Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.
Reklama
Tag Archives: prezidentas smetona
Lietuvos KJP – jau 80-metis!
1935 metų rugpjūčio 1 dieną Lietuvos kariuomenės vadas divizijos generolas Stasys Raštikis pasirašo įsakymą, kuriuo sukuriama atskira Lietuvos kariuomenės rūšis – Karinės Jūrų Pajėgos.
Okupacijos pertraukė plėtrą, ir dabartinis KJP yra nebe vienas karas laivas “Prezidentas Smetona“, o visa pakrantės apsaugos laivų flotilė (nepaisant to, man vis tiek supjaustytų į metalo laužą fregatų velniškai gaila!).
Šventė Lietuvos karo laivyno jūrininkams ir buriuotojams!
Ahoy!
Tik atsiminimas apie KJP fregatas “Aukštaitį“ ir “Žemaitį“, kurios darė Lietuvos karo laivyną ne vien pakrančių, bet tikrai jūriniu (foto iš shipspotting.com)
Karo laivas išgelbėjo skęstančius žvejus
Kaip minėjau pernai, rašydamas apie karo laivo Prezidentas Smetona kovą su piratais prie Klaipėdos, radau seną žurnalą Aplink Pasaulį, tad šįkart antrasis pasakojimas iš jo, paliekant originalų straipsnio pavadinimą, bet vat autorius man iki šiol, deja, nežinomas:
Dar apie mūsų tarpukario laivyną (1/2)
Laimis Žemaitis surado įdomią, mano galva, nuorodą, kurioje lenkiškai rašoma apie mūsų tarpukario laivyną.
Aš tuo tarpu išversiu tiems, kurie nebemoka jau Abiejų Tautų Respublikos kalbos, o Europos Sąjungoje pakanka nacionalinės arba anglų kaip lingua franca.
Piratai prie Klaipėdos
Vaikystėje, kuomet būdavęs toks pat nevykęs oras, koks dabar už lango, aš mėgdavau pasikuisti pas močiutę ant namo palėpėje (suval. ant aukšto – kirtis ant u, riestinis, aišku). Ten surasdavau visokių senų žurnalų ar netgi knygų (tarkime, žinojote, kad SSRS turėjo būti komunizmas 1980 metais pagal istorijos vadovėlį, bet tuomet sulaukėme tik “brandaus socializmo“?).
O šį savaitgalį tėvų sode man pakliuvo į rankas irgi toks pageltęs senas žurnalas: “Aplink Pasaulį“ – kelionių, nuotykių ir fantastikos žurnalas jaunimui (na, tai čia man, aišku), kaip rašoma jo anotacijoje ant viršelio. Kaina 2 rb. 40 kap., spausdino Kauno “Spindulio“ spaustuvė, o vat išleido – Lietuvos vaikų fondo leidykla “Alka“ ir Vilniaus Planetariumas 1991 m. sausį (brrrr, kokia numerio data…). Pirmuoju pagal abėcėlę redakcinėje kolegijoje yra įrašytas Gediminas Beresnevičius, “Dorado“ fantastų klubo įkūrėjas.
1940-ųjų birželis – paskutinės Lietuvos karo laivyno dienos
Rašydamas apie kitokios “Prezidento Smetonos“ kovos su kontrabandininkais istorijos epilogą, paliečiau ir 1940 metų birželio-liepos periodą, ir kaip pasakojimo dalyviai buvo susiję su to metu įvykiais – sovietine Lietuvos okupacija.
Jei kažkas tikrai simpatizuoja paleckiukų sovietofilinėms blėnims ir kliedesiams, tai va dabar jums į žabtus pačių rusų po truputį jau išslaptinami dokumentai apie tai, kaip mes “patys prisijungėm“ prie Sovdepijos.
Šis tinklaraštis nėra ištisai istorinis – aš, pramaišiui su buriavimo ir susijusiomis temomis, dar papasakoju ir apie laivus, jūrininkus bei su jais susijusią istoriją, nes apie regatas ir sportinio matavimosi škertikais rezultatus galite perskaityti kitur. Todėl ir dokumentai, kuriuos čia pateikiu, yra irgi teminiai, nes paprastai glaudžiai susiję su laivynu.
Kaip ir šis – čia įsakymas sovietiniam Raudonvėliaviniam (čia ne pokštas – taip tikrai vadinosi) Baltijos laivynui 1940 metų birželio 9 dieną (nemokantiems rusų kalbos aš išverčiu žemiau):
Kitokia istorija… o kas toliau?
Jei Romualdas Adomavičius paskatino parašyti apie 1927-ųjų metų laivo “Prezidentas Smetona“ kitokią istoriją, kaip ten buvo su tais turkų kontrabandininkais iš tiesų, tai Valdas Japertas privertė epilogą peržiūrėti ir iškelti čia atskirai, nes labai nemenkai medžiagos papildymui surankiojo!
Tikėtina, kad tai, kiek čia sudėliojau, reiks ir vėl papildyti informacija ir faktais. Ir tai yra labai gerai! Nes kaip bežiūrėsi, o šie žmonės – yra mūsų jūrinės Lietuvos kūrėjai, ir pasakojimai apie juos yra tikras jūrinis Lietuvos paveldas (kaip ir minėtieji Romualdas ir Valdas neleidžia šiam paveldui pranykti!).
Na, atrodytų, taip neseniai viskas vyko – tarpukariu. Tačiau kaip viskas iš pradžių trinta sovietų, o po to jau mūsų pačių, post-sovietikų, todėl imta ir pamiršta.
Galim teisintis tik nežinojimu, bet veikiau nesiteisinkim, o prisiminkim.
