Kelionės, Užjūris

London’s Callin’ (50): atostogos Lietuvoje ir – kaip skristi su gitara

Jūs, be abejo, taip laukiate aprašymo apie mano buvusias atostogas Lietuvoje, kaip aš iki šiol laukiu ateinant savo SIA licencijos kortelės – t.y. ilgai, nuobodžiai ir be rezultatų. Gal tik toks skirtumas, kad aš jiems rašau skundus, o jūs esate abuojai numoję rankutes – bendro tame irgi tiek, kad tiek SIA, tiek jūs mano rašymus stoiškai ignoruojate. Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (49): apie kalafiorus ir rumuną

Įdomiai čia šįryt man Facebook priminė įrašą prieš metus, kai vakar kolega rumunas siūlė verslo planą.

Kadangi jo planas neprieštarauja mano planams, tai bus matyti. Bet čia ne anksčiau kaip per pusmetį, o ir pagal jį – trukmė tam pradėti išvis iki dvejų metų būtų, nes su security viskas jam tėra tik ad hoc, o aš be kapitalo vis tiek pats nieko nesiimsiu, tai niekas ir nesikeičia, bet buvo nors tema, kuria jis mėgsta kalbėti: verslas ir pinigai, pinigai ir verslas (nors aš roko žvaigžde noriu būti, jam sakau – tame bent jau smagumo daugiau; žr. žemiau).

Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (48): velykinis

Brolius ir seses Jėzuje sveikinu, kad Kristus prisikėlė, o su juo – tegul ir nauja viltis jums.

O kitiems, kuriems neaišku kokia proga laisvadieniai, tai linkiu tvirtų margučių kitų kiaušų padaužymui, baltymų bombos ir cholesterolio testosterono gamybai – aš jus irgi myliu, benkartai jūs mano mieliausieji.

Tuo šventinį minėjimą šv. Velykų proga laikykime užbaigtą, idant nelinguotumėt savo makaules sakydami, kad nothing is worse than a reformed whore, o jei panašėju į tą proverbinę kekšę, tai duokite per nagus, kad nebarškinčiau protuoklio taršklę rašinėdamas čia jums pamokslus hermeneutikos ir egzegijos temomis – še tau, rupūžioke, še!

Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (47): mylėkite vieni kitus, nors tai daryti ir nelengva! ®

I don’t know how to ride a horse
I don’t know how to steer my course
I don’t know how to keep afloat
My life like a sinking boat

Jau galvojau, kad blogai visai – balandis prasidėjęs, o aš taip ir nei vienos dainos naujos šiemet dar neparašiau, nors turiu krūvą (r prieš ū, husarai!) prisirašęs sau muzikinių frazių ir eilių nuotrupų.

Taip ir su šita aukščiau – jau kokią savaitę voliojau, kol praeitą (ne šią praėjusią – rašau 7-tą dieną, bet skaitysite tik ryte 8-tos) naktį sugalvojau, kad gal jau dera pabaigti tekstą. Tik gavosi kažkoks man depresowo-do-dupy-nie-zajabisty tekstas.

Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (46): jau dveji metai

Kai tokia mėnesio diena, tai nepatikėtumėt, todėl tiesiog tik šiandien sakau: vakar kaip tik suėjo dveji metai, kai aš esu emigrantas ir gyvenu Londone.

Iš Vilniaus pro Kauną išvykau 2015 metų kovo 30 dieną, ir tai nebuvo džiugus išvykimas, jei kas mano, kad labai lengvai ir greitai išmokiau save sakyti ir skirti, kur ten pas jus, o kur čia pas mane.

O tuomet, prieš dvejus metus, pirmas įrašas vos atvykus iš Calais 09:47, kaip priminė man Facebook, buvo:

Aaaaa! Visi prieš eismą važiuoja!

Skaityti toliau

Standartinis
Kelionės, Užjūris

London’s Callin’ (45): patarimai pradedančiąjam turistui mano mieste (2/2)

Kad jau įsikūrėte ir pasiruošėte mieste nepasimesti, kaip patariau pirmoje dalyje, prie to dar ir išmaniai pasitikrinę, ar tikrai išmaniame veikia Google Maps, tai šioje jau eikime pagaliau po miestą pasidairyti (nepaisant fakto, kad Google Maps kartais čia nuveda centre į gretimą gatvę, o krypties vektorius rodomas priešingas jūsų judėjimui – čia gi Anglija, nepamirškit!).

Šioje dalyje iš esmės trys kaip ir atskiri skyriai bus apie lankytinus muziejus ir vietas; objektus mieste pažiūrėti ir savo fizionomiją pafotografuoti jų fone; bei kur užkąsti nuo kojų nusivariusiam vargšui turistui, nes ne vien penu (be i) akims žmogus gyvas, net jei ir neketina kaip koks bekonas nusipenėti kitų Naujų metų pažadams pradėti sportuoti nuo pirmadienio. Skaityti toliau

Standartinis