Ispanų merginos (Spanish Ladies)

Ispanų merginos, angliškai – Spanish Ladies, yra seniausia istorijoje žinoma tradicinė jūreiviška anglų daina.

Nors dabar ją dažnai vadina netgi ir shanty, tačiau aš jau esu rašęs “Apie skandutes“, kad išties šioji nebuvusi darbine, net jei ir pagal ritmiką nesunkiai pritaikytum sukamojo Dawson siurblio darbui kaip pump shanty, ir yra teisingiau vadinama tiesiog kaip laivyno daina (naval song) arba pramogine jūreivių daina (forecastle song).

* * *

Pirmąkart ji oficialiai užregistruota 1624 metais Londono spaustuvininkų gildijoje The Worshipful Company of Stationers and Newspaper Makers, kuri prie Anglijos karalienės Onos gavo teisę registruoti ir prižiūrėti ir dabar labai svarbias kūrėjams autorines teises (copyright – dabar žymima kaip ©).

Tačiau pirma teksto be nurodytos autorystės versija, kaip būtų jau liaudiška daina, kuo ji iš esmės ir yra tapusi, aptinkama dar net pusantro šimto metų vėliau tik 1769 metais britų HMS Nellie karo laivo žurnale.

Bet ir šiuo atveju dainos paminėjimo data ne visai sutampa su įvykiais, kurie yra joje apdainuojami. Nes šie liečia britų karinę pagalbą Ispanijai kovoje prieš Pirmąją Prancūzų Respubliką 1793-1796 metais, ir kai britų ir ispanų karinėms pajėgoms Iberijoje pavyko įveikti prancūzus, tai ne vienus metus Ispanijos pakrantėse jau įsikūrę kareiviai ir jūreiviai buvo susiradę “laikinas“ žmonas ir spėję prisidaryti vaikų, tačiau, gavus įsakymą grįžti atgal į tėvynę, šias naujas jiems šeimas buvo uždrausta pasiimti kartu.

Todėl galite suprasti, su kokia širdperša lyrinis herojus ir jo kolegos dainoje atsisveikina su ispanų merginomis (būtų oficialios žmonos – būtų jums čia ir ponios!), ir kodėl tie britų jūreiviai šėlsta (ir maištingai niurzga), ir kodėl, jau sugrįžus į tėvynę ir stojus laivynui ant inkaro, jūreiviai stengiasi alkoholiu užpilti tą ilgesį ir širdperšą, o ne, atrodytų, tiesiog atšvęsti sugrįžimo namo džiaugsmą.

Daina dar turi ir įdomių istorinių detalių apie to meto navigaciją nuo Ispanijos iki Anglijos per anglų Kanalą (t.y. English Channel, tik mes per rusus paikai pasiėmę prancūzišką jo Lamanšo pavadinimą, kurį ir užrašome iš klausos kaip rusiukai ne originale “rankovės“ transkribcija La Manche), įskaitant ir dabar buriuotojų praktiškai nebenaudojamą sounding, t.y. gylio ir dugno mėginių, metodą. Šiuolaikinėse jachtose, aišku, būna jau echolotai, net jie veikiau naudojami saugantis užplaukimo ant seklumos, nei kad navigacijai pagal gylius.

Apie ką, jei pamenate, esu irgi rašęs išsamioje istorijoje apie kanadiečių kontrabandininkų škuną I’m Alone, kai amerikiečių pasieniečių laivo vadas dievagojosi (kai dar gi nebuvo GPS!) naktį žinojęs savo vietą iš to, kad matavęs gylį ir tikrinęsis pagal jūrlapius, nes jo turimas net ne sekstantas, o tik paprastesnis navigacinis prietaisas, tinkamas buvo tik šviesiu paros metu ir labiau horizontaliam pelengui, nes net ir naktinių dangaus šviesulių lentelių neturėjęs, kadangi U.S. Coastal Guard pagal pavadinimą veikia pakrantėse, kur reikia pilotavimo sugebėjimų pagal kranto orientyrus, o ne atviroje jūroje, kur jau yra navigacija per se pagal dangaus šviesulius.

Dainoje britų laivas dreifuoja prie jam palankaus grįžti į namus vėjo iš pietvakarių (vadinamo SW arba “mūsiškai“ ziud-vestu), kad pasitikrintų gylį iki dugno, ir koks dugno gruntas – dainoje aptinkamas smėlėtas dugnas (gylio matavimo svambalas atgalyje turėjo ertmes, kuriomis užgriebdavę kartu ir grunto pavyzdžius), ir nurodyti 55 sieksniai.

Primenu, kad vienas sieksnis yra lygus 6 pėdoms, o vienas to meto karo laivo standartinis lyno, vadinto cable (iš čia – 1/10 jūrmylės, kuri sudaro 1 platumos minutę, atstumas jūroje, surusintai ta dešimtoji jūrmylės dalis vadinama kabeltovu), ilgis buvo 600 pėdų arba 100 sieksnių. Pagal tai jie susiorientuoja, kad metas čia jau pasukti į Kanalą “dešinėn“, t.y. į rytus.

Beje, angliškoje versijoje minimi prie Ispanijos Ushant ir jau anglų Kanalo, o kartu ir “namų vandenų“ britams, pradžią žyminti Scilly yra nutolę vienas nuo kito vis tik per 34 lygas, o ne kaip kitose versijose dainuojant rastumėte 35 ar net 45 – vieną lygą (vėl iš rusų vertėmės apie kapitoną Nemo, kur pavadinta “prancūziškai“ lje) sudaro 3 jūrmylės. Kadangi mūsų gimtieji lietuviški žodžiai, atsiprašau, yra per ilgi skiemenimis, kur dar ir galūnės prisideda, ir dar savo 4 kirčiuočių ritmika, tai teko suapvalinti iki 100 jūrmylių, bet čia tiems, kas nagrinėjasi originalą, kad aišku būtų, tai kiek gi jūrmylėmis ten išties yra.

O išties, tai 33.6 arba 33.8 league (nelygu britų imperinė ar amerikiečių ilgio sistema), ir tai sudaro 100.8-101.4 jūrmyles, kas reiškia, kad per parą nuo Ispanijos iki šio posūkio ir nuburiavę, dėl ko ir gulę į dreifą, kad, primetę nuplauktą kelią pagal laiką (toks vietos nustatymo metodas vadinamas dead recon), ir nustatytų čia gylį bei nuspręstų, ar jau metas pasukti.

Lygiai taip iš viso aprašomo maršruto nuo Ispanijos link Anglijos Kento grafystės rytinių krantų, kur tuomet arčiau sostinės bazavosi ir tas minimas didysis britų laivynas, kurį savo laiku prie karaliaus Karolio II ir olandų admirolas Senelis supleškinęs, taip pakeliui praplaukiant visą anglų Kanalą, aš palikau tik esminius ir mums net iš bendro išsilavinimo žinomus, nes ten dar paminėti Ramshead, Start, Beachie, Fairlee, Dungeyness, manau, mažai ką mums dabar sako, nors ir turi labai jūreiviškus vardus (laisvai išvertus, tai Ožių Galva, Pradžia, Paplūdimiukas, Geras Pavėjis, Galvos iškyšulys) – gi ne Šiaurės jūra, Solentas ir Kanalas yra mūsų buriuotojams įprastos vietos.

Man taip įdomu dar, kad Portsmouth (pavadinimas “uostas žiotyse“), tarkime, nepaminėtas, nors iki dabar Royal Navy pagrindiniu tapusio Plymouth (“užutėkis žiotyse“), būtent ten buvusi ir admirolo Nelsono laivyno bazė (jame ir dabar stovi mano aplankytas tas jo flagmanas HMS Victory) – o dainoje laivai pro Isle of Wight salą praplaukia irgi joje nepaminėtu Solentu, kur šio šiaurėje priešais šią salą ir yra senasis uostamiestis Portsmouth, ir pagal navigacinius orientyrus pasirenka kursą į South Foreland švyturį prie Doverio Kento grafystėje Anglijoje.

Beje, jau 1840-aisiais metais kapitonas Frederick Marryat savo romane Poor Jack teigia, kad ši daina, anksčiau buvusi tokia populiari britų jūreivių tarpe, baigiama užmiršti. Tačiau ji atgijo prie komercinių burlaivių gulbės giesmės laikų po JAV Pilietinio karo, kada iškilo pirmiausia jankiams poreikis sinchronizuoti jūreivių darbą burlaiviuose, samdant kuo mažesnę reikiamą įgulą – taip radosi jūreiviškos darbinės dainos shanty, ir tarp jų atgimė ši britų jūreivių Spanish Ladies.

* * *

Kurią amerikiečiai adaptavo ir sau – taip, yra jų versija apie jankių banginių medžiotojus Yankee Whalermen.

O aš kažkaip pagalvojau, kad ne adaptuosiu kaip jie, o veikiau vis tik padarysiu šios tradicinės dainos lietuvišką vertimą kuo artimesnį originalui, taip išsaugodamas pradinę angliškos versijos dvasią ir priartindamas šį istorinį paveldą arčiau mūsų buriuotojų ir vardan tos, mūsų tautos, įjūrinimo.

Be abejo, daina išversta ir dainuojama ne vien angliškai – va tie mūsų prakeikti lenkai irgi turi šią szanty savo kalba: Hiszpańskie dziewczyny (todėl ir aš ne ledėmis, ir ša, husarai, be b priekyje, o merginomis pavadinau!), kurią pirmąkart atlikusi lenkų grupė Ryczące dwudziestki, bet daina, kuriai žodžius parašė Andrzej Mendygrał, padedamas Grzegorz Wasilewski, dabar tapusi lenkų buriuotojų jau įprastine “liaudiška“ daina (lenkai, skirtingai nei lietuviai, vis tik dainuoja…).

Filmuose, kur rasite rodomus burlaivius, šios dainos melodiją irgi aptiksite – ir čia žinomiausi filmai yra gal 1956-ųjų klasikinė Moby Dick ekranizacija pagal fantasto Ray Bradbury scenarijų, kurioje ir šiaip shanty ne vienoje scenoje parodomos, ir net operinė kūrinio versija (kaip čia), kaip ir 1975-ųjų Steven Spielberg filme Jaws, bei 2003-ųjų Master and Commander: The Far Side of the World su Russell Crowe.

Tad būtų neteisinga pirmosios tradicinės jūreiviškos liaudies dainos neturėti – štai dabar jau yra ir lietuviškai.

* * *

Naudojami akordai:

Am|Am|C |Em
Am|Am|C |G
Am|G |C |Em
F |Em|Am|Em-Am

Priedainis:
Am|Am|C |Em
Am|Am|C |Em
C |G |C |Em
F |C |Am|(Dm)Em-Am

ISPANŲ MERGINOS
(Spanish Ladies)

Sudie ir atia jums, ispanų merginos,
Lik’ sveikos, merginos ispanų krantų.
Jau mums įsakyta sugrįžti tėvynėn,
Bet vėl susitikti dar turim vilčių.

PRIEDAINIS: