Marinistika

7 pėdos po kyliu

Septynios pėdos po kyliu
Ir su žuvėdromis šaukiu:


Vėjo! Vėjo! Vėjo! – (
iš dainos)

Neuždavėte sau klausimo niekad, kodėl jūrininkams linkit gero plaukiojimo yra palinkima ir 7 pėdų po kyliu?

Aha, taip ir girdžiu – gražus skaičius tas septynetas.

Skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Marinistika

Apie žymėjimus

Gal pirmadieniai taps marinistiniais, nes va prieš savaitę jau rašiau apie navigacijos ir pilotavimo skirtumus, bet šįkart noriu atkreipti dėmesį į kitą iš ruskių per LBS kišamą kvailystę, kurią noriu pabandyti pataisyti ir padaryti jus dėl to ramesnius ir laimingesnius – visus tuos kurso ir vietos žymėjimus jūrlapiuose, kurių rasite LBS vadovėliu patvirtintame A. Dovydėno plagiate iš rusų kalbos vogtojo buriavimo vadovo anglų kalba.

Taip, ten rusiškų blėnių autorius irgi šiek tiek užnešė į tyrus, pradėjus kurti įvairius vietų pažymėjimo variantus su visokiais žaibų, šakių ir kitokiais kringeliais, kurie iš esmės yra kvailystė (kam paišyti Saturną pagal zodiaką, kai radionavigacija yra miręs reikalas, o kai kurie švyturiai jau atjungę savo signalus?), bet kai papratimas – antra yda, tai po to beždžioniaujama ir toliau pagal tai. Gaila, kad švietimo sistema neišmoko užduoti sau klausimus, o ypač smalsųjį tą – kodėl?

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Apie jūrmyles ir jūrmyles

Turbūt, nei velnio neprisimenate, ką esu rašęs apie kilomentrus ir jūrmyles, ir kodėl jūrmylėmis patogiau matuoti jūroje, o kilometrais – sausumoje (nebent esate britofilas ir mylite mylias)?

Tai jei ką, tai priminimas čia (spausti ir skaityti dykai, nes jei kada knygą išleisiu, tai reiks pinigus mokėti, o lietuviui, savo dūšioje esančiam piratu, nors ir bijančiam vandens, neskaitant Rūtos Meilutytės, kuri treniruojasi pas jūrinę tautą – britus, yra dėl to kylantis didelis sielvartas ir begalinis dantų griežimas, anot Evangelijos pagal Joną).

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Apie NM ir km koreliaciją

Kalbant apie mato vienetus, dėl dviejų sričių sukti galvos nereikia: sausumoje mes matuojame atstumus kilometrais (tie, kur truputį nuo Europos madų atsilikę – tai vis dar myliomis), o jūroje (lyg patys kiek lėtai mąstantys būtume) – jūrmylėmis.

Dėl pastarojo mato buriuotojai paprastai galvos nesuka, nors jūros mylia (sea mile) ir jūrinė mylia (nautical mile), vadinama lietuviškai jūrmyle, ir yra ne visai tas pats pagal ilgį metrais, nors jūrmylės, tiek jūros, tiek jūrinės mylios, gavimo principas yra vienodas, o dėl visko kalta Žemės negaubliška forma. Bet tiek to, kalba ne apie tai dabar, o pačias jūrmyles.

Gal tik kartais buriuotojai susimąsto, kodėl ne jūrkilometris, tarkime? Arba kodėl gi aiškiais ir etaloniniais kilometrais nematuoti ir jūrlapių – ot, tai ne tas pats, kokiu tankiu sugraduosi ir mastelį įdėsi!

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą

Kai skaitančiųjų (nors ne visuomet perskaitančių) yra, o diskutuojančiųjų kitąkart pritrūksta (juk ne kiekvienas komentaras – disputas… ypač, kai Ginaitė ne visuomet komentarą gi palieka), tai va tenka kitąkart temą susirasti pačiam, juolab, kad požiūriai į vieną ir tą patį dalyką gali skirtis. Tame nieko blogo – apie požiūrių skirtumus kalbant. Blogai, kuomet diskusija susiveda į “o kas tu toks?“

Šįkart aš kiek pakomentuosiu ir savo nuomonę išdėstysiu dėl kai kurių GŠG guru buriavimo tema arbusis.lt teiginių apie bortus ir prasilenkimo taisyklę, kursams kertantis, juolab, kad panašia tema visai neseniai rašiau, tad kaip – tuo ir gausis neakivaizdinis disputas.

Neakivaizdinis, nes – o ką čia su tokiais “grafomanais“, cituojant gerbiamąjį prelegentą, kaip aš, ir diskutuoti? Tad jei nykštukas neina pas namuką, tai namukui, rizikuojant sulaukti eufemizmo dėl pavažiavusio stogelio, tenka tursenti link ant kelmelio pasilypėjusio nykštuko.
imam kavos kaušą – skaitom ilgą polemiką

Standartinis
Marinistika

1:60 taisyklė, arba Kaip pataikyti tiesiai pro šalį

Šios taisyklės, kuri vadinama 1:60, kažkodėl niekas per navigacijos pamokas neakcentuoja. Arba iš viso nemini, kaip, matomai, nesvarbios, arba aš tą pamoką prašaudžiau baklanus pro langą. Ir egzamine ši taisyklė niekam nepapuolė.

Ir iš viso, ją sutikti galima daugiau tik aviatorių tarpe, kurie skaičiuoja jos pagrindu “nupūtimus“ nuo kurso. O ir kai yra GPS, tai daugeliui, matyt, ši iš viso tapo nebeaktuali, nes visus nunešimus į šoną gali patikslinti dabartinių elektronikos prietaisų pagalba ir grįžti į norimą kursą.

O ši taisyklė taip vadinasi, nes tie skaičiai reiškia, kad ką reiškia?

Standartinis