Žodynėlis

Maža tauta su dideliu žodynu,
Kaip tu į Nemuno pietinį krantą
Su juo išplaukt galėsi, jei kaimynai
Tavųjų žodžių turto nesupranta?

– Vytautas Mačernis

Buriavimo ir laivybos sąvokų bei įvardų žodynėlis nuolat papildomas arba patikslinamas. Perspėjimas rimtuoliams: gali pasitaikyti tyčia parinktos linksmesnės sąvokos, skatinančios juoko raukšlių atsiradimą veide! Taip pat įspėju, kad mano pasiūlytos sąvokos sudaro tik labai nedidelę šio žodynėlio dalį, todėl neskubėkite iškart peikti arba girti asmeniškai tik manęs.

Nesiekiu visiškai sulietuvinti “marinistinius terminus“, bet palietuvinti jūrininkų kalbą – juk galima ir, manau, dera. Juk daugeliu atvejų yra atitikmenys labai nesunkiai surandami ir suvokiami gimtąja kalba iškart savaime, todėl stebina, kad nevartojami, o siekiama išmokti svetimybes, kurios, priminsiu, nėra (!) tarptautinės jūrininkų ir buriuotojų kalbos (dabar – anglų) žodžiais ir suprantami pilniausiai dažnai tik gana siaurame mūsų rytiniame Europos (politine prasme, nes juk mes “principe, tai Europos gi centras“) areale.

Savo pataisymus ir pasiūlymus palikite pastabose žemiau. Dėkoju tiems, kurie prisideda prie šios mano iniciatyvos!

A, Ą – B – C, Č – D – E, Ę, Ė – F – G – H – I, Į, YJ

K – L – M – N – O – P – R – S – Š – T – U, Ų, Ū – V – Z, Ž

Įrašo “Žodynėlis” komentarai: 48

  1. Gal eldija (aldija) bereik pakliuvo prie luoto. Ji kur kas arčiau laivo ar burvaltės (eldė, eldynė, eldžia ir t. t.) Gal pražiopsojau, bet neradau liselių, veikiau jų vertimo.

    Patinka

    • Eldiją ten padėjo Lietuvių kalbos žodynas. Tiesą sakant, ji vis tiek nelietuviškas žodis (iš E raidės radau tik “ežerą“…), tai būtų galima drąsiai mesti lauk.

      Lizelių niekam neprireikė. 🙂

      Bet aš ir nekeliu sau tikslą viską sulietuvinti. Jei būtų surastas gražus ir aiškus atitikmuo – mielai įdėčiau.

      Patinka

      • Lietuvių karbos žodynas “eldiją“ yra padėjęs ir kitur. Kodėl nelietuviškas žodis?

        Man prireikė liselių, kol kas verčiu “vėjašauklės“, bet bijau, kad tūlas žmogus vis tiek nesupras.

        Patinka

          • Dėl eldijos. Tai ne argumentas, taip galima išmesti pusę žodyno ir net neaišku kas tada yra lietuviškas žodis. Slavų ir baltų kalbos ypač artimos ir čia jau mikrochirurgija, – šalkalvio metodai, deja, netinkami.

            Dėl liselių. Iškeliami, kai trūksta vėjo. Akcentas – vėjo stygius… šaukiasi vėjo… Tokį sprendimą (veikiausiai laikiną) pasirinkau ir dėl auditorijos, žinoma – tai ne buriuotojai, todėl ir reikalavimai buvo: a)abstrakcija b) vaizduotė.

            Patinka

  2. Kažkada, bakalauro studijų metais, jūriniai terminai buvo vieno mano kursinių darbų tema. Atsimenu, tada ne kartą teko vartyti R.Nako ir B.Stundžios “Jūrinius įvardus“. Berods, ir dabar juos turiu. Smagu vėl nors ir netiesiogiai grįžti prie šios temos.

    Patinka

    • O, ačiū!!! Yra kuo papildyti, tik, aišku, ne viską taip imsiu ir perkopijuosiu. 🙂 Jei žodis neatitiks mano iškeltų, pirmiausia, suprantamumo kriterijų – gali būti įtrauktas tik kaip koks “durkis“. 😉

      Patinka

      • Niekad ir neteigiau kad reikia aklai senuosius terminus perimti. Juolab, kad tarp jų nemažai germanizmų. Tačiau įkvėpimo pasisemti tikiuosi bus iš ko. Jau pradėjau ir Stundžios žodyną skaitmenizuoti asmeniniam vartojimui, nes pastarąją knygelę gavau tik savaitei ir tik už užstatą. Įdomu, kad knygelės kaina buvusi 50 centų tai bibliotekininkė iš pradžių net pasimetė nesugalvodama kokio dydžio užstatą reikėtų paimti… galiausiai nusprendė, kad 30 litų būtų visai teisinga kaina. Iškilo klausimas- ar to skaitmeninio varianto paviešinimas būtų “intelektualinė vagystė“ ar tiesiog pasidalinimas informacija? Turint omeny, kad apie naują knygelės leidimą kalbų negirdėti, o senojo leidimo kaina labiau simbolinė negu komercinė, gal niekam didelio nuostolio nepadaryčiau?

        Patinka

        • Galėjo paimti 50 litų – nors skaičiai panašūs, tai vis kažkokia logika… 🙂

          Publikuodamas pažeistum tiek copyright (c) – nes neatsiklausi autoriaus, tiek ir gretutines teises (p) – nes neatsiklausi leidyklos. 😉

          Patinka

  3. Stuobas – LKŽ: 3. BŽ221 laivo korpusas. ; Stundžia: Išorinis laivo apkalas, liemuo.

    Galūnė – Nokas. Stundžia: buomo, ardumo galai

    Kulnė – Stepsas. Stundžia: vieta kylyje, kur įstatomas stiebas. Aišku gali būti ir kulnas. Visai logiškai skamba turint omeny, kad stiebo apačia yra pėda, o kulnas gali būti ne tik kojos, bet ir bato.

    Patinka

    • Stuobas! Va kaip tai vadinasi, o aš galvą suku!… 😀 Ačiū!

      Nokas – galūnė.. gal ir gerai. Aš tiesiog galu vadinu, ir mane supranta.

      Kulnę įtrauksiu, kad jau iš Dovydėno “nukneckinau“ stiebapėdę (įtariu, jis ir nepastebėjo tokio akiplėšiškumo…). 😉

      Patinka

  4. Atsiprašau, suklydau dėl “aprangos“. Neteisingai išsiverčiau “rigging“ kaip takelažą. Apranga tai takelažas, rangautas ir burės kartu. Takelažą laivavirvėmis vadinti siūlo ir LKŽ, o virvynas net neminimas tai matyt geriausia taip ir palikt.

    Vairininko suoliuką geriau ir aiškiau būtų įvardinti sostu arba pasoste. Abu šiuos variantus siūlo ir LKŽ. Ir vairininkui tikriausiai patogiau būtų soste sedėt nei ant kokio durkio :).

    Įdomus triumo pakaitalas- dėtys. Pastarąjį siūlo Stundžia, o LKŽ neprieštarauja: 2. (neol.) apatinė laivo dalis, kur kraunamos prekės: Laivo dėtys nėra tuščios rš.

    Patinka

    • Dėtys – skamba kaip “klėtys“. Bet įdomus žodis. Tiesa, laivėje jomis greičiau kokius rundukus įvardintų, nei triumą, kuriame tėra pašalinis vandenėlis teliūskuojantis, mat triumo kaipo tokio ir nėra… 🙂

      Durkis – tai yra “kietai“ čia… 😀 Įtraukiau vien todėl, kad juokingas žodis. Bet pasostę derėtų irgi įdėti. 😉

      “Rūbinė“ – tai tikrai tai, ką dabar aprašei. Bet šiaip jau rangautą su virvėmis ir burėmis kartais įvardina bendru “takelažas“. Mat be virvyno čia gi niekaip, o forma ir rūšis apsprendžia ir tai, kokie “šniūrėkai“ naudojami. O virvyną palikau įdomumo dėlei – kaip sinonimą. 🙂

      Patinka

      • Na jei jau leista “durkiui“ gyvuoti tai būtų gerai įrašyti jo pagrindinę reikšmę- laivugalį, patikslinant kad tai istorinis pavadinimas ir šiuo metu vartotinas tik kuršlaiviuose. Čia tam atvejui jei koks laivybos istorija besidomintis pastarąjį terminą kur knygoj užtiktų ir ateitų čia paieškot ką jis galėjo reikšti.

        Patinka

  5. Dėl “jack – kuoro vėliava“. Iš pradžių pagalvojau, kad nei šis nei tas. Bet atsiverčiau LKŽ ir ten radau įdomių dalykų:

    1 ×kuõras (l. chór) sm. (4) būrys, pulkas: Devyni kuoraĩ angelų VoK11. Tenai girtinas kuoras apaštalų … linksminas DP543.

    2 kuõras sm. (2) DŽ2, DŽ3, (4)
    1. SD7, R, B, K, Pnm, Čk bokštas: Miestas, akmeninėmis sienomis, bokštais ir kuorais apsupąs akmeninius arba mūrinius namus, tapo genties ar genčių sąjungos centrine buveine rš. Aukščiau siūbuojančiųjų girių toli švaistė mėlynose padangėse balti jos (pilies) kuorai, kur dienas ir naktis sargai stovėjo V.Krėv. Savo pilyse stambieji feodalai statydino kuorus su požemiais rš. Bažnyčios kuõras matyti J. Bažnyčios be kuorelių NS1157. Malkų prikrovei kaip Rygoj kuorų Vaižg. Aš surakyčiau jam kojas, rankates ir įmesčiau jį į kuoratį RD35.
    2. Skp didelė gairė.

    Taigi “kuoras“ reiškia ne tik pilies bokštą, bet ir pulką. Ypač sudomino kuoro, kaip “didelės gairės“ reikšmė. Tiesa, ne visai aišku kuri gairės prasmė turima omeny:

    gáirė sf. (1) J.Jabl, Nm, gaĩrė (2) BzBkXXIV283
    1. kartelė, kaištis, smaigas; draudyklė; kartelė su vėliavėle; ežiaženklis: Gáirės (pùkštys) ant pievų, kad neganytum J. Užsmeigė brolis gáires, kur gal bristi par upį J. Brisk brydę tiesiai ant anos gáirės Jrb. Per visą dieną prie matininko gáires nešiojau Krkl. Pastatė gáirę ẽžės gale Sr. Apynys išaugo darže ir pradėjo vyniotis ant sausos gairės Blv. Merga aukšta kaip gáirė Grš. Skepetaitė užmaukta ant akių, užpakalinės kertės kaip gairiukės vėduoja viršum galvos Pt.
    2. prk. kelrodis, rodyklė; svarbus ko nors momentas ar etapas: Prisiminkime pagrindines nueitojo kelio gaires rš. Nubrėžti naujas gaires šalies ūkiui plėtoti sp. Darbo gairėmis apjuosime žemę rš.
    3. vėjarodis, vėtrungė: Sukinas kaip gáirė Rd.
    4. stulpas ar bokštas kam stebėti: Dar ir gáirę (trianguliacijos punktą) neseniai statė Gž.
    5. aukšta vieta, pakiluma: Gáirė yra iškėlimas žemės J.
    6. vėjo perpučiama vieta, pagairė, perpūtimas, traukis: Vieta, kur vėjis švilpdamas pučia, bus gáirė J. Ant vėjo gáirės stovi namai J. Gáirė yra ãtgaišis vėjo, t. y. takas vėjo J. Kur nenuvers daržinės, kad buvo ant pat gáirės pastatyta Grž. Išmintinga motyna žiūrės, kad sušilęs vaikas nestovėtų gairėje Pč.

    Jei kuoras = bokštas = pulkas = vėliava, tai šis žodis visai tiktų jack’ui, nereiktų net priedo vėliava (t.y. kuoro vėliava).

    Patinka

    • O, kaip įdomu! Ačiū!

      Labai nudžiugau, o paskui jau bedėdamas susimąsčiau, ar pagal prasmę kuoru nederėtų gi labiau vadinti forpiką, kurį siūlo keisti germanizmu ruimas?

      Reikia kalbininkų konsiliumo! 🙂

      Patinka

      • Forpikas Gudelio ir Stundžios “įvarduose“ vadinamas parage. Net LKŽ paragę pripažįsta:

        paragė̃ sf. (3b)

        3. K, Plng, Klp, Rsn kajutė žvejų laivo priekyje, smaigalyje arba užpakalinėje dalyje: Į pãragę ugnis greit išsiplėtė Prk. Paprastai iš po to laivo paragės išnerdavo Raudonkrūtinis su gremėzdišku neperlyjamu apsiaustu rš. Pirmoji paragė, paskujoji paragė PrL.

        Beje, jei ragu galutinai krikštijamas bušpritas tai matyt raginėmis derėtų vadinti kliverius (paliekant istorinę raginių reikšmę kuršvaltėms). Stakseliams “priešburė“ gal visai tiktų, nes jie yra prieš stiebą ir nebūtinai pačiam burlaivio prieky (pvz Jonas eilėj gali būti prieš Petrą, bet už Antano).

        Patinka

        • Tai šitaip mudu ir nutarkim, o aš įdedu:
          – stakselis (ir apselis) – priešburė,
          – raginė – kliveris,
          – topselis ir marselis – viršburė,
          – o forpikas – paragė. 🙂

          Patinka

  6. “Stakselis = jib“ būtų tvarkoj, jei visi buriniai laivai būtų tik vienstiebiai šliupai ir į mūsų uostą kartas nuo karto neužsuktų koks aukštalaivis ar net visas jų tuntas… Bėda tame, kad pastarieji nenaudėliai stakselius susikabina ne tik laivo priekyje bet ir tarp stiebų. Beje, jei manęs akys neapgavo tai berods šią vasarą palei Nidą mačiau dvistiebę stakselinę škuną. Suku link to, kad tokiu atveju stakselis jau niekaip nebegali būti pavadintas nei priešbure, nei ragine. Kaip suprantu stakselis reiškia “burę pakabintą ant štago“ (t.y. štagselis), todėl ir Stundžios terminas skamba logiškai (aišku, jei priimam stygą vietoj štago).

    Rodos su ardamu/ardumu/ardomu bus panaši istorija kaip su vėluku. Žodis kuo ramiausiai LKŽ tupi tik mes jo surast nemokam 🙂 Suvedžiau paieškoj “arda“. Keli iš rezultatų:

    1 ar̃das sm. (4)
    1. JV540, Kv, Akm, Skr, Jnš, Km, Slk jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus: Tiek linų pridžiovė, kad net ar̃das parlūžo Trs. Pastumk ar̃dą, kad būtų siauresnė lova Kp. Pilnus ardùs linų prikrovė Gr. Džiaudamas linus, neišsklaidyk ardų Sln. Ant ardų̃ pakuro[je] linus džiovina Šv. Ardaĩ ir parardžiai guli ant ardkilų pakuro[je] J. Ardaĩ pilni yra dobilų priardyti Brs. ^ Apsmilkęs kaip jaujos ardas Ps.

    ar̃damas sm. (1) StngŽ81 laivo stiebo skersinis, prie kurio bures riša: Toks atėjo umaras, kad pirma palaužė ardamą, po tam ir mastą Ns1833,2. Palūžo ardamėlis, patrūko drelinėlė KlvD32.

    Patinka

    • Sutinku, kad stakselis yra angl. staysail, kur stay – yra stiebą palaikanti virvė. Todėl daugiastiebiuose taip ir vadinama. O jib gi sietinas su jibbing – vendavimu, kuomet anglams šliupuose ir kečuose tiesiog pasirodė taip patogiau vadinti burę, kuri venduojant (laivo nosiai kertant menamą vėjo liniją) pertraukiama į kitą pusę (“džibinama“). Štai todėl ir neskubu apsispręsti, kaip ir kuo keisti, nes, kaip sakiau, bušpritas dabar ištempinėja net ne kliverį, o genakerį šliupe.

      Bėda su styga. 🙂 Gerai pasakė Lokyz, remdamasis Škėma – kam vieną žodį keisti kitu, jei reikia mokytis abu? Paprasčiausiai aplinkinių apklausk, kaip jie paaiškintų, kas yra stiebvirvė ir kas yra styga? 😉 Lažinuosi, kad dėl stygos ims visaip galvas laužyti, kai stiebvirvę iškart daugmaž teisingai nurodys… Todėl man, pvz., ir durkis nesuprantamas – reikia mokytis iš naujo, o atitikmens kitomis kalbomis net nelabai ir žinau (kaip ir siūbai, tarkime). Durkį įtrauksiu, aišku, bet dėl stygų – abejoju. Nepatinka man, kai kalba yra apsunkinama suvokime, o ne palengvinama, o mano leitmotyvas buvo ne tik atrinkti lietuviškesnius atitikmenis, bet ir padaryti šnekamąją buriuotojų kalbą suprantamesne.

      Su ardumu, matyt, kažkaip “užsibūgino“ – kaip ir lkz.lt su vėlūku, nes yra keturios formos, o randa tik pagal vieną. 😀 Ardo nežinojau (išskyrus reikšmę “agresyvus“, ardus – nes “ardosi“, “sklaidosi“). 🙂 Žardą gi – žinojau (gal tiktų šprintui?). Tad ardumą įdėsiu – nors ir trečia reikšmė, bet vis kažkoks naujas senas žodis, ir gal kam patiks.

      O va dėl stakselių ir priekinių tikrai dar maulę pasukti reikia, kad būtų aišku ir paprasta… Raginė, kaip teisingai pastebi – nelabai čia, o priešburė gal netgi geriau tiktų (jei priešais stiebą, nors ir tarpe kitų).

      Patinka

  7. Kaip žadėjau, parsitempiau iš bibliotekos Stundžios “įvardus“. Tiesą sakant ten nelabai yra ką tempti- knygutė stebėtinai maža. Kurkas sunkiau buvo įtikinti bibliotekininkes, kad tokia knyga egzistuoja ir jų fonduose gyvena :).

    Pirmi atradimai:

    Takelažas – apranga
    Štagai – tiesiog stygos (galinė ir priekinė)
    Vantai – šoninės
    Falas – burvilkas
    Zalingai – skerselės
    Gikas – buomas
    Rėja – skersė (šį žodį radau ir jau minėtoj Gudelio įvardų knygelėj)
    Gafelis – ardumas
    Topselis – antburė
    Stiebai: priekinis (rago), didstiebis, galinis
    Stenga – antstiebis
    Raginę Stundžia siūlo kaip “jib“ vertimą. Beje, ar turim šiuo metu “lietuvišką“ “jib“ atitikmenį?
    “Foresail“ – priešburė (raginė, genuja, spinakeris)
    Kliveriai: skraiduolė (flying jib), išorinė raginė, vidinė raginė
    Stakselis – stygburė arba įstrižoji
    Bušpritas – rago šprytas
    “Jack“ – rago vėliava
    Burgee – vėlukas (!)

    Raištavimo kolkas neaptikau :).

    Patinka

    • Ne tik bibliotekininkes tenka įtikinėti… Kitąkart sunku ir bendraminčius, rodos, įtikinti, nes dažniausiai būna “a ką yr?!“ 🙂 Abejoju, ar lietuviškų įvardų knyga gali būti populiari – niekam, panašu, jos ir nereikia, kaip ir dažno žodyno be paties autoriaus (ir kitąkart įsisavintų lėšų “patrauklumo“). Ačiū, kad pasidomėjai!

      Takelažas – tikėjausi, kad bus bent jau virvynas, kaip man pasiūlė neseniai, o aš įdėjau paprastesnį – laivavirvės. Beje, “rūbine“ vadinamos visos burės bendrai, tai dėl tos “aprangos“ (“ką rengsitės šiandien?“) aš esu skeptiškas.

      Štagai – stygos? Originalu… Pakaktų, mano galva, vadinti tiesiog išilginėmis stiebvirvėmis, o konkretizuojant sakyti priekinė arba galinė. Juk taip paprasčiau – ir aš su tuo pilnai išsiverčiu. Muzikinės sielos žmogus, aišku, stygų ten ieškotų, bet… aš noriu suprantamiau.

      Vantai – šoninės, bet ne stygos, o stiebvirvės. Juk paprasčiau?

      Falas – burvilkas… Na, nežinau – gal geriau jau “burvilkis“? Bet ką daryti su flagfalu?

      Zalingai – verčiau jau skėtiklis (nuo angl. spreader), nes skerselės man kažkodėl su rėjomis asocijuojasi. Čia irgi nesutiksiu su gerb. Stundžia. 🙂

      Gikas – buomas, o ir aš taip sakau. Sutinku! 😉 Nors… buomas – juk irgi nelietuviškas, jei jau taip žiūrėti. 😛

      Rėja – skersė – va, kaip su zalingais nesumaišyti… 🙂 Šitą užskaitom – įdėsiu. Aš panašia kryptimi galvojau, bet man per didelis gaudavosi žodis. Stumsim trumpesnį!

      Gafelis – kodėl “ardumas“, tai neįkertu. Kai kas nors paaiškins – įdėsiu būtinai! Juolab, kad mano tinklaraščio “galvoje“, jei matai, kurėnai yra su gafeliais, o ir papildomos ir raginės burės yra, ir mažosios, ir dar galiniai “stakseliai“ (gal “apseliai“?). 😉

      Topselis – keisčiau į “viršburę“, o ne “antburę“, nes pastarąja geriau vadinti “lizelius“.

      Stiebai – čia sutinku, nes paprasta ir aišku. Ragu vis tik vadinčiau bušpritą.

      Stenga – antstiebis… hm, kaip ir logiška, bet geriau tiktų kažkas su “priedėlis“, “prailginimas“, o “viršstiebis“ netikslu. Pats tokia linkme galvočiau. Kol kas palieku “maumeny“.

      Jib – tai stakselis (lenkai vadina foku). Ragine bure vadinti tinka, nes angliškai neretai “jib“ jachtose ir kliveriai priskiriami. Šitą įdėsiu, nes manau, kad tinkama sąvoka! Išorinė ar vidinė raginė yra logiški, skraiduolė – kiek per drąsu mano skoniui, bet… o kodėl ir ne? 😉

      Foresail – tai fokas, bet jachtoje tai yra visa grupė tavo išvardintų priekinių arba priešakinių. Jei kalbininkai nesupeiks, užskaitysime priešburę kaip jų grupės bendrinį pavadinimą! 🙂

      Stakselius vadinčiau ta pačia ragine. Jib, kaip sakiau, pagal apibrėžimą gali būti tvirtinama prie bušprito, denyje tarp bušprito ir stiebo, arba prie bušprito pagrindo arba forštevenio. Būtent taip raginė ir būdavo tvirtinama kurėnuose. Kita vertus, stakselis dar vadinamas angl. staysail…

      Aš laikausi nuomonės, kad ne viską reikia pagal logiką versti ar ieškoti atitikmenų. Tarkime, stiebvirvės yra štagai ir vantai. Na ir kas, jei lietuviškai turėsime bendrinį pavadinimą? Ar kas blogo, jei visas virves, kuriomis valdomos burės, vadinsime bendru burvirvių vardu, paskui patikslindami konkretų? Taip ir su stakseliais ir kliveriais, manau (nors snobai, matau, jau kobinio siekia per galvą man vožtelėti!…). Tarkime, daugeliui šliupas, kuteris ir sluteris yra tas pats laivas, vadinamas šliupu. Bet štai ateitų A. Dovydėnas ir vėl sakytų, kad aš jo paskaitose per daug konspektavau, nes, matai, esu snobas prakeiktas ir tuos skirtumus pastebiu! 🙂 O kad “Švyturiui“ jokio skirtumo tarp brigo ir brigantinos – tai čia alaus gėrimo mano namuose su kuo nors lažybų objektas visada tampa… 😉

      Bušpritą vis tik laikausi vadinti ragu… 🙂 Šprytas – visiškai nelietuviškas, tai kam vieną “kalkę“, kaip sako Lokyz, keisti kita? Vis tik ragą priekyje visi mato, o forštevenį antai gal siūlo vadinti vandenskrodžiu (jei gerai supratau Artūro pasiūlymą)?

      Jack arba giuisas – trumpinčiau į ragvėliavą arba raginę vėliavą. Bet tuomet darosi jau klaidinanti… Juolab, kad šioji yra ir tvirtovės vėliava. Sukasi kažkas apie “vartų“ arba “kuoro“, bet kol kas neprisisuka iki loginio ir aiškaus žodžio.

      Burgee – vėlukas, vėlūkas, velukas ir velūkas, ir visi įmanomi kirčiai ant priekinio arba antrojo skiemens – štai kaip duoda ją lkz.lt… 🙂 Čia mūsų jau (ačiū tau!) sutampa su Stundža nuomonės, tad taip ir yra jau užfiksuota žodynėlyje aukčiau. 🙂

      Raištavimą čia Kipras mestelėjo su nuoroda… 😉 Matyt, tuo metu dar nebuvo susipratę keisti.

      Ačiū tau už naujus pasiūlymus! Einu papildysiu dabar. 🙂

      P.S. bepildydamas pagalvojau, kad jachtoje raginė ir priešburė dabar kaip ir susikeitė vietomis… Mat priešbure iš tikro dera vadinti stakselį arba genują – lenkai ne veltui vadina foku, o angl. šis verčiasi foresail (vs. mainsail). Gi ant išstumiamo rago (bušprito) tvirtinama dabar priekinė burė – genakeris. Taip išeina, kad šį derėtų vadinti ragine bure, o stakselį – priešbure… Žodžiu, mąstom… 🙂

      Patinka

  8. Kelios pastabos:

    Burvedys — manyčiau taikytinas ne visiems škiperiams, o tik vadovaujantiems buriniams laivams. Nes vandens transporto priemonės, kuriai buringumas dažniau trukdo nei padeda judėti pageidaujama kryptimi, vadovą įvadinti parazitinio jo tėvonijoje reiškinio vedžiotoju vargu ar yra bent minimaliai pagarbu.

    Jei jau rašai apie garus, tai reikėtų paminėti, kad jie gali būti ne tik vandens, bet ir įvairių degių skysčių ir susirinkę netinkamoje vietoje gali kelti sprogimo pavojų. Iš kitos pusės, vandens garai buvo garlaivių, o dabar yra atominių laivų jėgainių esminė dalis.

    Sieksnis bent jau mano vaikystės laikais buvo nuo kairės kojos pirštų iki įstrižai aukštyn pakeltos dešinės rankos pirštų. Nes netgi dabar ne kiekvienas vyras išskėtęs rankas pasieks 1,85m atstumą, o terminas atsirado ir buvo naudojamas, kai žmonės buvo gerokai mažesni.

    Kai kurie krantažmogiai vėtrungę vadina vėjarodžiu.
    — kranto žiurkė

    Gervė, manau, nebūtinai turi būti rankinė. Fotografijose teko matyti varomą kojų raumenų jėga (dviračio principu). Automatizuotuose burlaiviuose greičiausiai galima sutikti ir varikliu valdomas gerves.

    Laivavedys ir laivavedlys yra per daug panašiai skambančios sąvokos, todėl greičiau įvestų sumaišties, o ne aiškumo. Siūlyčiau pagalvoti apie kažkurios iš jų pakeitimą.

    Patinka

    • Dėl locmano — kadangi jis paprastai sutinkamas tik uostuose (jų prieigose) ir svarbesniuose kanaluose, tai gal tikslinga jį vadinti uostvedlys, kanalvedys. Pasikartosiu, manau, kad -vedys ir -vedlys reikėtų neskirti.

      Kalbėdamas apie antifūlingą tu tikriausiai buvai pirmas, kuris į vieną žodį sudėjo priešdėlius nuo- ir ap-. Vos liežuvio nenusilaužiau. Gal galima pagalvoti apie apželmaža, apžaltrukdis?

      A, ir dar — pasirodė daugoka jungiamųjų balsių. Sakyčiau, reikėtų metodiškai pereiti per visą sąrašą ir patikrinti, ar visur jos reikalingos.

      Patinka

      • 1. Uostvedlys gal ir tiktų. Bet pagalvojau, kad uostvedžiu gal derėtų vadinti harbormeisterį? Tad, kaip pats sakai, įneštų dar daugiau sumaišties, juolab, kad locmanai tik dabar specializuojasi įvedimuose į uostus, kuomet anksčiau rodydavo kelią laivams pakrantėse, ir nebūtinai tik į uostą ar iš jo.

        2. Apželtrukdys, manau, tiktų! Užskaitom! 🙂

        3. Dėl jungiamųjų trukdymo nesu taip tikras. Kai kur įdėjau antrą žodį be jo, o kur buvo be jungiamojo balsio – pridėjo su juo. Tad konkretizuokim… 😉

        Patinka

    • 1. Taip, burvedį įdėjau iš esmės dėl darybos “pakeliui“ – tiesiog gavosi žodis, kuris tinka škiperiui. O šį pagal šaknį derėtų versti laivininku, tačiau žodynas sako, kad tai yra jūrininkas (dab.), tai negi klaidinsiu? Juolab, kad žodynėlis skirtas daugiau buriuotojams, kurių kalbą dera apvalyti nuo svetimybių, o va motorlaivių laivavedžiams ką nors pripiršti sunkiai gausis, jei jie patys nenorės. Taip kad žvejybinės škunos laivo vadas gali ir nebūtinai burvedžiu vadintis, nes ta kategorija vandens žmonių yra iš viso už suvokimo ribų… 🙂

      2. Apie garus rašiau iš buriuotojo pozicijos, bet praplėčiau antrąja reikšme – ačiū!

      3. Taip, dabartinis sieknis yra ilgiu didesnis už rankų mostą, tačiau todėl ir įdėjau kaip atskirą reikšmę, nuo kurios kilo. Aš šia tema ruošiu atskirą įrašą. 😉

      4. Vėjarodis ir vėjarodė yra sinonimai krantažmogiams, bet mums “vindeksus“ ar “koldūnčikus“ dera įsivardinti. Iš esmės, netgi burgee galima versti vėjarodžiu, o ne vėlūku, nes iš jos ir kilo. Čia yra niuansai, dėl kurių kažkaip dera sutarti… 🙂

      5. Kranto žiurkėmis vadinti nenoriu – yra ten ir gerų žmonių! 🙂

      6. Gervės apibrėžimą išplėčiau – ačiū!

      7. “-vedys“ – tai vadovas, vedantysis, vadovaujantis, menedžeris, o “vedlys“ – tai gidas, rodantysis kelią. Lietuvių kalboje skirtumas yra, nors sutinku, kad skamba labai panašiai. Bet daug kam ir tas pats kariūnas skamba kaip kariškis, o jūrininkas ir jūreivis – sinonimai (nors nežinau, ar civiliams laipsnius laivuose dalina). Čia va kol kas nesutiksiu. 😛

      Patinka

    • 1. Antele rusai vadina klampę… Nežinau, ar taip pažodžiui ir mums reiktų priimti, nors žinau, kad siūloma. Man kelia asocijacijas su “basonu“. Bet nieko geresnio kol kas negaliu pasiūlyti. 🙂

      2. Apkaba – čia yra keičiama dėtuvė šoviniams? 😉

      3. Jungė – mergaitė laive? Štai kiek pažengė emancipacija… 🙂

      4. Vandenskrodis, spėju, yra forštevenis? Man dar siejasi su vandens motociklais. Kitiems – su ryklio peleku. Gerai būtų visų tų lietuviškų žodžių man atitikmenis žinoti mūsų “olandiškąja“, nes esu durkis, kuris iškart neįkerta… 😦

      5. Vairagalį įdėjau – ačiū! Kažkaip neapsižiūrėjau dėdamas laivagalį, kad galiu įdėti ir iš esmės sinonimą.

      Patinka

  9. 1. Minimos čia “apaugos“ – tai apžėlę kriauklėmis, dumbliais ir jūrų žole laivų dugnai (pamąstymui dėl “apžalų“ tinkamumo). Gal anti-fulingas turi teisę į gyvenimą, kaip ir kiti “anti-“? 2. Gaila, bet pelengo neradau. Moksliškai pelengas – kryptis į objektą. 3. Siūba – retai vartojama, aš pats velniažin iš kur atsimenu, bet žodis skamba “lietuviškai“ ir taikliai atspindi giluminį bangavimą uoste, kai jūroje siaučia audra. Tada rodosi, kad vanduo visame uoste pakyla, ir nusileidžia. Įprastų bangų nesimato. 4. Dar yra vienas geras žodis – “amalas“ (leidžiu reikšmę prisiminti patiems 🙂

    Patinka

    • 1. Apžalas vietoje apaugų pasiūlė kalbininkai – su jais sunkiai išeina pasiginčyti. 🙂 Gal todėl man taip ir susišvietė, kad apaugos aiškiau, nors jos iš tikro būna žalios spalvos (kaip ir dyzelio bake tie “plaukai“), tai – tebūnie. Ir sutinku, kad visi sakys “antifūlingas“, nes kol kas niekas neatrinko lietuviškesnio įvardo. Aš įdėjau tą gremėzdišką, nes jis kiek trumpesnis už viso žodžių junginio…

      2. Taip, pelengą sunku vienu žodžiu įvardinti, ir čia kaip su antifūlingu ar beitasu – tenka visą sakinį apibūdinimui pasakyti. Kitąkart gerai, bet norisi trumpiau – ypač duodant nurodymus.

      3. “Siūbą“ įdėjau – ačiū! Leidau sau kiek jo reikšmę išplėsti, nes teko per tyką (štilį) susidurti su 1-1.5m aukščio bangomis jūroje: variklis burzgia, vėjo nėra, supa nenormaliai, karšta net pavėsyje… žodžiu, siūba, sukelianti jūrligę. 🙂 Nežinau, kiek Baltijoje toks reiškinys dažnas, bet Viduržemio jūroje neretai pasitaiko (apie Kroatiją tai juokauja, kad arba nepučia, arba pučia tiek, kad nepasidžiaugsi labai).

      4. “Amalas“ – man tai tik su amarais ir botanika siejosi, nes kiek mačiau žaibus be griaustinio aprašant, tai tik angliškoje literatūroje, o ten junginys paprastesnis ir atskiro žodžio neturi. Dabar žinosiu, kad toks yra (ir stebėti nekart Lietuvoje gi teko!) ir dar kaip vadinasi – ačiū! 🙂

      Patinka

      • Tinka apibrėžimui, bet ne sąvokai. 🙂 Nes neišeina keisti vienos svetimybės dviem kitomis, kurias mano draugas (redaktorius, beje) labai teisingai įvardina kaip “kalkė“ (pvz. tablet – planšetinis kompiuteris).

        Beje, pelengas nebūtinai vien magnetinis. Iš tikro, tai kompasinis pelengas, bet ir šis gali būti perskaičiuojamas į magnetinį (kaip tarpinį), iš kurio skaičiuojamas į tikrąjį, nes dažniausiai jo reikia atidėti jūrlapyje (pvz. rasti vietą pagal orientyrus arba orientyrą ir kursą su greičiu). Aišku, pelengas naktį į kokį nors laivą (jo žiburius) kitąkart reikalingas visai ne skaičiavimui, o tik įsitikinti, ar prasilenki. Bet visumoje – netgi apibrėžimas yra ne visai tikslus, nors kaip apibrėžimas – tinkamas (ypač, jei toliau seka paaiškinimas platesnis).

        Patinka

  10. Taip, priemonė nuo apžalų – ne įvardas (terminas), o labiau reikšmės apibrėžtis.
    Nuožala būtų kas nors labai nužaliavęs…

    Žodžiu, kaip ir nėra varianto. Čia viena iš norminimo silpnų pusių – kai apie ką nors nusprendžia, kad negerai, o adekvataus varianto nėra. Prie tarptautinių žodžių galima pridėt tą patį anti-: nuo depresijos antidepresantai, nuo užšalimo – antifrizas, bet antiapžalinis – irgi negerai, hibridas. Belieka antifulingas…

    O ar bus kaip pamatyt žodynėlio papildymus?

    Patinka

  11. Įkarštis dėl lietuviškų įvardų gerai, bet ir lietuviška sintaksė ne mažiau svarbu. Tiesą sakant dar svarbiau, nes svetimi žodžiai kalbą teršia tik iš paviršiaus, o svetima sintaksė ardo iš pamatų.
    (Čia mano toks nuolatinis leitmotyvas, kaip tavo tas, kad tu netikras buriuotojas:)

    Viena pastabėlė.

    Priešapauginis, priešapauga – kalbainiai (taip, taip, keiksmažodis) tau tikrai pasakytų, kad žodžio daryba netaisyklinga. Nors yra priešnuodis, priešlėktuvinis, priešraketinis… – seniai įsigalėję žodžiai, taigi palikti ramybėj, bet naujadarų su prieš- nerekomenduojama daryti, nes lietuviškai apsauga/priemonės yra NUO ko nors, o ne prieš ką. Su „nuo“ įvardo nelabai padarysi, tai belieka verstis žodžių junginiu.

    Beje, vietoj apaugų yra LKŽ apžalos, visiškai atitinka tą reikšmę, gal nereikia kažko naujo kurti ten, kur yra „sẽna gẽra“.
    Taigi antifulingas būtų – priemonės nuo apžalų.
    (Nebūtina sutikti.)

    Patinka

    • Mano sintaksė yra permanentiškai neįgali. 🙂 Bet ačiū, jei taisai! 😉

      Pakeičiau į “apžalą“ – ačiū, buvau pamiršęs, kad girdėjau. “Priemonė nuo apžalų“ yra itin gremėzdiškas, todėl kalboje nesunkiai įsitvirtina “apaugos“ ir net, tikiuosi, “apžalos“, tačiau paprasčiau bus visiems sakyti “antifūlingas“. Kažin, pakeisti į kokią “nuožalą“ neitų? 😀

      O kodėl “kalbainis“ – keiksmažodis? Gi tavo profilyje kažkur mačiau pačios įsirašytą… 😉

      Patinka

  12. Puiki Wikipedija – pačių pildomos informacijos vieta. Posvyris – gali būti pasvirimu. O diferentas? Vėtra – paaškinta gerai, tik viesulas vėtroms gal nepriskiriamas, nes viesulas (tornado) yra sūkurinio pavidalo. Vidaus vandenys – tai jau teisinė kategorija, apibrėžta griežtesniais teisės aktais, nei wikipedija ir apimanti vandenis nuo bazinės linijos i krantą. Dar būtų gerai suminėti tokius reiškinius, kaip siūba, štrandavimas, kruis-pelengas, pelengas, dreifas ir ką aš žinau, visa, kad turi lietuviškus atitikmenis.

    Patinka

    • Wikipedijoms aš kiek per didelis “durkis“. 🙂 Nors, prisipažinsiu, esu apie 80 proc. dabar esančio straipsnio apie Goju-ryu angliškai sudėliojęs. Bet prie marinistinių temų nagų nekišau! 😀

      Kadangi “posvyrį“ galima keisti į “pasvirimą“, tai diferentui pasiūlau dabar “nusvirimą“. “Dreifas“yra jau įdėtas – “nunešimas“ (kaip “driftas“ – užnešimas, bet čia iš automobilizmo).

      “Viesulą“ ištaisiau, ačiū! Nusižiūrėjau apibrėžimą ir kritiškai į jį nepažiūrėjau. Pernai medžius Varėnos rajone tikrai laužė vėtra, o ne viesulas (nors daugeliui žurnalistų skirtumo nėra, kaip ir kariūnas jiems – kario arba kareivio sinonimas). Tad pastaba vertinga ir į ją atsižvelgta. 🙂

      Vidaus vandenims teisinį apibrėžimą įdėjau iš įstatymų. Bet su teisininkais pasiginčyčiau, nes jie mažai ginčinosi savo laiku su kalbininkais, kuomet derino teisines sąvokas. Taip jų dėka gavosi (o kiek jų jūros matę ne nuo Palangos paplūdimio?), kad toliau molo neišplauksi iš vidaus vandenų, kuomet tarpukariu plaukiojo “vidaus vandenimis“ iki 3 jūrmylių (kas pasakė “4 km“?!), t.y. faktiškai neišleisdami kranto iš akių. Todėl palieku ir anuodu apibrėžimus, nes jie papildo vienas kitą, priklausomai nuo konteksto.

      Kas yra “siūba“ – neatrenku. LKŽ, Alkone ir tamstos knygoje nerandu. 😛 Galiu pateikti bent tris skirtingos reikšmės apibrėžimus, bet kad nesu tikras, tai lauksiu paaiškinimo. 😀

      “Pelengų“ keisti neketinu. Nebent kas pasiūlytų tikrai aiškų ir suprantamą pavadinimą, nes man niekas į galvą nešauna. 🙂 Įdomu, kad visokioms “deviacijoms“ rusai vertimus turi… Gal ir mums derėtų pagalvoti?

      “Štrandavimui“ gal irgi poreikio nėra, nors krantai mūsų lėkšti ir smėlėti… 😉 Rašyti tiesiog “išsimetimas“ (jachtos į krantą)?

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.