Knygos, Užjūris

London’s Callin’ (52): treji metai – ir ilgas skaitinys sau (bet ne trumpesnis jums)

Vakar kaip tik suėjo treji metai, kaip aš imigravau į šią jungtinę glušių karalystę Britanijoje, anksčiau žinomą kaip Didžiojoje.

Bet kadangi vakar buvo šv. Velykos jums ir Pirma Apriliaus religiniams palaidūnams, tai argi jums galvą kvaršinsiu šia iš esmės sau rašoma ataskaita, kaip sekasi man po 3 metų, praleistų šioje saloje? Juolab, kad po truputį visus savo tekstus, kurie tiesiogiai nesisieja su marinistinėmis temomis šiame tinklaraštyje, aš perkeldinėju į kitą (visi buriuotojai dabar džiaugsmingai moja man kaip žuvėdra su koja ahoy!), todėl ir šis įrašas po kiek laiko iš čia emigruos.

Skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Kelionės, Užjūris

London’s Callin’ (50): atostogos Lietuvoje ir – kaip skristi su gitara

Jūs, be abejo, taip laukiate aprašymo apie mano buvusias atostogas Lietuvoje, kaip aš iki šiol laukiu ateinant savo SIA licencijos kortelės – t.y. ilgai, nuobodžiai ir be rezultatų. Gal tik toks skirtumas, kad aš jiems rašau skundus, o jūs esate abuojai numoję rankutes – bendro tame irgi tiek, kad tiek SIA, tiek jūs mano rašymus stoiškai ignoruojate. Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (49): apie kalafiorus ir rumuną

Įdomiai čia šįryt man Facebook priminė įrašą prieš metus, kai vakar kolega rumunas siūlė verslo planą.

Kadangi jo planas neprieštarauja mano planams, tai bus matyti. Bet čia ne anksčiau kaip per pusmetį, o ir pagal jį – trukmė tam pradėti išvis iki dvejų metų būtų, nes su security viskas jam tėra tik ad hoc, o aš be kapitalo vis tiek pats nieko nesiimsiu, tai niekas ir nesikeičia, bet buvo nors tema, kuria jis mėgsta kalbėti: verslas ir pinigai, pinigai ir verslas (nors aš roko žvaigžde noriu būti, jam sakau – tame bent jau smagumo daugiau; žr. žemiau).

Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (48): velykinis

Brolius ir seses Jėzuje sveikinu, kad Kristus prisikėlė, o su juo – tegul ir nauja viltis jums.

O kitiems, kuriems neaišku kokia proga laisvadieniai, tai linkiu tvirtų margučių kitų kiaušų padaužymui, baltymų bombos ir cholesterolio testosterono gamybai – aš jus irgi myliu, benkartai jūs mano mieliausieji.

Tuo šventinį minėjimą šv. Velykų proga laikykime užbaigtą, idant nelinguotumėt savo makaules sakydami, kad nothing is worse than a reformed whore, o jei panašėju į tą proverbinę kekšę, tai duokite per nagus, kad nebarškinčiau protuoklio taršklę rašinėdamas čia jums pamokslus hermeneutikos ir egzegijos temomis – še tau, rupūžioke, še!

Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (47): mylėkite vieni kitus, nors tai daryti ir nelengva! ®

I don’t know how to ride a horse
I don’t know how to steer my course
I don’t know how to keep afloat
My life like a sinking boat

Jau galvojau, kad blogai visai – balandis prasidėjęs, o aš taip ir nei vienos dainos naujos šiemet dar neparašiau, nors turiu krūvą (r prieš ū, husarai!) prisirašęs sau muzikinių frazių ir eilių nuotrupų.

Taip ir su šita aukščiau – jau kokią savaitę voliojau, kol praeitą (ne šią praėjusią – rašau 7-tą dieną, bet skaitysite tik ryte 8-tos) naktį sugalvojau, kad gal jau dera pabaigti tekstą. Tik gavosi kažkoks man depresowo-do-dupy-nie-zajabisty tekstas.

Skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

London’s Callin’ (46): jau dveji metai

Kai tokia mėnesio diena, tai nepatikėtumėt, todėl tiesiog tik šiandien sakau: vakar kaip tik suėjo dveji metai, kai aš esu emigrantas ir gyvenu Londone.

Iš Vilniaus pro Kauną išvykau 2015 metų kovo 30 dieną, ir tai nebuvo džiugus išvykimas, jei kas mano, kad labai lengvai ir greitai išmokiau save sakyti ir skirti, kur ten pas jus, o kur čia pas mane.

O tuomet, prieš dvejus metus, pirmas įrašas vos atvykus iš Calais 09:47, kaip priminė man Facebook, buvo:

Aaaaa! Visi prieš eismą važiuoja!

Skaityti toliau

Standartinis