Praeitą savaitę gavau atsakymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Kodėl skelbiau ne iškart? Pagalvojau, kad reikia gerai pamąstyti, prieš pateikiant savo vertinimus (žemiau).
Kadangi susirašinėjimas nėra privatus, nes kreipiausi oficialiai, tai manau esant reikalinga pasidalinti ir su jumis, kaip suinteresuota puse, Broniaus Rožinsko knechto klausimu (privati informacija yra išimta nurodant apie jos buvimą – norintys ją gauti, gali kreiptis į mane el.paštu):
Sveikinu visus tuos, kurie neabejingi Lietuvos buriavimo istorijai (LBS tai neliečia, ne apie goskomsportą, mat, kalba) – šiandien sukanka 100 metų nuo buriuotojo ir burvedžio Broniaus Rožinsko gimimo!
Valio!
Kipras (ach, ir vėl tas nenuorama Kipras!) savo socialiniame tinkle G+ pernai gruodžio 20 dieną atkreipė dėmesį į problemą dėl Broniaus Rožinsko knechto, komentuodamas internetiniame žurnale “Jūra“ paskelbtą Vidmanto Matučio straipsnį “Atlantą įveikusio buriuotojo atminimo įamžinimas Klaipėdoje užstrigo“:
“Apmaudu – Klaipėda neranda 15 tūkstančių litų, kad pratęstų atminimo knechtų eilę ir pagerbtų dar vienu simboliniu knechtu pirmąjį lietuvį, jachta perplaukusį Atlantą.
Galiu tik papildyti, jog Bronius Rožinskas plaukė su šūkiu “Lietuvos garbei“, nors jo paties apmaudui ir teko išsikelti jachtoje Lenkijos vėliavą. Kitokių galimybių pokarinėje Lietuvoje nebuvo. Kažkaip net gėda, kaip klaipėdiečiui, kad ieškoma visokių pasiteisinimų. Nemažiau nei kapitono dukrai, to reikia jūriniam siekiančiam būti miestui.“
Aš neperkopijuosiu ir neperpasakosiu visos ten kilusios diskusijos – galite pasiskaityti tiek ir straipsnį pagal vieną nuorodą, tiek ir komentarus pagal kitą. Aš noriu tik apibendrinti išsakytas mintis (atmetant dalį apie “o ten ne tavo tėvas toks ir anoks, kad tu va čia šioks ir kitoks?!“ – juolab, kad ne man replikos buvo ir taikytos) ir išdėstyti savo požiūrį į šią problemą.
