Metro laikraštis savaitgaliui siūlė Top-10 renginių, ir antruoju numeriu buvo laivų paroda “Londonas ant vandens“ mano pamėgtame Šv. Kotrynos užutekyje prie Tower Bridge.
Kaip paaiškėjo, ne tik ant vandens, nes paroda buvo skirta ir superautomobiliams bei lėktuvams, tačiau tie renginiai vyko kitur.
Vat, sakykite, apie ką man maloniau rašyti, o jums skaityti rubrikoje “Marinistika“?
Turbūt, apie romantiškus ir poetiškus dalykus, ar ne? Ne apie gyvenimo prozą ir rūsčią realybę, ypač, kada tas gyvenimas čiulpia (čia aš kaip “angliškų tradicijų puoselėtojas“, anot Brabander kapitono, vartoju svetimybę – verkia VLKK), ir tai vyksta per švancus, kurie siūlo dėl savo švanciškumo nukentėjusiems, taip vaizdžiai išsireiškus, pačiulpti jų škertikus.
Kartais rašyti tenka nebūtinai apie malonius ir smagius dalykus. Nes kartais jie nutinka neplanuotai.
Juk ir sakoma: jei žinotum, kur griūsi, tai pagalvę pasidėtum.
Kaip kiaulė purvą, taip ir mieste buriuotojas laivę suras.
O ir ko nerasti, jei Londonas yra iš tiesų jūrinės valstybės sostinė? Ir geroką laiką buvęs jūrų uostu, ką leido Temzės gylis ir plotis, pakrantėmis aplipęs, kaip ir senoji mieloji mūsų (!) Klaipėda, prieplaukomis, birža ir laivų statyklomis (verfėmis) bei jūrinio administravimo pastatais (pvz., admiralitetas).
Nenuostabu tad, kad eidamas Tauerio tiltu į kairįjį Temzės krantą, aš iškart užmačiau tarp pastatų šmėkštelėjusi laivės stiebą!
Kaip žadėjau praeitame įraše apie Šventosios uostą, šįkart norėčiau išsakyti savo asmeninę nuomonę apie jo ateities viziją kaip buriuotojas (nors ir “netikras“).
Būtent – viziją, nes uosto planų nemačiau, o viešam aptarimui jie kad ir virtualioje erdvėje neįkelti (ar čia aš nerandu?). O ir kodėl uosto šeimininkams turėtų rūpėti prašalaičių nuomonė, kuri nieko nekeičia, tiesa?
Todėl mano nuomonė susidarė tik iš tų nuotrupų, kurios pakliuvo į spaudą. Ir iš to, kaip pas mus dažniausiai būna, kad “norėjom kaip geriau, o gavosi – kaip visada“ (pvz., medžių iškirtimas palei Miniją ar pan.). Jei yra kitaip – pradžiuginkite. Jei ne, tai… ne, ir tuomet kaip tekste yra – taip ir yra.
