Kaip memelanderis anglų buriuotojui į žandikaulį užvožė


Jau rašiau neseniai, kad labai verta įsigyti Aloyzo Každailio knygą “Laivai ir jūrininkai“, kurią šauniai papildė ir iš esmės prikėlė naujam skaitymo bumui istorikas bei marinistas Romualdas Adomavičius.

Štai vienas iš tokių papildymų, kuris puikiai tinka prie buriuotojiškų istorijų – šiaip iš besibaigiančios burlaivių epochos ir užgimstančio jachtingo, tačiau skamba visai šiuolaikiškai, todėl Romas ir įdėjęs, manau, pasakojimo tekstui pagyvinti, susiedamas ir su Klaipėda (nors toji anuomet buvusi Rytprūsių Memeliu).

Iš I tomo III leidimo, 151-152 psl. (cituoju neatsiklausęs, bet ne vien knygos populiarinimui, nesgi mano rekomendacijų pirkti ir skaityti jums maža):

Klaipėdoje gyveno anglų ir škotų kilmės pirklių giminės, jos sudarė kalvinistų bendruomenę. Jie miestiečių buityje bei viešajame gyvenime diktavo ir angliškas manieras (kas mane, anot pono V. Vizbaro – “angliškų tradicijų puoselėtoją“, labai džiugina – skipper.lt past.).

O mūsų jūrininkai neretai susirasdavo porą ūkanotojo Albiono uostuose. Taip nutiko 1854 ar 1855 metais atsitiko ir klaipėdiečiui, brigo savininkui bei kapitonui Johann Georg Schultz. Išdidus trisdešimtmetis atplaukė į Halio uostą ir pastatė laivą nurodytoje vietoje viename iš baseinų. Šis uostas nebuvo apsaugotas nuo Šiaurės jūros potvynių ir atoslūgių, todėl jame stovintys laivai kartais “tapdavo sausi“ (angl. drying out – skipper.lt past.) – taip jūrininkai apibūdindavo situaciją, kai nuslūgus vandeniui laivo korpusas atsiremia į dugną.

Tą dieną, kai klaipėdietis sėdo į irklinę valtį ir pasuko krantinės link, vanduo buvo nuslūgęs. Kad būtų patogiau išlipti, jaunasis kapitonas pririšo valtį prie burinės jachtos, stovinčios šalia krantinės, ir bildėdamas sunkiais jūreiviškais batais patraukė per išpuoselėtos jachtos denį. Staiga pasigirdo žvėriškas kriokimas ir ant denio pasirodė raudonas iš pykčio laivo šeimininkas. Jis pripuolė prie neprašyto svečio ir netaręs nė žodžio pasveikino jį galingu smūgiu į pasmakrę (prakeikti boksininkai – skipper.lt past.). Tokio sutikimo nesitikėjęs vyras perskrido turėklą ir kaip torpeda nėrė į purviną dumblėtą vandenį. Išsikapanojęs pirmiausia išvydo besišypsantį anglą su pypke dantyse, atsirėmusį į turėklą ir labai patenkintą savimi. Jaunasis kapitonas užsiropštė ant denio, taškydamasis purvais priėjo prie šeimininko ir trenkė jam į smakrą (nindzė, skaityk – skipper.lt past.). Anglas ir jo pypkė nuskriejo į skirtingas puses ir pūkštelėjo į vandenį. Dabar atėjo svečio eilė stebėti, kaip jachtos savininkas ropščiasi į laivą. ”Eime, turiu viskio“, – sumurmėjo anglas ir mirktelėjo klaipėdiečiui.

Netrukus iš kajutės jau sklido garsus juokas, paskui pasigirdo laukinis kriokimas. Praėjo nemažai laiko, kol abu išsiropštė į krantą.

Anglo laivininko viloje kapitonas rado ne tik puikią vonią, bet ir gražuolę jo dukterį. Kumščiai mojuoti daugiau neteko. Mary Watson tapo klaipėdiečio kapitono žmona. O 1858 metų balandžio 27 dieną [klaipėdietis laivų statytojas] Piperis Šulcui ir jo kompanionui pastatė barką (ko gero, šaltiniuose abu laivų tipai vadinami tuo pačiu vardu, bet tai greičiausiai vis tik barkentiną, kaip ir Klaipėdoje stovintis suomių pastatytasis mokomasis Baltic tader ”Meridian“ – skipper.lt past.), pavadintą jo dukters vardu – Mary Jane. Jis išplaukiojo net 36 metus.

popeye

Jūreivis Popeye irgi mėgėjas pasimušti – kuris čia mūsiškis? (iš ffffound.com)

Dar viena čia pat surasta papildoma detalė įdomi, cituoju iš 153 psl.:

1868 metų pabaigoje Klaipėdos burinių laivų registre buvo 98 burlaiviai. Tuo metu tai buvo didžiausias burlaivių laivynas visoje Rytų Prūsijoje. Jei visi šie laivai vienu metu būtų susirinkę į Klaipėdą, nebūtų tilpę prieuostyje. Tada ir atsirado posakis: Klaipėdos uoste tiek daug burlaivių, kad jų deniais nesušlapdamas kojų gali pereiti į Smiltynę.

Ko gero, ano meto Klaipėda buvo kažkuo panaši į dabartinę Panamą – bent jau Rytų Prūsijos atveju, kuomet registruoti laivus būtent Memelyje (Klaipėdoje) labiau apsimokėjo. Reikia nepamiršti, kad Klaipėda anuomet buvusi ne tik prekybos su Britanija svarbia dalimi, bet ir iš esmės Rusijos jūrų vartais į Europą, kad ir ką Petras su sostine Petrapiliu prieš kone kelis šimtmečius savo girtose vizijose būtų primakliavojęs, ar kad ir kaip Karaliaučius per Piliavą pats tiesiogiai būtų prekiavęs. Ryga buvusi ne tokia ir svarbi, matomai – jos metas vėl ateis tik po gero pusės amžiaus, o ir tai trumpam.

Lietuvai, ar Abiejų Tautų Respublikoje, ar Rusijos Imperijoje, Rytų Prūsijoje esanti Klaipėda irgi buvo reikšminga būtent savo prekybos (eksporto) galimybėmis – ne veltui tas 1923 metų Klaipėdos atvadavimo žygis su “žaliais mandagiais žmogeliukais“ anuomet buvo tiek svarbus ne tiek politine prasme, kiek ir ekonomine, žvelgiant į Lietuvos ateitį. Jūrinės Lietuvos, be abejo. Tad ir šitas faktas apie laivų gausą tegul jus džiugina.

Kaip ir faktas, kad ne iš knechto spirti klaipėdiečiai – gali ir anglų jachtsmenams jų pačių jachtose į marmūzę gerai užvažiuoti!

Komentarų: 2

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.