Leitenantas, kuris kapitonas (5/7) – arba kaip KJP anuomet be seržantų apsiėjo


Jau kai ketvirtoje dalyje susipažinome, kiek kariuomenės štabe 1935-aisiais patys generolai ir jų adjutantai prisipainiojo su karinių laipsnių konvertavimu į jūrininkų karininkų laipsnius, ir kaip komodoru ketinęs tapti majoras Antanas Kaškelis tapo staiga “jūrų pulkininku“ vyr. leitenanto pareigose.

Tai dabar dar patvirtinta liko ir antroji laipsnių ženklų, skirta jūreiviams ir puskarininkiams. Kurios, tiesą sakant, pradžioje net nebuvo majoro A. Kaškelio pasiūlyme išvis įtraukta, tarsi šiam jo ne karininkų sudėtis laive ne itin rūpėjo.

Ko nepasakysi gyvenime – jūreiviai išties prisimena savo kapitoną buvus tokiu dėmesingu ir neleidžiančiu sau pratrūkti jų atžvilgiu “tėtušiu“, randančiu visada patarimą arba palaikymą, o ne susireikšminančiu “admirolu“, kažkaip išliejančiu pyktį ar čia pat griežtai baudžiančiu už menkiausią prasižengimą.

Tad pirminį majoro A. Kaškelio pasiūlymą štabui atmetus papildymui, pataisymui (štabe nepatiko mintis dėl oficialiems priėmimams naudotinų jūrininkiškų frakų, tarkime) ir kaip nepateiktą pagal nustatytą formą (kariuomenėje turi būti tvarka ir reglamentai!), šią jūreiviams ir puskarininkiams eilutę jau pridėjo ir nekarininkiškų laipsnių patvirtinimu rūpinosi leitenantas (kariuomenės dar jaunesnysis, ir vėliau jūrų kaip “pilnas“) Povilas Julius Labanauskas, kuris be artilerijos karininko kartu dar laikinai ėjo ir raštvedžio pareigas.

Todėl jei kariuomenės kapitonas (vėliau laivui patvirtintas kaip kapitonas-leitenantas) Adolfas Darginavičius buvo pirmuoju laivo vado pavaduotoju kaip vyr. mechanikas ir inžinierius, tai leitenantas Povilas Julius Labanauskas ne tik buvo antruoju, kuo paprastai civiliniame laive yra navigatoriai (vok. šturmanai, neaišku ką šturmuojantys) laivuose, o karo laivuose svarbiau yra artilerijos vadai, turėję komandoro laipsnį, bet buvo juk iš esmės ir laivo vado adjutantu.

LKL “Prezidentas Smetona“ įgula (foto iš LJM) – atkreipkite dėmesį į vasarines denio uniformas ir laipsnių žymėjimus: sėdi karininkai (vilki juodai, iš kairės P.J. Labanauskas, A. Darginavičius, A. Kaškelis, V. Kuizinas), už jų tarp jūreivių (su kaklaskarėmis ir besnapėmis kepurėmis, rus. “bezkozyrkos“) stovi puskarininkiai su laivūnu, kuris, spėju, yra už A. Darginavičiaus ir P.J. Labanausko, nes kitų dviejų puskarininkių matomas žemesnis laipsnis (šie vilki baltai, garnizoninės kepurės, rus. “furažkės“).

Taigi, po jūreivio laipsnio, kuris neturėjo jokio juostelių žymėjimo kaip dabar turi net jaunesnysis jūreivis (vok. junga), toliau ankstesnėje dalyje paminėtoje istoriko G. Surgailio monografijoje:

  • vienas ševronas reiškė ir sausumos kariuomenėje įprastą grandinį (aš vis tik KJP pervadinčiau iš lenciūginio pagaliau žmoniškai į vyr. jūreivį, kuo tas ir yra!), kai po jo –
  • du ševronai – jaun. puskarininkį,
  • trys ševronai – puskarininkį, kas šiaip įprasta vadinti ir JAV laivyne šių petty officer laipsnių grupėje, kariuomenėje atitinkančia seržantų, kurie yra “pusė riterio“, tad puskarininkiai, klasę (vis tik šiuodu galima buvo dar anuomet pavadinti laivūnais, jei jau ne viršilomis, nors vokiškame, lenkų ir britų laivyne šie paprastai yra vadinami “pameistriais“ – t.y. maat, mat arba mate atitinkamai, kas yra žemiau “denio rankų brigadininko“, kai ir šito padėjėjo anglų kalboje nedera dabar painioti su kapitono padėjėjais, kurie yra master’s mate ir yra karininkai) ir tuomet jau patį
  • vieno storo rusiškai, vietoje įprastinių kaip yra dabar keturių standartinių, ševrono žymėjimu – laivūną, sulietuvintą (!) nuo žodžio bocmanas (angl. boatswain), galima buvo pavadinti tuomet vyr. laivūnu.

Ir tikrai gaila, kad to vyr.- priedėlio, kaip minėjau, tuomet tiek nemėgo, verčiau tik žemesnį karinį laipsnį skaidydami ir padarydami jaun.- (nes jaunoje to meto Lietuvos valstybėje visi norėjo būti jaunais, o dabartinė mūsų respublika yra sparčiai konservatyvėjanti, todėl valdžios įstaigose ir yra vien vyr. ekonomistai, vyr. specialistai ir vyr. vadovai).

* * *

Bet dabar atkreipkite dėmesį: net ano meto KJP, nepaisant tikrai gerokai didesnio, nei dabar, lietuvių karininkų “artojiškumo“, o ne jūriškumo, tačiau tokio nesusipratimo, kaip seržantas, išvis nebuvo!

Gal vis tik žmonės štabe, net ir pripratę prie sausumos kariuomenės laipsnių, anuomet turėjo bent kažkiek savigarbos (ar – tik atsitiktinumo?) tų seržantų jokiais jūrininkais nedaryti, nors rusiškų viršilų iš jų laivyno irgi į lietuviškąjį nepertempė!

Kas gal nestebintų, siekiant išvengti jiems patiems laipsnių painiavos, nes juk kariuomenės viršila atitinka taip laivyne laivūną.

Lyginame denio uniformas su ankstesnėmis: dabartinių Lietuvos KJP štabo laivūnas už lietuviškos burinės laivės vairaračio su jaunesniąja jūreive (junga?), vilkintys rusų OMONui būdingu kamufliažu ir rusų laivyne tarp povandeninio (lol – povandeninis burlaivis?) laivyno karininkų (!) įprastu lakūno (sic!) galvos apdangalu, t.y. pilote (foto iš Lietuvos Jūreivystės Akademijos) – šiems tikrai dabar dar tik betrūksta KJP nukniauktos Lietuvos Jacht-Klubo vėliavos vietoje Trispalvės, kas tikrai labiau tiktų jachtoje.

Bendrai paėmus, nekarininkiškų laipsnių tuomet irgi daug nebūta, kaip jau yra kariuomenėse ir laivynuose dabar – gal ir rusišku dar papratimu, bet to meto lietuvių kariuomenėje puskarininkiai bei seržantai vadovaujančioje struktūroje esminio vaidmens dar neturėjo, nes karininkai ne tiek dažnai pareigas delegavo, kiek patys tiesiogiai vadovavo savo pavaldiniams (ir taip kone iki pat 1999-ųjų, kuomet jau generolas-leitenantas Jonas Kronkaitis pradėjo mūsų kariuomenės “amerikoninimo“ reformas, adaptuodamas pagal NATO standartą!).

Ir kas iš dalies irgi yra logiškai paaiškinama: tai tik dabar, kuomet kariuomenės NATO pavyzdžiu yra iš esmės profesionalios tarnybos (nors tarpukaryje jūreiviams tarnyba buvo numatyta tik 18 mėnesių, o puskarininkiams – net 4 metus!), ir tiems dabartiniams puskarininkiams jau per 20 metų tarnybą, kaip anuomet tarnavę tik karininkai, jau reikia taip ir penkiskart daugiau nekarininkiškų laipsnių jų karjerai.

Kaip ir kariuomenėse bei laivynuose dažnai neturintys karininko laipsnių, bet užimantys karininkų ir karinių specialistų pareigas, gauna warrant officer laipsnius, kaip yra JAV ir JK, o Rusijoje tokiais iki karinės reformos buvo praporščikai ir mičmanai, kai Lenkijoje – chorunžai. Lietuvoje kariuomenė anuomet į tarnybą įdarbintų civilių taip “nesukarino“ ir laipsnių jiems neduodavo, juos palikdama ir toliau civiliais tarnautojais, todėl savo kalboje mes iki šiol neturime tikslaus warrant officer vertimo (nebent, tai būtų – įgaliotinis; t.y. pareigūnas, officer, o ne karininkas, tarnaujantis pagal warrant, o ne on commission – ne su karininko patentu).

Ir taip va neretai vyresnieji patyrę tarnyboje seržantai ar puskarininkiai savotiškai pagal savo pareigas prižiūri netgi jaunuosius būrių vadus leitenantus – juk karinis laipsnis tėra tik pareigos ir atsakomybė, o profesionalumą bet kurioje profesijoje, žinia, lemia patirtis ir laikas, praleistas tobulinant meistriškumą.

* * *

Ir netgi tie patys mano minimi vokiečiai, be priedėlių Stabs- (štabo) bei Ober- (vyresnysis), tuos savo sausumos kariuomenėje gefreiterius, šveplų rusų vadinamus jefreitoriais (kas dabar iš esmės atitiktų kapralus arba, kai tokių neturime, tai jaunesniuosius seržantus) ir “unter-oficierius“ (t.y. puskarininkius lietuviškai, o ne vokiškai) tiesiog ėmė ir taip pasismulkino, nors gal iki esamų dabartinių lietuviškojo rangų standarto jiems, kaip ir britams su šių Royal Navy, bei netgi mūsų kaimynams latviams, kitąkart tolokai.

Aišku, jūs gal pastebėjote, kad tą per rusus ir pas mus įsitvirtinusią iš esmės vokišką (kaip menamą olandišką tarp lietuvių buriuotojų) laivyno tradiciją aš visad palyginu su etalonu ir kitiems karo laivynams buvusia britiškojo admiraliteto tvarka bei šių Royal Navy tradicija ir netgi jos reformomis – juk gal taip ne veltui tie snobai britai istorijoje per daugiau nei 400 metų dėl savo karo laivyno tinkamo organizavimo todėl ir sugebėjo įveikti jūrose ispanus, olandus, prancūzus bei vokiečius (o britų laivyno permainingos kovos prieš amerikiečius – tai čia kaip prieš saviškius maištininkus, tai ir pergalės ten atitinkamai finale yra tik “tas ant to“).

Todėl tas vokiškasis Gefreiter, deja, bet yra tiek pat paikas jų laivyne, kaip ir “mūsų“ seržantas, nes karinis laipsnis vokiškai kalbančiose šalyse gefreyten Knechten pagal savo kilmę reiškia… profesionalų patyrusį pėstininką, paprastai atleidžiamą pagal viršenybę nuo sargybos pareigų – iš esmės tą patį, ką reiškė tas seržanto laipsnis (žr. pirmąją dalį) viduramžiais ir angliškai (ar tiksliau – viduramžių lotyniškai iki William Shakespeare) kalbančiose šalyse, nors seržantas yra jaunesnis riteriui (t.y. karininkui), tad tuo pačiu ir aukštesnis, kaip “pusė riterio“, už gefreiterį tik kaip vyr. kareivį.

Bet pasikartosiu: ką šie pėstininkai (sic!) tuomet veikia laivyne, jei jie nėra marėnais (jūrų pėstininkais, tad – kareiviais), bet yra jūreiviais?!

Juk tradiciškai kariuomenės laipsnius laivyne turi tik marėnai ir jūrų pėstininkai, o ne paties laivyno jūrininkai, pvz.: JAV laivyne Navy SEALS naudoja laivyno karinius laipsnius, nes yra laivynui “nuosavi“, bet “svetimi“ US Marines – iš esmės naudoja sausumos kariuomenės laipsnius, tik tas pats OR-5 laipsnio seržantas, kurio britai, nepaisant profesinės tarnybos jų kariuomenėje, tarkime, išvis neturi, yra pirmaklasis (first class sergeant) jų US Army (kariuomenėje) ir pabūklo (gunnery sergeant) jų US Marines (marėnuose); taip ir Rusijos laivyne jūrų pėstininkai irgi turi jau seržantus ir praporščikus su pulkininkais ir majorais, o ne jų laivyne įprastus viršilas ir mičmanus su tais suranguotais kapitonais; ir pan.

Ispanijos laivyno jūrų pėstininkai, seniausias jūrų pėstininkų korpusas pasaulyje, Lepanto mūšyje 1571 metais (dail. Pieter Brünniche, Kopenhagenas) – šių korpuso tercijoje (isp. trečdalis – t.y. pulko padalinys arba batalionas kaip dabar) tarnavęs bei šiame mūšyje irgi dalyvavęs, kuriame sunkiai sužeistas, ispanų rašytojas Miguel de Cervantes Saavedra; o dabartiniai generoliški Ispanijos jūrų pėstininkų laipsniai atitinka tuos, kuriuos tarpukaryje turėję Lietuvos generolai prie aukščiau minėtojo kariuomenės vado Stasio Raštikio, t.y.: brigados generolas, divizijos generolas ir generolas – jokio dviračio tarpukaryje mūsų kariuomenės modernintojai ir čia neišrado.

* * *

Šiaip jei prametus vokiško laivyno visus šiuos sausumos kariuomenės gefreitorių nesusipratimus bei jaun.- ir vyr.- priedus, tai tie pagrindiniai kariniai laipsniai laivyne išties gaunasi visiškai vokiškai logiški pagal… britų laivyno pareigų paskirstymą (didėjančia tvarka):

  • Matrose (jūreivis),
  • Maat (pameistrys – suprask, laivo dailidės, burininko ir pan.),
  • Bootsmann (bocmanas arba laivūnas, denio jūreivių “brigadininkas“).

Kituose europiniuose vakariečių laivynuose dar kartais gali būti įgrūdamas ir kelių pasmulkintų laipsnių kvartermeisteris tarp tų suranguotų jūreivių ir virš jų esančių pameistrių, kaip yra belgų laivyne, tarkime; arba vietoje mičmanų netgi ir burlaivių vadu vadinamas škiperis virš tų bocmanų, kaip yra olandiškame laivyne (čia gal olandiška logika tame, matyt, kad buriuoti yra daugiau kvalifikacijos reikalaujanti škiperiška specialybė, nei kad bocmanui valties irklavimui komanduoti).

O ką jau tie mūsų vis minimi kaimynai lenkai su gerokai didesne už mus, deja, marinistine tradicija?

Analogiškai vokiečiams – didėjančia laipsnių tvarka išvardinu visus jų turimus:

  • marynarz (jūreivis),
  • starszy marynarz (vyr. jūreivis),
  • mat (pameistrys),
  • starszy mat (vyr. pameistrys),
  • bosmanmat (laivūno padėjėjas),
  • bosman (laivūnas),
  • starszy bosman (vyr. laivūnas).

Toliau jie turi puskarininkius, kuriuos vadina ne škiperiais, petty officer (šie juk yra seržantų klasės) ar warrant officer (kas rusams iš britų yra pasiskolintas liktinis nekarininkas mičmanas, angl. midshipman), o jaunesniaisiais, tiesiog paprastai tokiais, taip pat vyresniaisiais bei štabiniais chorąży marynarki – laivyno karužiais, kai angliškai tai būtų jaunesniojo leitenanto laipsnis, kaip yra amerikiečių laivyne, ensign (nuo “vėliava“, kas slaviškose kalbose kariuomenėje vėliava yra vadinama “prapor“, nuo kurio kilęs ir laipsnis – praporščikas).

Kaip jau minėjau pirmoje dalyje, Nepriklausomybės karų metu tam Lietuvoje irgi buvo sukurtas karužio laipsnis, tačiau vėliau jo atsisakyta, nes labai jau lenkiškai skamba kaip tas jų “chorunžas“, o praktikantai gavo išplėstą formalų parengimą, taip kandidatus į karininkus pavadinant kariūnais (taip lietuviškai jūrų kadetus garde-marine galėtume išsiversti jūrūnais).

Beje, anksčiau praporščikai ir mičmanai tiek rusų caro kariuomenėje ir laivyne, tiek ir britų, buvo ne vyriausiais puskarininkiais, o tokie išties “nedadaryti“ karininkai kaip kandidatai į juos, kurie praktiškai įgydavę patirties ir vėliau išsilaikydavę teorinius egzaminus karininko patentui gauti – dabar tai NATO klasifikacijoje yra įvadinis mokomasis būsimojo karininko praktikos laipsnis OF-D, kurį, jei priskirtume ne puskarininkių, o karininkų korpusui, galėtume vadinti netgi jaunesniuoju leitenantu.

Juk šiais pradžioje tarnavę paskirti ir į karo laivą P.J. Labanauskas, V. Kuizinas bei R. B. Nakas, kuriam avansu jau dėl Antrojo Pasaulinio karo štabas tiesiog 1940-ųjų vasario 16-tąją patvirtino laivyno jaunesniojo leitenanto karininkišką laipsnį, nors šis formaliai studijų Prancūzijoje trūkstamų keletą mėnesių nebuvo baigęs.

Ir, deja, po to nebespėjo jau kito laipsnio užsitarnauti praktiškai, nors, skirtingai nuo pirmųjų paminėtųjų, išvykusių į JAV, jis grįžo į Lietuvą 1941-aisiais ir dalyvavo tiek antinacinėje pogrindinėje kovoje (buvo Kaune kalintas Gestapo), tiek ir antisovietinėje (ištremtas į Komi).

Ričardas Bernardas Nakas, jaunesnysis leitenantas (foto iš vikės, bet neteisingai joje buvo nurodyta, kad tai prancūzų uniforma – kaip rašiau, čia pažymėtas mūsų laivyno karininko laipsnis jo nedetalizuojant: su Gedimino Stulpais ir Inkaru), kuris dėl veiklos antinaciniame bei antisovietiniame pogrindyje nukentėjęs nuo abiejų Lietuvos okupantų – jo patvirtintasis karinis laipsnis atitiktų dabar NATO OF-D lygį ir būtų pavyzdys ensign/midshipman praktinių karininko studijų tradicijos Lietuvos karo laivyne.

* * *

O tai ką vis tas mano minimas “etaloninis“ britų Royal Navy?

Tie dalies NATO laipsnių klasifikacijos net nesivarginę ne tai kad susidvigubinti, kaip padarę lietuviai ir vėl (sic!) vokiška tradicija, bei vietoje warrant officer įsivesdami specialistus sukarintiems civiliokams, bet net kai kurių laipsnių ir neužsipildę (didėjančia tvarka):

  • OR-1 (nėra – nes o kam jungai laipsnis?),
  • OR-2 able rating (t.y. amer. able seaman – apmokytas jūreivis),
  • OR-3 (vėl nėra, nes kam ten rūpi, ko konkrečiai dar išmoko betarnaudamas tas jūreivis prie to, kad jau buvo apmokytas iki tol?),
  • OR-4 leading rating (t.y. vyr. jūreivis, kuris atitinka kapralų klasę kariuomenėje),
  • OR-5 ir OR-6 yra tiesiog vienas ir tas pats petty officer su skirtingu tarnybos stažu (t.y. puskarininkis, kuris atitinka seržantų klasę kariuomenėje),
  • OR-7 chief petty officer (vyr. puskarininkis)
  • OR-8 (nuo 2014 metų panaikinamas) ir OR-9 tas pats buvęs skirtingų klasių warrant officer (t.y. nekarininkiškas mičmanas arba profesionalus puskarininkis-specialistas).

Beje, britai savo mičmanus irgi tradiciškai vis dar turi pradinio karininko laipsnio OF-1 lygio kartu su jų sub-leitenantais (jaun. leitenantais), kurie amerikiečių laivyne vadinami ensign.

Tad esu tikras, kad jei jau taip buvo būtina dabartinėms KJP išplėsti kone tarpukario atitinkamus jūreivių ir puskarininkių laipsnius, tai buvo galima visiškai apsieiti be šitų seržantų gaudynių krante ir jų nušanhajinimo į KJP laivus.

Na, ir kaip minėjau, galima buvo apsieiti ir be puskarininkių laipsnių dvigubinimo į specialistus, turint warrant officer karinių laipsnių klasę, pavadinus tais pačiais specialistais arba įgaliotiniais ir pan.

* * *

Šeštoje dalyje apie tai, ar tarpukario gale KJP ir kariuomenės štabas pagaliau atsirinko painiavą su tais komandorais.

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.