Jau besirengiat merkti laives į vandenį, o kai kurie jau tą ir padarę?
Tad šįkart žiūrim, kokiomis uostelių naujienomis pasitinkame naująjį navigacinį sezoną.
Jau besirengiat merkti laives į vandenį, o kai kurie jau tą ir padarę?
Tad šįkart žiūrim, kokiomis uostelių naujienomis pasitinkame naująjį navigacinį sezoną.
Nelauktai iškilo grėsmė:
Gandai aplink – ateina zombiai!
Naktim nemiegu ir griebia nervas –
Grasina zombiai skaudžiai kąst!
(Antis – Zombiai)
Prieš trejetą (o, jau trejetą! – kaip bėga laikas…) metų rašiau, kaip škuna save vadinantis burlaivis “Brabander“ prie krantinės netikėtai tampa kateriu – pagal vėliavų išsikarstymo savo vietinius ir unikalius bei tik jiems suvokiamus papročius.
Ir ką sau manot?
Ogi – kaip į vandenį žiūrėjau!
Kolega tinklaraštininkas Andrius Užkalnis (jei bar a okinė bajoraitė su trimis antkapiais yra mano kolega, tai tuomet jis pats yra ne kolega, o ponas, kas yra ironiška) savo protokoluose pasiūlė anglų kalbai, kuri jau senokai yra ne pačių anglų, o tarptautine kalba tapusi (kaip sakė romėnai, kurie kalbėjo valstybine Vatikano medikų kalba, savotiška lingua franca, ir tai nieko bendro su bagetėmis, beretėmis ir mine… t.y. prancūzais) suteikti Lietuvoje valstybinės kalbos statusą greta lietuvių (bent jau vietinių autonomininkų lenkų politinius separatistinius siekius tuo galop užtvotume).
Aš tame matau nemažai ir kitų privalumų, nei jis išvardina, ir netgi siūlau privaloma tvarka įteisinti raštvedyboje anglų kalbą, nes taip lietuviškoji kanceliarinė šnektėsena apsivalytų nuo visų rusicizmų (“planšetinis kompiuteris“, my ass!).
Darius Gerasimavičius, buriuotojų tarpe žinomas labiau kaip Bitlas, yra šaunuolis. Nebijau taip pasakyti – kaip ir padėkoti jam už iniciatyvą tarpnavigaciniu metu suorganizuoti ketvirtadieninius susitikimus Vilniuje Architektų sąjungoje su įdomiais ir buriavimui pasišventusiais žmonėmis!
Buvo, kiek man žinoma, jau keturi susitikimai, o sudalyvavau pusėje jų (įskaitant tą, apie kurį žemiau): apie pirmą nieko ir nežinojau, o paskutiniame (bet ne paskutiniame iš viso, tikiuosi!) negalėjau dalyvauti, nes siekiau būti atstatydintas iš namo bendrijos valdybos pirmininko pareigų (kaip ten dainavo vienas kandidatas į prezidentus 1997m. rinkiminiame klipe: “kas man iš tos laimės ir iš tos garbės“), ir kas dalyvavo nors viename savo bendrijos susirinkime, tas žino, kaip norinčių šias pareigas užimti yra dažniausiai ne prūdai, ypač, kai pareigos yra visuomeninės ir neapmokamos.
– Gerai apsvarstęs, aš priėjau svarbią išvadą. Šitos bitės yra visiškai prastos.
– Iš tikrųjų?
– Visiškai prastos. Be to, manyčiau, kad jos turėtų nešti visiškai prastą medų. Ar ne?
(I skyrius, kuriame susipažįstame su Mike Pūkuotuku ir Bitėmis. Čia ir prasideda pasakojimas. – iš Alenas Aleksanderis Milnas “Pūkuotuko pasaulis“, vertė Virgilijus Čepaitis)
* * *
Kas gi jau čia dar nežino, kad Lietuva (o konkrečiai – Klaipėdos universitetas), turi mokomąjį burlaivį – škuną “Brabander“, kurios kapitonas yra Valdemaras Vizbaras, LBS kvalifikacinės komisijos pirmininkas? Žinom. Didžiuojamės.