Būna naktų, kai nesimiega, gitara neskamba, knyga nesiskaito, į kompiuterį net pažiūrėti nenori, ir esi klaikiai užstrigęs kažkur vidury didmiesčio su visais jo nedominančiais nuodėmingais gundymais ir prabangiomis pramogomis.
O norėtum sėdėti kojas ištiesęs kokpite, spoksoti į žvaigždėtą dangų, klausytis tyliai teškenančių bangelių į bortus ir gurkšnoti martini net ir be ledo.
Ir kad būtų tik paprasta mintis ryt atsikėlus gal sudygsniuoti stakselį, kuris smagiai venduojant prairo. Bet tai ryt.
Bet ne ryt.
Iliustracija iš SomewhereOnMed
Komentarų: 1