Jūros dvelksmas Vilniuje


“Jergutėliau, šitaip šalta, šilumos trasos aplink Lukiškes pokši, o jis apie jūrą ir dar jos dvelksmą čia!“ – jau girdžiu tūlas keikia vos perskaitęs pavadinimą.

“Menkės šiknon, skumbrės uodegon“ – pagalvojau ir aš apie tą šaltį, ir visus ketvirtadieninius vasario 2 dienos bėginėjimus, važiuodamas pasiimti popierių iš teisininko, nusprendęs, kad tas bankas dar palauks. Nes laikrodis nenumaldomai rodė beprasidėsiantį Jūrų muziejaus parodos atidarymą Energetikos ir technikos muziejuje (čia kur ta moteriškė vardu Elektra ant stogo su liktarne rankoje į Karaliaus Mindaugo tiltą iš viršaus žiūri). Ir viskas dėl to, kad manęs ten laukė.

Aha, manote, jau esu tiek svarbus silkinas, kad be manęs parodos neatidarys?!

Aišku, kad pradėjo be manęs, nes vėlavau dešimtį minučių (kas sostinėje yra iš esmės punktualiai). Pranešėjas kaip tik kalbėjo apie signalines vėliavėles, rodydamas Bravo ir sakydamas, kad va tokią iškėlus prašoma iš uosto locmano…

Na, nežinau, ar atplauks locmanas (jo vėliavėlė vis tik yra Hotel…), bet galiu lažintis, kad visi aplinkiniai laivai laikysis atokiau, o kokia nors valstybinė statutinė tarnyba nelabai draugiškai pasidomės jumis kaip unabomberiu – mat, B raidės signalinė yra skirta laivams, gabenantiems sprogstamą arba greitai užsiliepsnojantį krovinį (apie B galvokite ne vien kaip apie “bomba“, bet ir kaip “branderis“). Bet nelabai kas tą klaidą ir pastebėjo.

O taip jau nutiko, kad tiesiog snukiaknygėje prie Jūrų muziejaus puslapio pabumbėjau, kad esu labai nusipelnęs gauti leidinį “Po muziejaus burėmis“, kurį jie jau dalino klaipėdiečiams. Vilniečiai, aišku, nusipelnę juk irgi gauti (o labiausiai tai, aišku, aš…).

Suprantama, kad išsikaulinau, man padovanoti pažadėjo, o išvakarėse jau ir žinutė atėjo, kada parodos atidarymas, ir kad specialiai dėl manęs (aha, pavydite jau!) atveža. Jau vietoje aš išsikaulinau ir antrą:

Todėl dabar turėsiu ką paskaitinėti ir įdomių iliustracijų pažiūrinėti. Ačiū Vaivai Lankelienei už lauktuves iš Klaipėdos!

O parodą tikrai aplankykite – ji veiks iki kovo. Ne tokia jau ir didelė, tiesiog supažindinanti su Klaipėdos jūrinio burinio laivyno ir laivų statybos pradžia dar Prūsijos laikais, tačiau tikiuosi, kad gal paliks lankytojams įplaukimo į Memelio uostą XIXa. pradžioje (Kopgalio, kur Lietuvos jūrų muziejus atsidaręs, ten dar nerasite) simuliatorių žaidimams bei lentą su virvagaliais mazgams pasimokyti. Man tik simuliatoriuje kliuvo neteisingos bačkos (pagal dabartinę IALA-A sistemą, tai dešinės bujos, kurios yra žalios, tai ne statinė, o konusas) bei kažkuo kitu pakeista sąvoka vedlinė (nes pagal ją ir įplaukiama). Tačiau gal tuomet tiesiog statines sumėtydavo ir galvos nesukdavo?

Bet va už tų mazgų raišiojimą irgi prizai du buvo – retenybe knygynuose tampanti knyga “Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje“. Man nereikėjo į schemutę žiūrėti, kad suriščiau čia pat mikliai gelbėjimo kilpą.

Va todėl ir negavau prizo – profesionalų lygai, pasirodo, priklausau, todėl dera prizus duoti tiems, kurie iš tikro stengiasi ir mokosi. Negaliu pykti. Parodžiau tą mazgo rišimą čia pat susikaupusiam žilam ponui Rimantui, kuris, kaip man prisipažino, dėl “užsidariusio turizmui“ Egipto dabar metė nardymą ir pradeda įsisavinti po truputį buriavimą (bent jau kelionė šiemet balandį į Italiją buriuoti nusimato – čia tai jau aš pavydžiu…).

Ir abudu mes paskatinom fotografą ir Vilniaus Rotušės hofmaršalą Saulių Pilinkų irgi imti ir paraišioti. Tas kukliai prisipažino, kad jachta jau yra plaukęs, bet pakeliui nuo čia minimo Memelio iki laivojo miesto Dancingo buvo visą laiką trolinamas įgulos, kadangi niekaip jam su tais mazgeliais nesisekė…

Ir ką sau manote? Užrišo paragintas ir paskatinamas tikrąjį arba tiesųjį mazgą, o, prakišus vieną galą, pasakiau, kad taip dar ir rifinis gavosi, tai labai nustebo atradęs savyje tuos paslėptus talentus!… Iš tikro, su tais mazgais ne taip ir sunku, o jis tikrai ne pirmas ir ne paskutinis, kuriam jie nesigauna iškart – esu gi plaukiojęs su Dimonu 2010-tais (“turkiškas dienoraštis“ dar bus!), kuris dabar ir škiperio diplomą jau turi, o jo mazgų raišioti geriau neprašyti (jam, spėju, įgula suraišioja – jis gi kapitonas…).

Kad pripliurpiau apie mazgus ir vėliavėles paskaitą Gretai ir jos draugui – šitą praleisim. Man tik duok pašnekėti – ir vyno įpilti net nereiks. Nuorodą į tinklaraštį gavo, tad jei nepamiršo – tai skaito, ir linkėjimai jiems! Ahoy, Golf-Romeo-Echo-Tango-Alfa!

O aš tuo tarpu prikalbinau poną Rimantą važiuoti toliau su manimi – jau į vakaronę pas Bitlą be lašo karčiosios (na, gerai – šįkart lašą ir gal du galima buvo už atskirą mokestį įsivarvinti, nes vakaronės persikėlė į kavinę “Sakwa“ prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios).

Dar kartą rekomenduoju parodėlę aplankyti, o kartu ir patį muziejų. Atsakingoji jo darbuotoja (vardo va kažkaip nepasiklausiau…) su vyno taure rankoje (ir aš tame atidaryme buvau: per barzdą varvėjo – nieko koserėj neturėjau) ir auskaru savo portrete patikino, kad jie turi netgi atskirą salę vaikams, iš kurios paskui sunkiai beiškrapšto, kai tie užsižaidžia tarp įrengimų (ateina energetikas ir kaimyniškai pritvoja kuvalda nenorinčius išeiti, po ko belieka tik gaisrininkų žarna nuplauti į kanalizaciją, kuri išvesta į upę VEKSiniu šūdvamzdžiu, ir tiek žinių).

* * *

Bitlas pranešėju pakvietė Ambersail kapitoną Simoną Steponavičių. Iškart pasakysiu: kalbėjo apie tuos pačius pernykščius plaukiojimus, bet visiškai kitaip, nei buvo skirta Kalėdiniame KMR vakarėlyje pas Artūrą Dovydėną. Akivaizdu, kur yra pliauskos, o kur jau pasisūdę klausytojai, todėl ir kalbėjimas kitas.

Aš neperpasakosiu, bet buvo tikrai įdomu. Gal netgi žiauriai įdomu.

Ir dar kartą įsitikinu, kiek mažai mes apie tai žinome, ir kokioje lygoje dabar Lietuva iš tikro yra. Nebemiegantys krepšinio ligoniai džiūgauja dėl kokio dilbos tautiečio NBA, tai įsivaizduokite, kad ne pavieniai žaidėjai, o koks “Žalgiris“ visa komanda braunasi link play-off, ir NBA komisaras ne šiaip perklausia, o kas jūs tokie ir ar mokate sportbačius užsirišti bei žinote, kas yra driblingas, o parašo laiške “we will be delighted if you come“.

Aš irgi būčiau delighted, jei Ambersail praplaukčiau, bet mano lyga šiek tiek kita… O va rimtai regatose plaukiojantiems buriuotojams tai Ambersail plaukti nors kartelį yra tiesiog privalu, manau. Tam tikra prasme aš gal netgi paantrinčiau Simonui: Ambersail yra mūsų regatiniams buriuotojams tiesiog kaip kadetų mokykla.

Beje, Simonas irgi kalbėjo ne vien apie skirtumus tarp “balto“ (čarterinio ir pramoginio) ir “spalvoto“ laivų, bet ir skirtumus tarp off-shore ir in-shore regatų, ir kaip mąstymą ir laivo valdymą įtakoja jo dydis, tarkime, 40 pėdų versus 60 (Ambersail yra Volvo Open 60) ir netgi versus 70, kuriuo jam irgi teko plaukti.

O lietuvių pripažinimą rodo faktas, kad Karibuose regatoje plaukė kartu ir legendinis Magnus Olsson. Sako, kad iš jo išmokta žiauriai daug ir ne tai, ką gali perskaityti kaip “vakar dieną“, bet viską, kas yra jau daugiametė patirtis, ir kas yra būtent jau šiandiena, ir kaip nebereikia atradinėti dviračio, ir kaip taisyklės turi išimtis, kurios paremtos praktika ir improvizacija.

Simonas ir Magnusas prie Ambersail ensino

Labai gera žinia: didis Magnus Olsson atvyksta į Lietuvą! Galite užsiregistruoti jo paskaitai el.paštu raimundas eta videvita taškas lt, kuri įvyks jau vasario 10d. 1500 val. švedbankio būstinėje Konstitucijos pr. 20A (čia tas pastatas kregždučių fone holograminiu fasadu). Aš jau prašymą išsiunčiau, aišku, ir tikiuosi, kad vietos man atsiras. Nes net jei ir negroji balalaika, tačiau Stravinskį pasiklausyti tikrai verta (taip nežeminant Magnuso šiuo palyginimu).

Aišku, Simonas prasitarė, kad pripažinimas atveria ir naujas galimybes – tikėtina, kad jei ne visa lietuvių įgula, bet kažkas jau gali plaukti ir Volvo Ocean Race aplink pasaulį. Čia iš kosmoso srities, bet kosmosas, kaip matote, yra daug arčiau jau. Ir čia vėlgi gerai, kad dar chebrytė to Ambersail nepardavė. Suprantu, kad kainuoja, bet jau patarlei “lietuvį, kaip ir žvirblį ar kiną, sutiksi visoje planetoje“ galima pridėti dabar jau ir pelnytai – “…bei visose jūrose ir regatose!“

Speigai praeis. Bet jūros dvelksmas Lietuvoje, tikiu, tik stiprės!…

Tad jau susitiksime pas Magnusą.

Ahoy!

 

Komentarų: 3

    1. 80 proc., kad būčiau atėjęs vis tiek į tą atidarymą. Gal tiesiog būčiau pasirinkęs banką prioritetu, bet pakeliui link Bitlo – užsukčiau. Nes ir šiaip norėjau kada nosį kyštelėti į tą Energetikos ir technikos muziejų.

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.