Knygos

Žmogus prie lango (2009)

Beprasidedant rusų kariuomenės kone didžiausiems manevrams po Šaltojo karo Zapad-2017, lietuvių politikai, tęsdami šaunias smetonines tradicijas, suskubo į komandiruotes Vakaruose, tad siūlyti jums dabar kokį filmą rusų kalba yra kiek akiplėšiška iš mano pusės, bet nors su buriatų vaikais™ prisiminsite, kuria kalba pabendrauti, ar ne?

Bet bent jau suskubo emigrantus registruoti karo prievolei – gynybos prasme žingsnis nieko nekeičiantis (bet jums ir nerūpi krašto gynyba, tiesa?), o va atpyskomis prieš NATO partnerius galės pasigirti, tad prisidaviau, kaip to reikalauja LR įstatymas, ir aš.

O jūs, gerbiamieji ura-patriotai, nuolat iš manęs LR piliečio pasą atiminėjantys (aš jį atiduosiu, kai gausiu Jungtinės Karalystės, nesirūpinkit) ir burną man kemšantys, jei man vis dar rūpi į tėvynės negeroves dėmesį atkreipti (vien per praeitą mėnesį tris Tėvynės Teisingus Mylėtojus išmečiau iš FB draugų, įskaitant ir buvusį lrytas.lt redaktorių – čia gal nuo magnetinių audrų per pilnatį jiems tas aršumas atkuto, spėlioju?), ar prisidavę savo teritorinei komendantūrai kaip karo prievolininkai, ir kuris išvis esate tarnavęs Lietuvos kariuomenėje (aš savanoriu 1991 metais Parlamente, bet tai nebesiskaito – užrašytas į tėvynės išdavikus kaip emigrantas)? Apie karybos “ekspertų“ gebėjimus nors kartą prisitraukti prie skersinio aš nekalbėsiu – nors kur jau čia tie ekspertai, kai tik propagandistus bematau.

Tad kaip vatnykas vatnykams ir rekomenduoju rusų kalba, kuriame politikos vis tik nėra: nors 2009 metų filmas (man rusai tai keisti – premjera visada įvyksta metai vėliau, bet skaičiuoja ne kaip visas pasaulis nuo premjeros, o nuo filmavimo) Человек у окна (“Žmogus prie lango“), kaip pats jo režisierius Dimitrij Meshijev sako, yra ne iš tų, kuris pelnytų festivaliuose prizus (bet viena iš aktorių gavo, tiesą sakant).

Filmas durnai geras.

Skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Knygos

Ernestas Kuckailis: Pavasarį paukščiai sugrįžta

Dar viena knyga, kurią irgi vėlavau kaip ir Gedimino Kulikausko šiuos pastaruosius dvejus metus perskaityti, tai – irgi antroji jau Ernesto Kuckailio 2015 metų knyga “Pavasarį paukščiai sugrįžta“, kuri kukliai kažkodėl įvardinta kaip karinė istorinė apybraiža, tačiau, mano galva, tai yra puikus karinis ir istorinis romanas, ir jei paklausite, kuris geriausias yra lietuvių karinis romanistas, tai čia be abejonių ir bus Ernestas.

Skaityti toliau

Standartinis
Knygos

Gediminas Kulikauskas: Elektros boikotas

Dveji metai po savo pirmosios knygos “Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, istorikas Gediminas Kulikauskas išleido 2015 metais antrąją savo istorinių įvairenybių apie Lietuvą knygą “Elektros boikotas ir [dar] kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, ir nepraėjo dveji metai, kaip aš pagaliau ją perskaičiau (autoriaus dedikacija rašyta spalio 28 dieną, tai kaip ir ne dveji dar).

Skaityti toliau

Standartinis
Knygos

Dzien swira (2002)

Jei esate matę 1993 metų režisieriaus Harol Ramis filmą Groundhog Day (“Švilpiko diena“) su Bill Murray, tai lenkai turi kaip ir savotišką savo versiją (ir anaiptol ne kopiją ar perdirbinį, kaip tą mėgsta rusai daryti) – 2002 metų režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Marek Koterski filmą Dzień świra (“Psicho diena“) su Marek Kondrat pagrindiniame vaidmenyje.

Skaityti toliau

Standartinis
Knygos

Rimtautas Rimšas: Pavogtasis

Pirma, tai knygą gavau dovanų iš Audriaus – čia trečioji iš jo dovanotųjų, ir sakiau jam, kad neskaitysiu, nes nedraugauju gi su autoriumi. Bet Audrius yra gudrus diegas ir išmintingas organizatorius, nes žinojo, kad vis tiek skaitysiu. Galėčiau ir neprisipažinti, kad perskaičiau.

Antra, tai autorių teko pasiųsti Facebook į tolimąjį plaukiojimą pagal kursą į koordinates 14° 24′ 28″ S ir 71° 18′ 00″ W – nes tiesiog truputį atsibosta bandyti diskutuoti su žmonėmis, kurie yra neteisūs, bet užsispyrę savaip, o argumentas tuomet jų finale yra toks svarus, kad gerą kreiserį vietoje inkaro užlaikytų – “kas tu toks?!“.

Skaityti toliau

Standartinis