Kelionės

Miesto bendravardė gatvė

Niekas taip nebado akių, kad miestas nėra “mūsų“, kaip toji kvailystė – savo vardo miesto gatvė jame.

Trys atlietuvinti miestai čia pirmiausia ir išsiskiria:

– Vilnius su Vilniaus gatve (turėtų būti Vilnios gatvė – ne taip iš lenkų išsivertė, tai dar gerai, kad Aušros vartai, o ne Aštriabriauniai, nors… kažin, ar geriau?);

– Trakai su Trakų gatve (turėtų būti Totorių arba Totoriškių gatvė, nes tą miestą ne vien karaimai apgyvendino, o šioje gatvė jungia Karaimų su Totoriškių ežeru);

– Druskininkai su Druskininkų gatve (galėtų nuo sankryžos už M.K. Čiurliono gatvės ir toliau vadintis V. Krėvės gatve, o tas apendiksas – Sofijos gatve: Vytauto dukros arba Kymantaitės garbei, nes abi susietinos gatvės šalia).

Įdomu tai, kad šita kvailystė tėra “nulenkintoje“ dalyje – “nuvokintame“ Klaipėdos krašte tokių nepastebėjau. Netgi į paiešką įvedus “Memelio gatvė, Klaipėda“ nurodo Nemuno gatvę (baltiškas Memel ir yra Nemuns).

Vilnius_1-2K5_1938_E8

Reklama
Standartinis
Kelionės

Elegija in da Wilno

Vilnos namai. Lino namai. Durnių namai.

Prie pastarųjų poledinės žūklės žvejo pozoje ant sudedamos kėdutės sėdi monsinjoras ir blausiu žvilgsniu stebi nykiai giedančius kedofilus, susispietusius į krūvelę ant spalvotomis kreidelėmis paspalvotų plytelių su užrašu SOS.

Moniuškos skverelyje vyksta folk-diskoteka: trijulė smuiku, būgnu ir armonika varo linksmą ritmą nesustodama, o nuo kojų jau baigia nusivaryti tautinių šokių šokėjai, nedėvintys jokių kičinių tautinių kostiumų, nes apsirengę paprastai. Gyvi Mokytojų namai.

Ir visa tai – Vilnius, 2012 metų po Kristaus gimimo, pavakarys gegužės 31 dieną pagal popiežių Grigalių.

mon

Standartinis