau visas 1992 metų meninis filmas apie Amerikos Taurę on line – taip, Vėjas (Wind)

* * *

Jau aprimo sirgaliai, džiūsta bujos ant kranto liūdnai… – iš neparašytos Marijono dainos apie 100 ginėjų prizą

(kitai savaitei – šia tema mano mintys jau po regatos)