Lietuviškas Heikelis


Kas toks yra Rod Heikell, išpyškins bet kuris burvedys, kuris yra plaukiojęs Viduržemio jūroje, nes besiruošdamas kelionei būtinai bent jau pastudijavo, jei ne įsigijo (taip, turiu ir aš dvejas), jo lociją – šio autoriaus ir buriuotojo knygos, gausiai iliustruotos ir pilnos vietos ypatumų aprašymų, yra seniai tapę Viduržemio jūrų buriavimo praktine klasika, vadinama netgi biblijomis.

O ką tokį tampytumėte už skverno, jei norėtumėte, kad jums papasakotų Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko ar Maironio kalba, nors ir ne eiliuotai?

Man nebereikia jau pristatyti jums Dariaus Vinkevičiaus.

skaityti toliau

Viduržemio jūros akmenų sriuba


Seniai buvo jau receptų? Išalkote? Tuomet – prašom!

Neabejoju, kad girdėję išsireiškimą “išvirti sriubą iš kirvio“, ir dauguma netgi žinote šios sriubos receptą. Pasirodo, kad sriubą galima išvirti ir… iš akmenų! Ir visai ne alegorine prasme, kaip kirvio atveju.

Netikite? Ir tai visai ne pokštas! Anaiptol! Štai kokį receptą radau pateikiamą profesoriaus Predrago Matvejevičiaus knygoje (248p.):

skaityti receptą

Predrag Matvejevič: Viduržemio jūros brevijorius


Visiškai netikėtai aptikau puikią knygą, kurios negaliu neparekomenduoti kiekvienam ne tik marinistinės literatūros mėgėjui ar buriuotojui, bet ir smalsesnio proto skaitytojui, besidominčiam ne vien istorija ar filologija – Predrag MatvejevičViduržemio jūros brevijorius“ (iš kroatų kalbos vertė Laima Masytė; išleido 2011m. “Mintis“, ISBN 978-5-417-01027-9, kaina VCUP “Pegase“ – 34.99 Lt).

skaityti toliau

Ką krautis į kruizą jachta Viduržemyje vasarą? 5/5


Reikalingais atrodę daiktai užima daugiausiai vietos ir jų visiškai neprisireikia, o iš tikro reikalingų daiktų niekuomet po ranka nerasi – su šiuo teiginiu retas keliautojas nesutiks…

Todėl ši, jau – paskutinė, dalis skirta tam, be ko galite ir apsieiti, o verta pasiimti tik tuomet, kai galite tai sau iš tikro leisti.

skaityti toliau

Apie maitinimąsi


Pusryčiams, prieš išplaukdamas, valgai tai, kas liko nuo vakar – nes negi išmesi?

Pietums, kadangi supa, šeri menkes per bortą.

Vakare išlipi į krantą ir atsigauni. Eini ieškoti maisto į taverną. Kadangi užsienyje porcijos dažniausiai dukart didesnės, nei įprasta Lietuvoje, tai visko nesuvalgai ir pasiimi likutį išsinešimui.

Pusryčiams, prieš išplaukdamas, valgai tai, kas liko nuo vakar. Nes – negi išmesi?

Pietums…

Tai dar irgi vadinama “restoraniniu plaukimu“.

Ką krautis į kruizą jachta Viduržemyje vasarą? 4/5


“Sutiko pagal drabužėlį – palydėjo irgi blogai“ – paaiškino traumatologas seselei, iš kur reiks ištraukti antrąjį iš baikerių baro į greitosios pagalbos ligoninės priimąjį patekusio baletą mėgstančio paciento rausvą puantą.

* * *

Sako, kad labiausiai atostogas gadina blogas oras. Ir dar sako, kad blogo oro nebūna – o būna tik netinkamas tam orui apsirengimas.

skaityti toliau

Ką krautis į kruizą jachta Viduržemyje vasarą? 3/5


Vienam bičiuliui jo močiutė vaikystėje pajuokavo:

– Neįprask, vaikeli, kojas prieš miegą mazgotis, o tai kurį vakarą nebus vandens – ir nebegalėsi užmigti…

Spartiečiai gi, kuriems Viduržemio jūros buvo “vietinės“, kaip mums dabar Baltija, į prausimąsi žiūrėjo irgi kaip į nereikalingą prabangą – gal todėl ne tik vandens, bet ir plaukioti jūromis nemėgo, kaip ir mūsų protėviai, tačiau ant ausų kaimynus statyti mokėjo ir galėjo. Galantiški prancūzai, kurių karalius, sako, prausėsi trečiąkart gyvenime tik jau po mirties (pirmąkart – gimęs, antrąkart – netyčia vaikystėje į lovį įkrito), ne itin galantiškam paskui juos (ar nuo jų) tįstančiam kvapo šleifui permušti sukūrė kvepalus.

skaityti toliau

Ką krautis į kruizą jachta Viduržemyje vasarą? 2/5


Ši dalis yra aktualesnė, be abejo, burvedžiams (škiperiams).

Tačiau planuojantiems jais būti arba jau esantiems pirmiesiems jų padėjėjams, kurie nuoširdžiai nori padėti ir prisidėti, sąrašą pasinagrinėti prieš kelionę irgi pravartu. Bent jau, gal dalį rakandų priglausite savo bagaže?

skaityti toliau sąrašą su pastabomis

Ką krautis į kruizą jachta Viduržemyje vasarą? 1/5


Kraunantis daiktus pirmąkart kruizui jachta Viduržemio jūroje, gali apimti lengva panika – ką reikia pasiimti? Ko prireiks? Kuo čia be reikalo neapsikrovus, o ko iš tikro nepamiršus? Kaip atrodys iš šalies bendrakeleiviams, jei aš pasiimsiu tą ir aną, nors iš tikro reikėjo visiškai ne to?

Net ir ne pirmąkart, malonūs pasirengimo kelionei rūpesčiai gali blaškyti ir neleisti prisiminti visko, ką dar vakar, rodos, galvojai būtinai pasiimti, bet šiandien neprisimeni, net kas tai ir buvo, tik kažkur kirba nuojauta, kad gal buvo itin svarbu. Tad toji gera tradicija, kuomet prieš kelionę prisėdama ramiai ant lagaminų ir pamąstoma, suteikia ir daugiau galimybių įsimesti pamirštą reikalingą daiktą nors paskutinę akimirką.

skaityti toliau

Prasidedant 2011-iesiems


Daugelis mėgsta apžvelgti metų darbus ir įvykius iki Kalėdų – tuomet kaip ir ateina laikas apibendrinimams. Kadangi žodžiaspaudės blog(i)fermoje šis tinklaraštis startavo tik gegužės mėnesį, perkėlus senus įrašus iš gyvžurnalio, tai labai jau sekti mada ir tos suvestinės daryti sau nebuvo didesnio poreikio. Juolab, kad laukė kalėdinė kelionė į Vokietiją (teigiamas dalykas – parsivežiau jau šių metų naujausią lenkų buriavimo žurnalo “Žagle“ numerį! Neigiamas – gruodžio mėnesio žurnalo neradau, ir dabar Latvijos locijos su “skyle“…).

skaityti toliau

Apie švartavimąsi vien burėmis


“Stabdžius sugalvojo bailiai, o krancus – verksniai!“ – iš Linksmųjų bebenčiukų sambūrio leidinio “Jachtavimo asai“, Nr.13, 2010m.

* * *

Kuomet laivai dar neturėjo variklių, o jau buvo virtę iš irklinių į burinius, išplaukimas iš uosto akvatorijos kartais sukeldavo tam tikrų rūpesčių. Iš tikro, juk uostus stengtasi įrengti įlankose, tad – užuovėjose ne tik nuo bangų, bet ir dažnai nuo vėjų. skaitom toliau

Truputis jūros druskos


Turime išsireiškimą apie žmogų – “žemės druska“. Angliškai gi “salty“, kalbant apie žmogų ir laivybą, reikštų “patyrusį jūreivį“. Nesu nei vienas, nei kitas. Ir gerokai į drabužius įsigėrusi druska išsiskalbs. Tikiuosi, tik druska. Ir – tik iki kito karto.

o šiam kartui – toliau…

Maggi Idea – vištos kulšelės


Žinau, kad snobai juoksis ir pirštais badys, savo nusistatymą palydėdami “fui“ ir “fe“ jaustukais, bet va prisipažinsiu, kad šiandien išbandžiau Maggi Idea – tą, kur skirta vištai kepti.

Iš tikro, mėgstu patiekalus, kur nieko daryti nereikia. Bet šiuo atveju – na, jau visiškai nieko! ir kaip ten nieko nedarant – dar ir valgyt gauti?

Kepšė ir dar šis tas apie jas


Pagal Jurgį – ir kepurė! – lietuvių liaudies patarlė.

* * *

Vakar kaip tūlas midlbrodo reprezentacinis vienetas, besikultūrindamas po ubermenšinius lokalius akropolius beigi ermitažus, aptikau tai, ką pavadinau štai čia kepše. skaitom kepurines pastraipas toliau

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą


Kai skaitančiųjų (nors ne visuomet perskaitančių) yra, o diskutuojančiųjų kitąkart pritrūksta (juk ne kiekvienas komentaras – disputas… ypač, kai Ginaitė ne visuomet komentarą gi palieka), tai va tenka kitąkart temą susirasti pačiam, juolab, kad požiūriai į vieną ir tą patį dalyką gali skirtis. Tame nieko blogo – apie požiūrių skirtumus kalbant. Blogai, kuomet diskusija susiveda į “o kas tu toks?“

Šįkart aš kiek pakomentuosiu ir savo nuomonę išdėstysiu dėl kai kurių GŠG guru buriavimo tema arbusis.lt teiginių apie bortus ir prasilenkimo taisyklę, kursams kertantis, juolab, kad panašia tema visai neseniai rašiau, tad kaip – tuo ir gausis neakivaizdinis disputas.

Neakivaizdinis, nes – o ką čia su tokiais “grafomanais“, cituojant gerbiamąjį prelegentą, kaip aš, ir diskutuoti? Tad jei nykštukas neina pas namuką, tai namukui, rizikuojant sulaukti eufemizmo dėl pavažiavusio stogelio, tenka tursenti link ant kelmelio pasilypėjusio nykštuko.
imam kavos kaušą – skaitom ilgą polemiką