Ventės Rago švyturys: vėl, švieski man vėl!

Nežinau, kuo, po galais, jūs esate dabar užimti vasario galui, bet kai, berašant man šio tinklaraščio mėnesinį (nebent labai pasigestumėte čia vėl savaitinių, kurių vis dar yra apsčiai kituose mano tinklaraščiuose) įrašą, už lango pila lietus ir siaučia Atlanto ciklono (ar tiksliau – ciklonės, nes vardas moteriškas ir reiškia graikiškai “gerą pergalę“) Eunice vėjai, pasiekę net Varėnos jūros apylinkes, tai yra gerokai smagiau sėdėti šiltuose namučiuose su šildančiu gėrimuku (arbatyte, kaip sako buriuotojai, arbatyte!) ir vėpsoti į Kuršmarių jūrlapį (ar marlapį).

O ko aš į jį susigalvojau taip paspoksoti, užuot žiemą basas ėjęs ledu ant minėtos “jūros“ pavaikščioti, balta pižama vilkėdamas, kad dabar vėl atkurčiau savo kone 30 metų senumo atrastą nuotrauką?

* * *

Nes va, va va va, Vakarų Eksprese perskaičiau ne tik apie minėtosios graikų gerapergalinės (vos neparašiau – pirdalinės) ciklonės sukeltą DanGės vandenį, bet dar ir tai, kad antai (atsiprašant vėl už tautologiją) Ventės Rago paukštininkai, sako, sukliedėjo atkursiantys švyturį pas save.

Ventės Rago švyturys (foto iš vikės Kontis Šatūnas)

Ne, viskas ten gerai – pats bokštas tai stovi, ir net, sakoma, ten galima ne už ačiū užlipti iš viršaus po apylinkes pasidairyti. Bet žibintas nebežibina jau ne pirmi metai, kad ir ką marlapiuose laivybos saugumu užimta administracija berašytų.

O va šitie entuziastai dabar netgi kažkokią sovietų laikų 20 kg svorio lempą atsibogino. Ir reikiamas jai akumuliatorius, prisimena, kažkur gretimais buvęs, bet gal kas į savo golfuką įsidėjo, pasidarymas iš jo hibridinį automobilį – žinia, į dyzelį nelabai dujas įstatysi, kaip mano bestogiame žuvėdų lėktuve yra, tai gal švyturio akumuliatorius bagažinėje padės žaliu kursu judėti tvarumo link.

Kaip bebūtų, bet dėl Ventės Rago švyturio yra ta proga ne mažiau “meniškų“ idėjų – siųsti, matote, šviesos signalą Nidai, kad mūsų ornitologai sveikina jūsų ichtiologus, tai už tas agurkines stintas su pūkiais plunksnuočiais ir išgerkime.

Stintelė pūkutė (iš flikr)

* * *

Nors aš anksčiau naiviai maniau, kad švyturiai yra ne tik alaus rūšis, bet ir navigaciniai ženklai, kurie turi tam tikras šviesos charakteristikas, padedančias orientuotis kranto atžvilgiu nuo vandens nakties metu.

Štai ir Kuršmarių jūrlapyje (ar marlapyje?) yra išsaugotas užrašas prie tą švyturį žyminčios žvaigždutės, kuris, matyt, yra veikiau istorinis prisiminimas: Fl W 10s 2M.

Kas reiškia, jei tas vokietis iš A raidės, kurio pavardės nepamenu, bet skamba kaip A bombos gamintojas OpeLhaimeris, manęs neapgauna, tai – mirksintis kas 10 sekundžių balta šviesa, matoma 2 jūrmylių atstumu.

Ir kas taip pat reiškia, kad Nida pati, žiūriu, turi savo švyturyje ant kopos netgi sudvigubintą signalą Fl (2) W 5.8s 22M, matomą per 22 jūrmyles, o tai irgi reiškia, kad dar matomą ir iš jūros – kaip ir kitą maaaaaaažą švyturį dar uostelio centrinio molo pratęsime įplaukai į jachtų uostelio dalį, kurio charakteristikos trigubos Fl (3) W 11s, nenurodžius jo pamatymo atstumo, bet šis taip triskart žybt-žybt-žybt, ir ramu 11 sekundžių iki kito žybt-žybt-žybt.

Prūsokų laikų Nidos uostelis su švyturiu ant kopos tolumoje (iš kitapus.lt)

Bet man, ten tamsy nesivalkiojus (na, kai dar valkiojausi Linksmaisiais 90-aisiais, tai buvau jaunas ir iš uosto karaokės su mergomis išmestas, pagrasinus mums policija, nes jau nepataikėme sudainuoti New York, New York, nepaisant to, kad Bohemišką Rapsodiją gal trys buteliai, ar truputį daugiau… kartais, alaus iki tol sutraukėme puikiai), tai dabar išties neaišku, ar iš Ventės Rago matosi šis mažulis uostelio švyturiukas – nebent, tik palipus į patį viršų, nes atstumas tarp šių uosto ir rago švyturių yra 12.22 km arba 6.6 jūrmylės.

Kitaip tariant, iš Nidos nuo molo, sakyčiau, įžlibinti šių Ventės paukštininkystės “menininkų“ norimą pažybsinti žinutę urbi et orbi etc gali ir nepavykti – Ventės Rago švyturio šviesos matėsi tik iš triskart mažesnio atstumo.

Nors Nidos švyturys ant kopos iš Ventės turėtų matytis, jei akučių nepasigadinai prie tapšniuko feisbukuose kiurksodamas.

* * *

Bet aš esu už tai, kad Ventės Rago švyturys vėl naktimis žybsėtų – su sąlyga, kad pagal navigaciniam, o ne pramoginiam, įrenginiui būdingas charakteristikas – tik derėtų pakoreguoti, nes vis tik gretimais esantis Atmatos žiočių švyturys, matau, turi tas pačias charakteristikas, kurios šio ir ano iki šiol yra nurodomos Kuršmarių jūrlapiuose:

Ir ekskursijos ten tebūnie ateityje – be pavėpsojimo po apylinkes, tai visai įdomu būtų susipažinti ir su naudojamu švyturio žibinto mechanizmu, ypač jei tas bus atkurtas antikvarinis.

Galop, tai vis tik navigacinis statinys, o ne ornitologinis.

Ahoy!