Kuo geresnė vasara, tuo mažiau noro yra rašyti ką nors tinklaraštyje. O ir jūs, matau, nelabai skaitytojai.
Nors yra vis primenančių, kad ne visiems atostogos, ir derėtų rašymo neapleisti. Ypač temų, kurios buvo Punkonomics tinklaraščio pagrindu.
2015-ieji metai eina į galą, kad juos kur galą, nes jei pernai rašiau, kad tokių šlykščių metų neturėjau, tai, esant duobėje, kažkas iš apačios dar ir pabeldė, kviesdamas į svečius.
“O tu kūūūūūrrrrrmi!“ – nusispjoviau.
Kadangi skipper.lt antrąkart nukilintas dėl virusų ir neverta darkart atstatinėti, nes pavargau susirašinėti su Hostex, tai duombazė bus perkelta šiuo adresu į blogofermą, kur rašymas bus pratęstas.
Labai tikėtina, kad aš į jį apjungsiu ne tik buriavimo konkrečiai ir marinistikos plačiai temas, bet bendrai kelsiu ir Punkonomics (politekonomika ir pan.) bei Seiikan (apie karate kitaip).
Kitaip tariant, bus kiek kitaip, nei Facebook, bet bus mano asmeninis tinklaraštis man įdomiomis temomis. Rubrikas galėsite filtruoti, aišku, pagal savo pomėgius.
Gal todėl ir adresas ne šiaip skipper.lt, bet dar ir U – united.
Ačiū už kantrybę ir rūpestį bei klausimus, kur prapuoliau.
1. Arba nemoku, arba FB neleidžia įkelti mp3.
2. Reikia mikrofono, nes diktofonas telefone tikrai prastesnis už juose esančius fotoaparatus. Matyt, selfiai tualete progreso smartphone technologijos vystyme duoda daugiau, nei dainavimas duše.
3. Ai, dar ir gitaros reikia kitos, ir jau žinau, kokios maždaug noriu, bet ir šita dar puiki (pagal talento nebuvimo lygį).
Taip, įsirašiau sau anos dainos, kur parašiau vakar akordus (tekstą per Kunigaikščio Vildaugo mirties dieną), juodraštį, iš čia ir tos išvados.
Metai eina į galą, tad ir man pareina zdakas dera tradiciškai peržvelgti, kokie jie buvo man, kaip netikram buriuotojui, ir kokie jie buvo šiame tinklaraštyje.
Šiaip jau, šlykštesnių metų nepamenu, bet kada pradedu žiūrėti, ką gero ir smagaus pasižymėjau, tai pradedu manyti, kad metai gal visai ir nešpėtni pakliuvę, o kiti, be abejo, bus dar ir geresni.
Nes visada taip būna. Nes niekada taip nebūna, kad nieko nebūna, kaip sakė šaunusis kareivis Šveikas. Dar geriau, jei jis būtų buvęs buriuotoju, o ne kareiviu, tačiau Lietuvos buriuotojai turi Dėdę Romą, jūreivį, buriuotoją ir kareivį, o tai jau savaime yra daug daugiau (husarai, tylėt!)
Kaip ir pernai, taip ir šiemet, baigiantis 2013-iesiems metams, dera apžvelgti, o kiek jie buvo geri, ar kokie, man ir mano tinklaraščiui.
Nes pasakyti, kad įdomūs – nebus tikslu. Kad išgyvenom – per kuklu. Kad…
Bet nuo pradžių.
Ir kas galėjo pagalvoti, o šiandien kalendorinės vasaros pirma diena, aha.
Ketinau pakeliauti Nerimi nuo Vilniaus iki “kiek spėsiu“, bet kuprinė va taip dar neiškrauta guli koridoriuje. Skubiai reikia padaryti darbus, kurių už mane niekas nepadarys, nes jau už savaitės parduotuvių lentynose bus naujas produktas, prie kurio, nors ir prišokamai, dirbta bemaž trejus metus (pakalbam apie lietuviško verslo efektyvumą, ką?).
