Gintautas Petrauskas: IYT Bareboat Skipper – misija įmanoma! (3/3)


Tekstas ir nuotraukos © Gintautas Petrauskas

IYT Bareboat Skipper: Misija įmanoma!

Pradžia čia <<

* * *

Grįžtant prie restoranų temos, reikia paminėti, kad švartuojantis prie jų visuomet sulauksi vietinių assistance. Jokiu būdu tos pagalbos vengti nereikėtų, nes tikrai nebūsi suprastas. Dažnai prieplaukose stovi ne viena jachta, kai kurios iš jų yra pakankamai brangios ir vietiniai assistance tą puikiai žino.

Be to, jų pagalba visuomet būna (bent jau mums buvo) kvalifikuota, nedaromos nesąmonės, bet kaip tik padedama tinkamai. Jie priima krantinėje švartlynius, paduoda nuo kranto mūringo virvę, o jei oro sąlygos prastos – niekada nepatingės šokti į šalia prieplaukos stovintį tūziką (angl. dinghy – pripučiama valtelė – skipper.lt past.) ir mūringą privežti tiesiai prie jachtos. Jei reikia, tuo pačiu tūziku įrėmę į jachtą jie padės ir atsilaikyti prieš šoninį vėją, ar pasaugos nuo užvirtimo ant greta stovinčios jachtos.

Tik nepagalvokit, kad jie už tai laukia bakšišo. Rankos kilstelėjimas ir trumpas “thank you” (turkiškai ačiū – žodžių kratinys, sunkiai net man įsimintas, nes be asocijacijų: teşekkür ederim- skipper.lt past.) visada juos pradžiugina ir yra tinkamas atlygis. Dažnas iš jų, ypač jaunesni, kalba ir angliškai, tad visuomet suteikia pirminę informaciją apie teikiamas paslaugas, parodo elektros spintą ar supažindina su maršrutais iki civilizacijos malonumų – tualeto ir dušo.

Nr14

“Captain Ibrahim” restorano assistance mūringą privežė mums su tūziku. Atkreipkite dėmesį į vėliavas ant flagštoko – švartavimuisi trukdo stiprus šoninis vėjas

Žinoma, ne visos nakvynės buvo prie restoranų. Jachtos resursai – gėlo vandens ir elektros – visiškai puikiai leido nakvoti ir jaukiose įlankėlėse. Maudynės jose – neatsiejamas nuo jachtingo malonumas. Sunkiai net suvokiama, kai šešių metrų gylyje gali įžiūrėti dugno аkmenukus.

Įlankose mokėmės švartuotis su inkaru ir dviem švartlyniais iki kranto, kuriuos rišdavome prie medžių (kas, atrodo, ne visada oficialiai leidžiama, nors taip elgiasi visi) arba prie kranto akmenų (toks būdas, tik uostose prie knechtų, yra vadinamas “graikišku“, nes pastarieji nesivargina net savo “marinose“ pasirūpinti mūringais – skipper.lt past.). Švartlynius iki kranto tenka nuvežti vėlgi tuo pačiu savo tūziku.

Nr15

Plaukiam susirinkti švartlynių (matosi kairėje), kurie pririšti prie uolos. Tuo pačiu ruošiamės ir pafotografuoti nuo kranto.

Išlipimui į krantą ar maudynėms prie jo Turkijoje būtini maudymosi bateliai, nes aštrios uolos, o ir ypač pikti jūrų ežiai, gali suteikti daug nemalonumų (labai atsargiai rinkausi, kur lipti, nors buvau atsivežęs, bet neavėjau – žinau, ką reiškia eiti per įkaitintą akmenį, o va Igoriokui baigėsi liūdniau, nes nuo ežio spyglio padas ėmė pūliuoti – skipper.lt past.).

Nr16

Štai jie, šalia “tūziko” po vandeniu įsitaisę juodi jūrų ežiai. Ant jų geriau neužlipti, nes teko girdėti, kad po to atostogos gali ir baigtis…

Nakvojant laukinėje gamtoje, valgiu tekdavo rūpintis patiems, nes niekas iš “čiliako” ten picų neatveža. O ir užsakyti būtų komplikuota, nes telefono ryšys mažai kur veikia. Vietovės retai apgyvendintos, ir čiabuvės Bitės ar TELE2 bokštai per kalnus nelabai prasimuša.

Nr13

Va čia ruošiami sotūs pusryčiai (su aštuonkojukais), nes buvome nutarę per pietus tik užkąsti kokių sumuštinukų, kad negaištume laiko mokymų metu, ir sulaukti vakarienės

Maistą gaminti žadėjome kaip ir paeiliui, žinoma, išvaduodami nuo tos pareigos kapitoną. Deja, kapitono padėjėjas ir mano kolega kursantas Andrejus nebuvo labai subalansuoti maisto gamybai. Tad prie puodų dažniausiai patikėdavo stovėti man, dėl ko aš net džiaugiausi (pralinksminsiu: visi rusai, kurie yra “tikri vyrai“, maisto gaminti nemoka – kaip paaiškino sibirietis Igoriokas, tai yra bobų pareiga, tad ne aš ten savo negebėjimais kulinarijoje buvau kaip iš 5 žvaigždučių restorano šefas – skipper.lt). Pavalgyti aš mėgstu skaniai, o kimšti bet ką nesinorėjo, tad pavedęs juodus darbus įgulos nariams (bulvių skutimas, svogūnų smulkinimas, etc.) pats užsiimdavau tik švariu maisto ruošimu.

Nr17

Jūsų nuolankus tarnas kambuze. Puode verda spagečiai, keptuvėje ruošiamas bolognese padažas

Maisto ruošimas jachtoje tikrai nėra sunki pareiga, ypač įvertinant tai, kad galiojo susitarimas: kas daro valgyt – indų neplauna. Tad visi rūpesčiai, susiję su kajutkompanijos sutvarkymu po vakarienės ir indų plovimu, atitekdavo abiems Andrejams.

Nr18

Mano kolega bendramokslis Andrejus iš Peterburgo vis dairėsi, kur čia jachtoje galima būtų indaplovę įsprausti, nes jam vis tekdavo “indaplovės” vaidmuo. Jis save vis ramindavo: “ką gi padarysi, valgyt tai norisi, pats kaltas, kad neišmokau gamint”

Bet nežiūrint visų rūpesčių, susijusių su maisto gaminimu ar indų plovimu, niekada nepavyks pamiršti tų minučių, kai tylioje įlankoje ramų vakarą gali palydėti į jūrą besileidžiančią saulę. Čia, brolyti, ne nuo Palangos tilto su minia žmonių! O saulė leidžiasi gana greitai, palyginus su mūsų saulėlydžiu, ir birželio pradžioje 20 val. jau būdavo gerokai sutemę, kai pas mus tuo tarpu buvo trumpiausios naktys.

Nr19

Ramus vakaras “inkarinėje” švartuotėje įlankoje

Va taip beatostogaujant bei besimokant ir prabėgo tos dvi savaitės.

Paskutinėmis dienomis, su bendramoksliu Andrejumi aptarinėdami įspūdžius, jau ir patys nebegalėjome suprasti, kas kurią dieną įvyko. Iš tiesų, visi mokymai prabėgo kaip viena diena. Liko pilnas segtuvas Vitalijaus duotos metodinės medžiagos ir daug naujų žinių apie buriavimą.

Jau ketvirtadienio vakarą, besibaigiant antrai mokymosi savaitei, laikėme Bareboat Skipper egzaminą raštu. Testo klausimai buvo pateikti rusiškai ir angliškai, atsakinėjome raštu rusiškai. Vitalijus jau iš anksto buvo perspėjęs, kad testas – dar ne viskas. Jis vertino mūsų įgyjamas žinias visą tą laiką, o penktadienio rytui dar pasiliko lemiamą pokalbį-pabendravimą, kuris turėjo būti svarbiausia egzaminavimo dalimi, įgyjant IYT diplomą. Mano ir mano bendramokslio džiaugsmui, viskas pavyko gerai!

Nr20

Vairuoju jachtą, bet tuo metu dar nežinojau, ar tapsiu tikru “jūrų vilku”

Taigi, reziume: MISIJA ĮMANOMA!

IYT išduodamas International Bareboat Skipper diplomas (dabar prie diplomo iš tiesų išduodama jau ir plastikinė kortelė – pažymėjimas arba sertifikatas, kurį sąvokų tikslumo dėlei aš tekste keičiau į diplomą – skipper.lt past.), leidžiantis nuomotis jachtą ir pripažįstamas daugumos čarterinių kompanijų, guli “kišeniuje”. Svajonė išsipildė, o visiems, kas jos sieks, linkiu tik sėkmės ir visuomet 7 pėdų po kyliu!

Jūsų naujai iškeptas Bareboat Skipper –

Gintautas

P.S. Paklausite, o kokie minusai mokytis buriuoti Turkijoje?

Radau tik vieną – kad mokymai vyksta rusų kalba. Tas pats būtų ir besimokant angliškai, nors aš, deja, jos nesu tiek įvaldęs, kaip rusų (Vitalijus gali vesti ir anglų, bet jo klientūra iš esmės yra iš Rusijos, todėl šiems dėstyti jų gimtąja kalba yra labai logiškas sprendimas – skipper.lt past.).

Esmė ne tame, supranti ar nesupranti. Kliūva terminologija. Jos tenka mokytis iš naujo, o ir plaukiant su lietuviška įgula, teks vartoti lietuvišką terminiją (oh c’mon!… Kokia “lietuviška“? Ta pati surusinta pseudo-olandiška! – skipper.lt past.).

Taigi, iki pat šios minutės nežinau, kaip lietuviškai pavadinti завал-таль (taip ir vadinasi “zavaltaliu“, tik yra specialistų iš “kreiserinio“ buriavimo, kurie vadina kontrgrotšotu – skipper.lt), nors kas tai yra, žinau.

* * *

Dar kartą dėkoju Gintautui už atsiųstą pasakojimą, kaip jam sekėsi įgyti IYT International Bareboat Skipper diplomą ir teisę savarankiškai valdyti laivę jūroje, išsinuomavus iš čarterinės bendrovės. Dabar belieka laukti jo aprašymo apie pirmąją savarankišką kelionę, einant laivės vado (liet. burvedžio) pareigas.

Komentarų: 5

  1. Nugi dziaugiuosi,kad mano broliuks kapitonu tapo 🙂 Net smagu skaityti,buk sveiks,bratka 🙂 Graziai aprasei tan viskan.

    Patinka

  2. Geras straipsniukas. O gal nepaslaptis kiek lietuviškų ar europietiškų dolerių maždaug kainuoja toks 2 savaičių kursas?

    Patinka

    1. 1200 EUR, kaina standartinė, nes čia pasaulinė frančyzė (jei ją turi, skirtingai nuo kokio Rusliko ir Ko.)

      Patinka

  3. Autoriui dėkoju už gražu pasakojima. Po tokio pasakojimo, net nenorėjas prdėsi buriuoti.
    Skippper.lt linkiu taip sklandžiai rašyti 🙂

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.