37-oji America’s Cup: vendas į nacionalizmą?


Prieš tris dienas buvo paskelbtas America’s Cup varžybų protokolas, kokia tvarka bus organizuojamos regatos tarp Taurės gynėjų ir metusiųjų iššūkį ją pasiimti. Seniausios sportinės varžybos, kurios senesnės ir už šiuolaikines olimpines žaidynes, turi savų organizavimo niuansų, primenu tiems, kas ne itin šioje temoje.

Nes, nepaisant Niujorko jachtklubo, kuris 1851 metais laimėjo Royal Yacht Squadron įsteigtą varžyboms aplink Wight salą 100 ginėjų taurę iš britų savo škuna America, sudarytų šios pereinamosios taurės Auld Mug rungtynių gairių Deed of Gift, bet konkrečias taisykles visada susiderina Taurę turintys su jos siekiančiais.

Kas nutiko ir dabar, ruošiantis 37-osioms (dar tik!) varžytuvėms tarp dviejų klubų: gynėjų Royal New Zealand Yacht Squadron jachtklubo komandos Emirates Team New Zealand ir pripažinto iššūkininko, jau antrą šimtmetį nesėkmingai bandančio atsiimti tąkart iš jų išsivežtą taurę, Royal Yacht Squadron jachtklubo komandos INEOS Britannia.

Labai daug naujienų po 36-osios regatos, kuomet Taurę sau išsaugojo kyviai, nėra – nors ir patobulintos AC75 laivės, bet bus naudojamos ir šįkart.

Tik dabar konstrukciniai ypatumai, apibrėžiantys šią klasę, bus viešinami, kad nebereikėtų ir šnipinėti, ir kad žiopliai bei smalsuoliai lengviau susipažintų, kokie čia buriniai bolidai varžysis. Ir bus netgi leistos kojomis minamos gervių pavaros cyclors vietoje rankinių “kavamalių“.

36-osios America’s Cup nugalėtojų AC75 klasės laivė (iš Yachting World)

O va įgulą – sumažina nuo 11 iki 8 bureivių.

Matyt, ketino sumažinti dar labiau, bet vis tik yra kažkokios saugumo ir laivės valdymo ribos, kiek mažinti galima, tad apsistojo ties šiuo skaičiumi. Iš vienos pusės, tai komandas tampa formuoti paprasčiau – didesnis buriuotojų pasirinkimas. Tačiau patiems buriuotojams pakliūti į tokią įgulą tampa jau 27% didesnė konkurencija.

Ir dar vienas šįkart įgulos formavimo niuansas.

Matyt, kyviai pavargę nuo to, kad tenka varžytis kone su visu pasauliu prieš juos, kai susirenka komandose geriausi buriuotojai iš kitų šalių, šįkart su britais susiderino, kad vis tik nacionalinis kriterijus tampa svarbiu formuojant įgulas.

Britai labai ir neprieštaravo – jų Ben Ainslie ir taip burvedžiu samdytas iki tol svetimose komandose, tad gali paplaukti ir už savo tėvynę, ir už savo karališkąjį jachtklubą, kurio nariu šis yra. O ir kiti įgulos nariai privalo turėti tos šalies, kurios vėliavą atstovauja, pasą arba pragyvenę toje šalyje nuolat 548 dienas tarp 2018 metų kovo 17 dienos ir 2021 metų kovo 18 dienų, jų į skaičių neįskaičiuojant.

Iš vienos pusės, tai kaip ir suprantamas kriterijus, nors dar 1857-aisiais niujorkiečiams apibrėžus tolimesnes gaires varžyboms dėl šios taurės nacionalinis kriterijus tikrai nebuvęs svarbiu (jie gi patys yra imigrantų tauta), nes šios varžybos vyksta tarp jachtklubų, o ne valstybių, ir jachtklubai ta sena džentelmenų tradicija turi teisę samdyti įgulą iš tų, kurie jiems labiausiai tinka ir patinka. Paradoksalu, kad globalizacijos amžiuje grįžtama prie nacionalizmo.

Iš kitos, aišku, daug talentingų buriuotojų šįkart liks, vaizdžiai tariant, už borto, nes nugalėjo britiškasis visiškai ne imperinis (pvz. lenkas Joseph Conrad gali būti geriausiu britų marinistu rašytoju), bet jau nacionalinis (Brexit means Brexit!) interesas.

Pagrindinių ir lydinčiųjų America’s Cup regatų laivių palyginimas (iš AmCup FB)

Ir todėl aš nesistebiu, kodėl britai pasirašė šiam kyvių reikalavimui, kurie ir taip savo įgulas formuoja tik iš tautiečių, tad mūsiškis Rokas Milevičius taip patekti, kaip jam pavykę į Volvo Ocean Race komandą regatai aplink pasaulį, jau net teoriškai šįkart nelabai gali (dėl ko Ambersail-2 įgula, manyčiau, labai neliūdi).

Bet va dėl varžybų vietos – pasielgta visiškai priešingai.

Nes iki šiol intriga lieka būsima toji regatos akvatorija – kyviai primetė, kad organizuoti viską šalia Aukland Naujojoje Zelandijoje kainuoja nemažus pinigus, o ir akvatorija nėra tiek patogi varžytis AC75 laivėms. Kita vertus, norinčių priimti šią regatą pas save sąrašas siūlo dar ir neblogas finansines injekcijas į komandos biudžetą dar geresniam pasirengimui (svetimų taip pinigų lietuviškai neskaičiuojant, kiek ir patys jūreivukai užsidirbs).

Tad nors ir atrodo, kad šįkart 37-oji vyks tarp dviejų britiškų (plačiąja prasme) karališkų jachtklubų, kur ir karūnos pavaldiniai pagal tapatybės dokumentus parenkami į laives, tačiau pats renginys taps išvažiuojamuoju ir vis dar pasauliniu.

Belieka palaukti tikslesnių žinių – kiek gi čia beliko, tik kiek daugiau nei dveji metai iki 2023-ųjų…

America’s Cup 37-osios serijos regatų organizavimo tvarkaraštis (iš AmCup FB)

Ahoy!

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.