Robbie Williams dainuoja Make Me Pure: “Negali meluoti melagiui, kadangi visa tai yra melagystės“.
Šis įrašas nėra skirtas buriavimui, bet daliniai susijęs, nes:
a) istorijos kaltininkas yra “Borjomi Odisėja – Vandens stichija“ PR kampanijos vadovas;
b) užsisakant čarteriu jachtą egzotiškoje šalyje tokias istorijas dera turėti omenyje, idant netaptumėte sukčių taikiniais.
Todėl dalinuosi – skaitome Karolio tinklaraštyje.
Kaip žadėjau praeitame atsakyme į DUK, šįkart šiek tiek apie graikų virtuvę. Nepretenduoju čia parašyti kulinarinio vadovo, bet pastebėjimais pasidalinsiu.
* * *
Kaip žadėjau, jei klausimų bus daugiau arba jie reikalaus ilgesnio atsakymo, dėsiu į atskirą įrašą skaitymo patogumui. Nes pastebėjau, kad dažnai išsamūs ir ilgesni komentarai paprasčiausiai pasimeta ir lieka tik tarp klausiančiojo ir atsakančiojo, o klausimai irgi būna iš dažnai pasitaikančiųjų arba “va, ir man knietėjo paklausti“ ar “oi, kaip įdomu – griūk negyvas!“ kategorijos.
Pirmieji klausimai yra šie: skaityti toliau
Neaprašinėsiu paskutinės dienos ekskursijų po Koso miestą ir Koso salą – mes tą papildomą dieną buvome pasilikę dėl viso pikto, nors omeny “piktu“ turėtas būtent meltemis, galėjęs užklupti ne viduryje kelionės, o jos pabaigoje.
Planuojant įvairius projektus, “buferį“ visuomet dera pasilikti. Nes – o maža kas…
O kam buvo to maža – tas iš įgulos ir išvyko į ekskursiją vėžliukų kalnuose filmuoti. Kaip ten tie vėžliukai užrėpliojo, ir kiek jiems metų užtruko – už mano suvokimo ribų. Bet bocmanas savo išmaniuoju telefonu nelabai išmaniais rakursais įamžino. Idant vėl nebūtų apkaltintas trinant lazanijas katinų vakarienei, užuot plakęs savo kokteilio Cuba libre variantą.
2011-06-16, ketvirtadienis, Kos Marina: 36-53,519N 027-18,067E
– Approached vessel, leiskite jus aplenkti iš kairės!“ – graikiškai, matyt, taip kelto kapitonas susisiekė 16-tu kanalu su nedideliu tanklaiviu Turkijos vandenyse.
– Ja, ja, jawohl! – atsakė jam lenkiamasis. Spėju, lenkiančiojo draugas. Po kelto džiaugsmingo paraginimo “Sprechen Sie, bitte!“ pratęsti pokalbį, jiedu dar apsikeitė keliomis frazėmis savo kalba, ir eteris nutilo vėl.
2011-06-15, trečiadienis, Nisyros Pali: 36-37,120N 027-10,268E
“Borjomi – vulkaninės kilmės iš Gruzijos gelmių…“
– kažkaip taip toje reklamoje, kur apie naują tobulą formą ir vandenį, pašalinantį, kas nereikalinga, įskaitant pagirias bei rėmenį (išbandyta praktiškai ir asmeniškai).
2011-06-13, pirmadienis, Simi: 36-36,936N 027-50,220E
Spėkit mįslę-devyngyslę:
“Jei sudėti vėją, dėl kurio apsisukome ir grįžome į Lindą, vos iš jo išplaukę, su bangomis, kurios paskalbė plaukiant iš Rodo į Simi, ką gautume?“
2011-06-12, sekmadienis, Simi: 36-36,936N 027-50,220E
“Muzikinė pauzė!“
– kaip paskelbtų konferancje, o gal ir krupje, bet va tokią pauzę skelbiam ir mes savo plaukime, nes nors dainos ir pritilo brangiojoj Suvalkijoj, tačiau muzikos anapus gatvelės palei krantinę čia netrūksta bemaž ištisą parą.
2011-06-11, šeštadienis, Simi: 36-36,936N 027-50,220E
“Ir ko nutilo dainos mielojoj Suvalkijoj?“
– įpusėjus kelionei, stebėdamasis kraipau galvą, konstatuodamas akivaizdų faktą, kuomet iš dainos žodžių neišmesi, tačiau pačių dainų ir žodžių jose ir be jų aiškiai mąžta…
Dainas vėjukas nupūtė?
2011-06-10, penktadienis, Rodos Mandraki: 36-27,035N 028-13,668E
“Ir papūtė vėjelis, ir papūtė šiaurasai…“
– vietinės reikšmės meltemiukas, parginęs vakar mus atgal į Lindos įlanką, pajudino ne tik šioje lietuvių liaudies nekanoninio kirčiavimo dainoje minimą klevo lapą, bet ir pažadino naktį ne mane vieną, o ir pareigingąjį bocmaną Arną. Bemaž visa išleista inkaro grandinė, pasiraičiusi vakar gyvate ant įlankos dugno, kol laivas klydinėjo nepastovių gūsiukų patampomas, dabar jau išsitiesė lyg pagal komandą “ramiai!“ ir sąžiningai dirbo, laikydama vėjo bandomą nuo inkaro išlupti laivą.
2011-06-09, ketvirtadienis, Lindos: 36-05,823N 028-05,409E
“Toks jachtingas mums nereikalingas!“
– kaip pasakytų rusiškai mano draugas škiperis ir IYT instruktorius Vitalijus, perfrazuodamas garsaus sporto komentatoriaus N. Ozerovo frazę apie ledo ritulį.
2011-06-08, trečiadienis, Lindos: 36-05,828N 028-05,392E
“Sukasi ratu mano meilės laivas, vėjas ant bangų dūksta lyg pakvaišęs…“
– šią dainelę sutraukiau besipliuškenančiai įgulai, atsakydamas į klausimą, ar taip turi būti, kuomet visi Lindo įlankoje užsiinkaravę laivai pasisuko pusapskritimiu nuo pirminio stovėjimo.
2011-06-07, antradienis, Rodos Mandraki: 36-27,035N 028-13,668E.
“Pasveikinkim vieni kitus, nes tai daryti šitaip lengva!“
– dainuojama reklamoje apie Lietuvos proveržį interneto srityje, o, kaip juokavo mano draugai škiperiai Filas su Vitalijumi, Graikija yra “laukinis kraštas“, ir šiuo požiūriu mūsų kelionėje tuo jau įsitikinom, kuomet žinutes apie kelionę siųsti kitąkart gali tik SMS būdu (mobilaus telefono ryšys veikia bemaž visur be priekaištų), nes jei ir prisijungi prie kokio wi-fi, tai ryšys toks nepastovus, kad nuotraukų neprikabinsi…
Keista sugrįžus maigyti rankinio GPSo mygtukus, bergždžiai stengiantis jo “mintis“ iš Koso salos Hipokrato tarptautinio oro uosto pakilimo tako sugrąžinti ten, kur ir jo “kūnas“ – namo į Vilnių.
Toks įspūdis, kad aparatas užsikrėtė “kranto liga“, ir grįžti atgal nebenori – nepadeda nei perkrovimas, nei baterijų išėmimas, nei atminties kortelės ištraukimas. Visiškai kaip ir man: “korpusas“ – jau čia, bet “smegeninė“ (“softas“) – dar vis ten…
Mudviem su juo prireiks dar keletos dienų susinchronizuoti save su vietos “palydovais“ bei landšafto orientyrais.
Sugrįžus iš Dodekaneso į Lietuvą pirmiausiai tai pasitiko lietus… Ko daugiau galima buvo tikėtis?
Nors ne jis blogiausia. Atitrūkus nuo Lietuvos realijų ir įkritus į jas atgal, labai akivaizdu, kiek daug čia yra negatyvo, kiek saviniekos, pavydo, piktdžiugos, maustymo, menkavertės ir trumpalaikės naudos siekimo kito sąskaita, kiek abejingumo ir agresijos… Net teigiamos žinios pateikiamos su kokiu nors neigiamu prieskoniu (Jos Ekselencija dar neatsistatydino?).
Tad kaip mes čia gyvename, žmonės?!…
ŠYPSOKITĖS vieni kitiems! Dėkokite dėl smulkmenų ir linkėkite geros dienos! Juk tai daryti šitaip lengva!…
* * * skaityti toliau
