Marinistika

Kepšė ir dar šis tas apie jas

Pagal Jurgį – ir kepurė! – lietuvių liaudies patarlė.

* * *

Vakar kaip tūlas midlbrodo reprezentacinis vienetas, besikultūrindamas po ubermenšinius lokalius akropolius beigi ermitažus, aptikau tai, ką pavadinau štai čia kepše. skaitom kepurines pastraipas toliau

Reklama
Standartinis
Marinistika

Skonio reikalas arba “Tryse valtyje, neskaitant vištos, arba jachtoje – be vištos“

Žiūriu, kas receptais vis dalinasi, kas keptuvių prekinius ženklus lygina, kas prekybos centrų asortimento ir kainų santykį tyrinėja prieš lietų, tai, pagalvojau, kuo aš prastesnis? Negi negaliu naujos rubrikos pradėti? Kambuzas – tai jūreiviškai virtuvė, tai ir receptus gal reiktų pradėti rinkti kokius laivėms tinkamus?
garuojam?

Standartinis
Marinistika

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą

Kai skaitančiųjų (nors ne visuomet perskaitančių) yra, o diskutuojančiųjų kitąkart pritrūksta (juk ne kiekvienas komentaras – disputas… ypač, kai Ginaitė ne visuomet komentarą gi palieka), tai va tenka kitąkart temą susirasti pačiam, juolab, kad požiūriai į vieną ir tą patį dalyką gali skirtis. Tame nieko blogo – apie požiūrių skirtumus kalbant. Blogai, kuomet diskusija susiveda į “o kas tu toks?“

Šįkart aš kiek pakomentuosiu ir savo nuomonę išdėstysiu dėl kai kurių GŠG guru buriavimo tema arbusis.lt teiginių apie bortus ir prasilenkimo taisyklę, kursams kertantis, juolab, kad panašia tema visai neseniai rašiau, tad kaip – tuo ir gausis neakivaizdinis disputas.

Neakivaizdinis, nes – o ką čia su tokiais “grafomanais“, cituojant gerbiamąjį prelegentą, kaip aš, ir diskutuoti? Tad jei nykštukas neina pas namuką, tai namukui, rizikuojant sulaukti eufemizmo dėl pavažiavusio stogelio, tenka tursenti link ant kelmelio pasilypėjusio nykštuko.
imam kavos kaušą – skaitom ilgą polemiką

Standartinis
Kelionės, Marinistika

Joninių savaitės planai

O ką esate suplanavę Joninėms ar netgi Joninių savaitei?

Pernai ką dariau – nepamenu. Kažką nereikšmingo. Gal alaus išgėriau. Bet tikrai ne tiek, kad neprisiminčiau po to… Greičiausiai, kur nors buvau išvažiavęs su reikalais, tai tiek ten to ir šventimo.

Užpernai gi – sėdėjau Kernavėje ant piliakalnio su savo karate mokytoju ir kompanija. Apsismaigstę perimetrą fakelais, ir, triaukšdami pistacijas bei gurkšnodami lietuvišką lagerį, gilinomės į masinio Joninių šventimo tradicijas. Aš retkarčiais išversdavau Bobui į anglų kalbą kokią dainušką, kaip kad there are castles on the hills and Lithuanian lads are riding by. Then they meet prospect mother-in-law and request that her daughter is to be awaken for the date. No foxtrot way, says that bitch lazy girl, ’cause it’s not morning yet. Ar kažkaip panašiai.
o šiemet ką?

Standartinis