Kelionės, Užjūris

London’s Callin’ (50): atostogos Lietuvoje ir – kaip skristi su gitara

Jūs, be abejo, taip laukiate aprašymo apie mano buvusias atostogas Lietuvoje, kaip aš iki šiol laukiu ateinant savo SIA licencijos kortelės – t.y. ilgai, nuobodžiai ir be rezultatų. Gal tik toks skirtumas, kad aš jiems rašau skundus, o jūs esate abuojai numoję rankutes – bendro tame irgi tiek, kad tiek SIA, tiek jūs mano rašymus stoiškai ignoruojate. Skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Kelionės

RAF muziejus

Jau seniai buvau kokiame nors muziejuje, pagalvojau pirmadienį paryčiui baigdamas darbą ir svarstydamas, kuo čia naudingu užsiimti per ateinančias dvejas dienas, nes susibėgimų socializacijai nebuvo numatyta.

Į galvą šovė du variantai: važiuoti į Greenwich, kur jau buvęs, ir aplankyti National Maritime Museum, nes Facebook priminė apie vizitą į Cutty Sark; arba važiuoti į Camden Town, nes seniai jau buvau kur šurmuliuoja visokios mugės, ir pasigedau jau trūkusių gerąja prasme žmonių, kuo tas rajonas ir garsus Londone, ir juolab kad žydų draugija reklamuoja atminimo renginius dėl Amy Winehouse, ir bendrai ten plaukioja visokie longboat kanalu. Finale nuvažiavau, jei įdomu.

Skaityti toliau

Standartinis
Kelionės, Marinistika, Muzika

Toks Karibų piratas

Dėka Disney kino studijos dabar Karibai yra toks romantizuotas piratų rojus, į kurį traukiama ne tik pailsėti po palmėmis salose, bet ir paburiuoti, ir lietuviai juos atrado gerokai anksčiau už mane (nors džiugu, kad paskui mane į Dodekanesą tuntais patraukė buriuoti).

Nors man Karibai ir jų piratai labiau siejasi per TV serijalą The Black Sails, kuris yra Robert Louis Stevenson romano Lobių Sala priešistorė ir kapitono Flinto gyvenimo pasakojimas, apie kurį rašytojas tik užsimena romane, ir romane jau matome surambėjusį Ilgšį Džoną Silverį, kuris serijale praeina kelią nuo smulkaus sukčiaus ir bailoko avantiūristo iki gudraus, klastingo ir nuožmaus piratų kvartermeisterio (iš esmės, tai piratų seniūno arba prezidento pareigos, nes piratų kapitonas daugiau CEO buvo arba vykdomasis direktorius pagal korporatyvinį valdymą).

Skaityti toliau

Standartinis
Kelionės, Užjūris

London’s Callin’ (45): patarimai pradedančiąjam turistui mano mieste (2/2)

Kad jau įsikūrėte ir pasiruošėte mieste nepasimesti, kaip patariau pirmoje dalyje, prie to dar ir išmaniai pasitikrinę, ar tikrai išmaniame veikia Google Maps, tai šioje jau eikime pagaliau po miestą pasidairyti (nepaisant fakto, kad Google Maps kartais čia nuveda centre į gretimą gatvę, o krypties vektorius rodomas priešingas jūsų judėjimui – čia gi Anglija, nepamirškit!).

Šioje dalyje iš esmės trys kaip ir atskiri skyriai bus apie lankytinus muziejus ir vietas; objektus mieste pažiūrėti ir savo fizionomiją pafotografuoti jų fone; bei kur užkąsti nuo kojų nusivariusiam vargšui turistui, nes ne vien penu (be i) akims žmogus gyvas, net jei ir neketina kaip koks bekonas nusipenėti kitų Naujų metų pažadams pradėti sportuoti nuo pirmadienio. Skaityti toliau

Standartinis
Kelionės, Užjūris

London’s Callin’ (44): patarimai pradedančiąjam turistui mano mieste (1/2)

Draugas paprašė duoti patarimų pradedančiąjam turistui Londone, kad jau čia gyvenu, o jis su šeima ir draugais nori pasisvečiuoti, ir pagalvojau, kad sudėliosiu ne tik jam, nes ne jis pirmas ir ne jis paskutinis to klausia.

Aišku, kiekvienas keliautojas pats susiplanuoja pagal savo norus, ką ir kodėl nori pamatyti, tai tiek iš mano patarimų naudos, jei turite savo planą. Šioje dalyje logistikos klausimai, o ką pamatyti – antrojeSkaityti toliau

Standartinis
Kelionės

Brighton, kuris saloje

#coelho išmintis sako, kad ketvirtadienis yra geriau už sekmadienį: nes sekmadienį būna “oi, ryt pirmadienis…“, o ketvirtadienį – “ei, ryt jau penktadienis!“

Taip ketvirtadienį sėdau į traukinį ir atsidūriau Brighton, kuris originalus yra jū kei, o ne jot a vė. Ir kuriame buvau: a) kartą naktį pravežtas pro šalį; b) atvežtas per lietų pasiganyti ir į žuvėdras paspoksoti valandą.

skaityti toliau

Standartinis
Kelionės

Apie šmutkes

Kai pradedi kraustytis, nebūtinai iš proto, bet iš namų, kuriuose gyveni kad ir laikinai, pastebi, kiek prikaupei daiktų.

Tarkime, turiu savo striukę, dvi darbines striukes ir puspaltį. Na, dėl puspalčio suprantama – būna, kad atšąla šitoje amžino rudens šalyje, tad striukės gal per maža. Nors kažkada turėjau odinę su išsegamu kailiu – tiko ir rudenį, ir žiemą. Ypač muštis, bet čia kita istorija. Juokinga kažkuria prasme, šiaip jau.

skaityti toliau

Standartinis