Miesto bendravardė gatvė


Niekas taip nebado akių, kad miestas nėra “mūsų“, kaip toji kvailystė – savo vardo miesto gatvė jame.

Trys atlietuvinti miestai čia pirmiausia ir išsiskiria:

– Vilnius su Vilniaus gatve (turėtų būti Vilnios gatvė – ne taip iš lenkų išsivertė, tai dar gerai, kad Aušros vartai, o ne Aštriabriauniai, nors… kažin, ar geriau?);

– Trakai su Trakų gatve (turėtų būti Totorių arba Totoriškių gatvė, nes tą miestą ne vien karaimai apgyvendino, o šioje gatvė jungia Karaimų su Totoriškių ežeru);

– Druskininkai su Druskininkų gatve (galėtų nuo sankryžos už M.K. Čiurliono gatvės ir toliau vadintis V. Krėvės gatve, o tas apendiksas – Sofijos gatve: Vytauto dukros arba Kymantaitės garbei, nes abi susietinos gatvės šalia).

Įdomu tai, kad šita kvailystė tėra “nulenkintoje“ dalyje – “nuvokintame“ Klaipėdos krašte tokių nepastebėjau. Netgi į paiešką įvedus “Memelio gatvė, Klaipėda“ nurodo Nemuno gatvę (baltiškas Memel ir yra Nemuns).

Vilnius_1-2K5_1938_E8

Elegija in da Wilno


Vilnos namai. Lino namai. Durnių namai.

Prie pastarųjų poledinės žūklės žvejo pozoje ant sudedamos kėdutės sėdi monsinjoras ir blausiu žvilgsniu stebi nykiai giedančius kedofilus, susispietusius į krūvelę ant spalvotomis kreidelėmis paspalvotų plytelių su užrašu SOS.

Moniuškos skverelyje vyksta folk-diskoteka: trijulė smuiku, būgnu ir armonika varo linksmą ritmą nesustodama, o nuo kojų jau baigia nusivaryti tautinių šokių šokėjai, nedėvintys jokių kičinių tautinių kostiumų, nes apsirengę paprastai. Gyvi Mokytojų namai.

Ir visa tai – Vilnius, 2012 metų po Kristaus gimimo, pavakarys gegužės 31 dieną pagal popiežių Grigalių.

mon