Darkart apie Šventosios uosto projektą


Apie Šventosios uosto tuoj-tuoj, jau pradedam, “atstatymą“ galima rašyti kasmet, ir gal keliskart per metus.

O kad jau prasideda nerimastingas buriuotojų krutėjimas prieš sezono darbus prie savo laivių, tai ko va jau ketvirtą kartą (!) smagiai nepasidalinti ir man savo pastabomis darkart apie tą patį, kai ir aš nekart esu rašęs (spausti ant žymos čia).

Ir va šių metų dar sausį etatinis marinistikos žurnalistas Vidmantas Matutis Kauno Dienoje pasidalino naujomis įžvalgomis sena tema, palydimu Jurgitos Andrejauskaitės perduotu šiemet dar ir Vakarų Eksprese Palangos mero džiaugsmu, trykštančiu siautulinga versme jo entuziazmu imti ir pagaliau pastatyti tą niekaip nepastatomą Šventosios uostą Palangai, Lietuvai ir visiems piscephile‘ams (ša, husarai – čia apie žuvies mėgėjus, o ne apie liūtį su ledukais!).

Nes juk niekas kitas taip iš smėlio neprisipylavoja svetimų (ir jūsų) babkių, kaip Palanga (konkrečiomis pavardėmis palangiškiai patys pavardintų, nes ne apie močiutes, nuomojančias pašiūres ir kambarius poilsiautojams, čia homeriškas epas), dar ir išlupusi (ne dykai ir ne už savo pinigus) grafo kažkurio ten Tiškevičiaus suverstus akmenis iš Palangos priekrantės netoli “tilto“ į jūrą, kurie natūraliai tos mūšos pagalba kūrė čia sėklių, tapusį ir auksiniais (visomis prasmėmis) mūsų pajūrio paplūdimiais, tačiau, net ir “padėjus akmenis atgal į vietą“, dabar tie vis mąžtantys priekopio smėliukai kasmet smėlio iš pašalies jau prašosi, kol toji jūra per žiemą neprasirausė sau kelių per kopas ir dr J. Basanavičiaus gatvę link savivaldybės ar kur dar ten toliau pasemtų.

Tikrai – juk niekas kitas tiek neturi kompetencijos, kurią puikiai bus galima pritaikyti smėlio rausime Šventosios žiotyse!

Šventosios “avanportas“ (foto iš LRT)

Va tik neaišku, iš kur toji dabar taip sukilusi motyvacija kurortinei Palangai dabar podukros vietoje likusioje Šventojoje pramoninę jūrinę žvejybą vystyti?

Nejaugi tik įsisavintinos babkės čia šildo mintis dėl būsimų šios savivaldybės valdininkų žygių? Manau, kad Palangos savivaldybės savivaldžia tikrai ne dėl paįsisavintinų iš šalies ir sąjungos biudžetinių fondų pinigų tą daro.

Nes jie tikrai tikrai, tikiu, tą projektą vystytų net ir tuomet, jei tų pinigų niekas jiems neduotų, kadangi ir taip Palanga pajėgi pati investuoti į šią jai tikrai labai reikalingą (sic!) pramoninės žvejybos (aha…) infrastruktūrą uosto kontstrukcijų ir priklausinių forma! Va Vilniaus uostas Klaipėdoje patrūko, nes jiems motyvacijos pritrūko, o dabar viskas – jau tikrai tikrai eis kaip iš pypkės!

O ir ko neiti, pasakysite, jei tos schemutės atidirbtos, tiesa?

Juk turi ir regionų valdininkai kažkaip prakusti, o ne vien tik sostinės, nu!

* * *

Štai rašoma, kad Palangos savivaldybė pirmam darbų (jei taip galima vadinti) etapui jau numačiusi 3.77 mln. eurų su PVM.

Pinigėėėlių, paprašyyyyyyčiau! (iš giphy)

Aišku, Palangos savivaldybės biudžetas ir taip yra nuosekliai deficitinis, tad savęs niekaip neišsilaikanti savivaldybė tikrai pajėgi neišsilaikyti savęs šiemet ir dar kokiais bemaž 4 milijonais, nelabai tų savo (sic!) palangiškių, ką jie apie visa tai galvoja, net ir atsiklaususi (Palangos pavieto seimelis pritarė, spaudžiamas Šventosios šlėktiškų lobistų?), nes lietuviška savivalda niekada nebuvo, nėra ir nebus nei apie savivaldą, nei apie savivaldybės biudžeto deficitą ir mokesčių jam surinkimą bei deramą paskirstymą.

Na, 1.7 milijono dar duos vokiečių mokesčių mokėtojai, suinteresuoti ES pakraščio žvejų gerbūviu, kuriems iki 2022 metų birželio 30 dienos būtina įrengti:

  • ir 905 kv.m valčių elingą su inventoriaus sandėliais, tualetais ir dušinėmis,
  • ir dar valčių nuleidimo slipą su valčių nuleidimo gerve,
  • ir dar dvi krantines virš 100 metrų sutvarkyti,
  • ir dar 115 metrų ilgio gatvę link jų,
  • ir dar kone 13 arų aikštelę prie slipo bei dar virš 22 arų aikštelę prie elingo,
  • ir dar 46 automobilių aikštelę kone hektaro ploto,
  • ir dar 370 metrų prieplaukos gatvę (šiuos asfaltavimus pafinansuos ir LR Kelių Fondas iš jūsų sumokamo brangstančio kuro akcizo) su elektros, ryšių, vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklais, kurios ten dar reikia atvesti, nes ir prichvatizuoti dar prie Lietuvos Buriavimo Sąjungos Garbės Buriuotojo Nr. 3 tie uostelio sklypai dabar jau seniai apstatyti gyvenamaisiais ir visiškai legalizuotais kotedžais, kuriems įvadai atsivedė irgi ne be savivaldybės finansinės ir projektinės pagalbos.

Žodžiu, iš viso numatytos 33 darbų pozicijos, įskaitant ir statybos dokumentų parengimą (apie jus, mieli buriuotojai, ten nėra pagalvota – gi ne Maxima stato, kad apie viską pagalvotų!) – ir bus ką veikti, kad net, spėju, Palangos savivaldybėje atsiras naujų etatų.

O ko ir ne? Parėjusi pandeminė krizė yra jums, o ne Lietuvos valdininkams.

Pinigai patys neįsisavins!

Katukams nereikia į Taitį – juos ir čia gerai maitina (iš meme generator)

* * *

Primenu, kad visi Šventosios uosto pastatymo, vadinamo atstatymu, darbai yra suskirstyti į šešis etapus, iš kurių vykdomi, kaip išvardinta, tik antrasis ir trečiasis.

O va pirmasis, kuris liečia molų statybą ir farvaterio gilinimą (faktiškai, tai yra išorinio uosto akvatorijos statyba – bus žemiau), bei tolimesni trys, apimantys vidinio uosto įrengimą (rytinės ir vakarinės krantinės bei akvatorijos gilinimas), yra palikti atlikti šv. Nigdės ketvirtadienį po lietučio.

Kažkuo primintų tipinę lietuvišką “plyno lauko“ investiciją, kur įsisavinami nusavinti kokiu nors “verslo“ ar “regiono plėtros“ rėmimo pretekstu mokesčių mokėtojų pinigai, kurie juk antraip tik prapultų (t.y., būtų arba kitų pavogti, arba, neduoktudie, dar ir panaudoti naudingiau su atsipirkimu!) – tik va čia bus toks “uostas“, į kurį laivai neįplauks.

Šventosios uosto 2013 metų projekto vizualizacija (iliustracija iš “Jūros“)

Ir nevadinkite tai, nevidonai, lietuviška Potiomkino dierievnia, nes betonas ir asfaltas yra materialios ir labai apčiuopiamos investicijos, o ne šiaip akmenų iš dugno lupimas ar koks smėliuko kasimas!

Galop, savo laiku Drevernos uostelis (net iki 30 iš 110 vietų yra skirta svečiams!) irgi taip ilgus metus buvo neįplaukiamas, o va dabar, sako, praėjus geram dešimtmečiui, jau ir valtelės iki pusantro metro grimzlės gali įplaukti – visai kaip Šyša į Šilutės uostelį.

Kuklesniems dera būti, gerbiami buriuotojai, jei jau perkate laivukus su plūgu po kyliu marioms vagoti.

Ir kantrybės – baigs asfaltus su komunaliniais tinklais tiesti bei žvejams gerbūvį kurti, tai gal ir rausti laivakelį pradės. Gera pradžia, nors ir ne pirma – pusė darbo, sakoma patarlėje.

Na, arba per ateinančius dvejus metus – 2 iš 6 etapų, tai kaip ir trečdalis. Ne pats svarbiausias trečdalis, bet per aspera ad astra, o ten – kaip dievas ir biudžetas duos!

Būsimoji finansų ministrė vykdo valstybines investicijas (iš giphy)

* * *

Šia linksma nata būtų ir galima šįkart užbaigti iki kito karto.

Bet kad pažiūrėjau aš tą jums aukščiau įdėtą Šventosios uosto vizualizaciją, ir man iškilo, atsiprašau, bet toks klausimas dėl to pirmojo etapo – na, kur apie molus ir “avanportą“, be kurio ir pats Šv. Uostas nesigauna.

Iš pietinio molo ten naudos gal yra tik tiek, kad jį taip betonu užliejus, tikiuosi, dar ilgai po to nereiks gailėtis, kad tas sutrūnys ir susmuks po visu tuo “sarkofagu“. Bet jo pratęsimas dar ir posūkiu tai L vakarinei atkarpai, prailginant iki 643 metrų, iš kurių bemaž 200 bus suvaryta nepigiai gylyje, tai sukelia, kaip sakoma, mane draskančių miglotų abejonių.

Nes va štai kaip tarpukariu atrodė paskutinis iki okupacijos žinomas ir parengtas LKL Prezidentas Smetona jaun.leit. Ričardo Bernardo Nako (1916-1963) projektas, kurio vadovu buvęs, aišku, šio viršininkas kap.leit. Povilas Julius Labanauskas:

Šventosios uosto projektas (iš Henry L. Gaidis surinktos P. J. Labanausko dokumentų ir relikvijų kolekcijos)

Akivaizdžiai matosi, kad jokia kalba čia neina apie jokį “avanportą“, lietuviškai vadinamą išoriniu uostu, kuriame ir gylis bus net 6 metrų.

Ir, pala pala, pasakysite, tai čia jau du uostus dabar statome?! – o ar pastebėjote, kad pradėjus sąvokas vartoti atitinkamai, taip iškart pasikeičia ir logika, tapdama gerokai arčiau sveikos nuovokos ir neiškreipiamos realybės?

Ir ta logika išties sako, kad taip du uostus statant (šiaurinis 438 metrų ilgio molas, atkreipkite dėmesį, vizualizacijoje yra perkeltas gerokai arčiau jau Būtingės, nei faktiškų Šventosios žiočių!) – tai finale gausis tik kaip su “nacionaliniu“ futbolo stadionu Vilniuje, kai tie amžiaus statybos dar nuo praeito tūkstantmečio (sic!) betoniniai griaučiai ant Ozo kalvos ir toliau trūnija, želmenimis apaugdami, bet ir toliau sostinės savivaldybei šokant tumba-jumba genties pinigų lietaus ir cargo cult užkeikimo šokius, kaip “oi oi, jau statome, tuoj tuoj, tikrai tikrai, pinigai pinigėliai, ai-ja-jai“.

Beje, jau paminėtas LBS Garbės Buriuotojas Nr.3 savo interviu dar premjeru būdamas sakė, kad tas nelemtas stadionas seniai būtų pastatytas, jei nebūtų pradėję eiti šniūrais pas jį įvairių sporto federacijų, kurie irgi sportuoti mėgsta stadionuose, vadovai, kuriems ten greta futbolo, jei jau tas stadionas nacionalinis, reikia ir papildomos infrastruktūros, ir “gal ten praplėsti projektuką, gal šen, gal dar ir va ten…“

Taip tas stadionas tapo grandioziniu nacionalinės reikšmės projektu, AMB pasistatė atminimui Valdovų Rūmus ir jau spėjo po to net sugroti į medinį makintošą, o be seniai nusavintų milijonų šito stadiono “statybai“, deja, tie griaučiai primena mums tik tuos dar ikinepriklausomybinius laikus.

Kaip ir šitas pietinis apgriuvęs pietinis molas, kurį statę dar prie anos Lietuvos.

Nacionalinės Šventosios molo liekanos (foto iš istorinių archyvų)

* * *

Šiaip jau, neįsivaizduoju, kas norės ten ilgiau, nei tik trumpam, prisiraištuoti tame “avantporte“ (yra dar ir pirminiai senieji “vidiniai“ molai pačiose žiotyse – žr. google žemėlapį žemiau).

Nes net ir Baltijoje, žinote, kartais bangą įpučia (ar jau pamiršta kelto Estonia tragedija, ir nebūna pas mus praeinančių nors kartą per dešimtmetį visokių uraganų anatolijų?), kad ta lipa per molus, o apie bangolaužį nepagalvota, nes čia juk pats molas yra bangolaužiu.

Tai tokiu tegul ir pasiliktų, o ne keliuku link jo pašonėje suręstų prieplaukų.

Aš, kai 2017-aisiais metais sausį dėl UK SIA close protection licencijos laksčiau kelias savaites Katalūnijoje po tą Llançà uostelio molą, kuriame ir du sunkvežimiai prasilenkia, tai negalėjau patikėti, kad banga iš jūros atėjo tokia, kad net ištaškė visus tame uostelyje (pasigūglinkite, kaip tas įrengtas!) buvusius laivelius, užliedama ir tą uosto namuką per visą jo stogą, ir todėl katalūnai ten priešais molą dabar rimtą papildomai bangolaužį pasistatę:

Llançà uostelio molo ir bangolaužio (dešinėje) dalis – čia tas namelis, o pats uostelis yra už kadro kairėje (mano foto) 

Stovintys krovininiai autobusiukai padeda nuotraukoje suvokti mastelį.

Ir tai, kokie daugiau nei kilometro molai turėtų atsirasti Šventojoje, ir tai – ne faktas, kad nebus užliejami per rimtesnes audras.

Nebent, tikrai galite užtikrinti, kad nieko panašaus Baltijos jūroje nebūna, tai ir toliau gi nebus (ką aš žinau – aš Baltijoje esu ne vietinis, aš Egėjuje tik buriavęs) – todėl tarsi kokiame ežere (sic!) galima ir prieplaukas va taip paikai ten avanporte įrengti…

Vadinasi, ir šiaurinį molą tiek toli iš godumo ar kvailumo nukelti, užsigrobiant tokį plotą nuo jūros, nėra irgi jokio reikalo (nebent, išpūsta taip kaina išties nukosėtais procentukais ir daug didesnėmis sumomis nusėda statytojų kišenėse?).

* * *

Jei jau norisi prieplaukos laiveliams, tai pietinėje poilsio bazės “Energetikas“ dalyje toje Šventosios upėje yra akvatorija, kurią buvo ir tarpukariu kariškiai numatę savo karo laivams net išnaudoti (žr. schemą aukščiau):

Šventosios žiotys iš varnos skrydžio (google maps)

O dabar ten – tiesiog suprojektuota plynė akvatorijoje be jokios esminės naudos.

Kai dar juk tame vidiniame kyšulyje ir paties “Energetiko“ valdytojai, manau, mielai sau mariną (glušavotų sovokų vis “jachtklubu“ vadinamą) iš pietinės ir rytinės pusės upėje pavaldytų, atplaukusius svečius priimtų ir juos bei jų laivelius aptarnautų. Ir netgi manau, kad valstybės (kad ir ką tuo vardu vadintumėte) bei privataus verslo koncesija padėtų įgyvendinti gerokai rimtesnius projektus – kur raktinis žodis įgyvendinti, aišku, o ne valstybės (t.y. jūsų!) pinigus prichvatizuoti.

Vienas iš variantų, kaip tai galėtų atrodyti, irgi surandamas mano Instagram paskyroje – štai vaizdas iš Arun upės žiotyse esančio Littlehampton, Sasekso kunigaikštystė, Jungtinė Karalystė:

Tarp kitko, ten ne tik jūrkaitos zona su potvyniais ir atoslūgiais, bet ir smėlėtas lėkštas krantas.

Šioje nuotraukos kairėje dumblėtoje pusėje įsikūrę du jachtklubai ir senosios uosto dirbtuvės (visas kvartalas), kur burlaivių laikais gamintos laivavirvės, o pats miestelis (už Šventąją beveik 20 kartų gyventojais didesnis, bet pagal šalių mastelius maždaug atitinka) yra nuotraukos dešinėje, kur tas bokštas – tai senasis uosto pastatas su švyturiu, kur dabar yra nedidelis uosto muziejus (o mieste yra jūros muziejus, kuriame rasite ir apie James Bond, agento 007, prototipą, nes čia buvusi komandosų rengimo bazė Antrojo Pasaulinio karo metu) ir privatus posh restoranas, kai priešais jį galite įžiūrėti ir slipą, greta kurio dar įsikūrusi gelbėtojų jūroje tarnyba R.N.L.I., kurios čia nesimato (ši, beje, yra nepelno ir savanoriška nacionalinė organizacija).

Tai būtų dar vienas pavyzdys, iš ko ir kaip galima pasimokyti, jei išties norima tą Šventosios uostą pastatyti.

Ir aš jau nekalbu apie lenkų Gdynią, kuri verta išvis atskiro pasakojimo, kaip tauta nusprendžia “susituokti su jūra“ (taip, buvo toks šitą langą į jūras atsikūrusiai Lenkijai šiose kašubų žemėse išmušusio generolo Józef Haller von Hallenburg atliktas simbolinis ritualas).

* * *

Na, švelniai tariant, ne rajonų savivaldybėms savo formaliose periferijose joms visai nebūdingos funkcinės paskirties (Palanga yra kurortinio poilsio, o ne žvejybos pramonės, vystytoja!) ir dar tokio dydžio nacionalinius (!) projektus (įskaitant ir sostinės meriją) vystyti.

Juolab, kai ir vėl čia dainelė ne apie uostą, bet tik asfaltą ir sandėliukus (pirmojo etapo smėlį jau šita pati trijų blondinių ir rankinukų nešiotojo dabartinė valdžia dar prieš dvi kadencijas prirausė).

O tie priprojektuoti neaišku kokių drignių apsiėdusių braižytojų molai ir 6 metrų gylio baseino jūroje kasimas kainuos dar ir aukščiau paminėtas sumas papuošus ne vienu nuliu, taip buriuotojus ir vėl palikus už borto (ar už molų, jei tiksliau).

Ir kas galėtų paneigti, ką?! (iš le petit prince)

Nei pro kur čia nėra panašu, kad čia to uosto išties reikėtų. Na, bent jau aplinką nepigiai apsitvarkys.

Gal netgi iškart padovanokime pinigus tiems, kas juos nori “įsisavinti“, kad nieko ir nebedarytų, nes taip kainuos bent jau pigiau, o likusius pinigus bus galima panaudoti kažkam naudingiau – kad ir tai pačiai Maxima davus, tai jau būtų ne šiaip uostelis, o gal net gilavandenis uostas, kurio nespėta tarpukaryje pastatyti, ir kurį kaip išorinį norisi vis už Melnragės priešais Girulius dabar statyti (gal todėl Klaipėdos uostas ir nusikratė Šventosios uosto vardan Palangos?).

Nes kažkaip norėtųsi tikėtis, kad penkto įrašo apie Šventosios uosto (ne)statybas nereiks pradėti žodžiais:

Vilnius statė – nepastatė, Klaipėda statė – nepastatė, Palanga statė – nepastatė, tai dabar jau Būtingė (Mažeikiai) statys… gal pastatys?

Ahoy!

Komentarų: 1

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.