Leitenantas, kuris kapitonas (4/7) – arba kaip štabiniai tarp komandorų pasiklydo


Jau susipažinote trečioje dalyje, kad majoras Antanas Kaškelis perėmė dar 1927-ųjų gruodyje vadovavimą pasienio policijos patruliniam “minininkui“ (sic!), ir dar už penkerių metų jis jau rūpinosi šio laivo perdavimu iš VRM pasienio policijos į KAM kariuomenės pavaldumą, ir jau patrulinio laivo pavertimą karo laivu, kam šis minininkas Vokietijoje 1917-aisiais per karą ir buvo pastatytas.

Va tada ir iškilo klausimas dėl turėtų kariuomenėje ir pasienio policijoje naudojamų karinių laipsnių pakeitimo į laivyne įprastus jūrininkų karinius laipsnius.

Ir štai ką apie mus dominančius tarpukario Lietuvos karo laivyno laipsnius rašo karybos istorikas Gintaras Surgailis savo monografijoje “Lietuvos Karinis Laivynas 1935-1940 metais“ (49-50 psl. – eiliškumui atkreipti dėmesį pajuodinta mano):

“1936 m. lapkričio 30d. Lietuvos Seimas priėmė naują Karinės tarnybos įstatymą. Įstatymas karininkų pagrindines specialybes suskirstė į 12 kategorijų, tarp jų buvo ir jūrininkų. Karo jūrininkams buvo nustatyti šie laipsniai:

Jūreivių laipsniai:
jūreivis,
grandinis.

Puskarininkių laipsniai:
jaunesnysis puskarininkis,
puskarininkis,
laivūnas.

Karininkų laipsniai:
jūrų leitenantas,
kapitonas leitenantas,
jūrų kapitonas,
komandoras leitenantas
komandoras.

Reikia pažymėti, kad parengtame įstatymo projekte jūreivių laipsnių nebuvo. Tik aktyviai veikiant leitenantui P. Labanauskui ir padedant Seimo sekretoriui Mečiui Kvykliui, įstatyme atsirado ir minėti jūreivių laipsniai.“

Nuraminsiu, kad taip “pažemintas“ iki dabartinio komandoro-leitenanto ir pats naujasis “senasis“ karo laivo vadas Antanas Kaškelis netapo – o gavosi jam netgi atvirkščiai!

Štai kaip rašo Gintaras Surgailis ten pat (pajuodinta mano):

“1936 m. gruodžio 28d. krašto apsaugos ministras plk. Dirmantas, vadovaudamasis naujų Karo tarnybos įstatymu, karo laivo “Prezidentas Smetona“ tarnyboje esantiems kariams pakeitė turimus laipsnius pakeitė į jūrininkų laipsnius:

mjr. Antano Kaškelio – į jūrų kapitono,
kpt. Adolfo Darginavičiaus – į kapitono leitenanto,
leitenantų Vytauto Kuizino ir Povilo Labanausko – į jūrų leitenantus,
laivo viršilų – į laivūnus,
eilinių – į jūreivius.“

Va kaip – lietuviai generaliniame štabe ir KAM iš esmės taip susigalvojo dar ir KJP taip “savus“ karinio laivyno laipsnius pagal esamą faktinę to meto padėtį: Antanas Kaškelis jiems buvo kažkoks tiesiog kapitonas (kaip dabar sovietiniams buriuotojams nesinori būti “tik“ škiperiais, jachtmasteriais ar lietuviškai burvedžiais – nu visi jie yra būtinai jachtų kapitonai, ir ne kitaip, bučiuokite žiedą, antras po dievo laive, o dievo jei nėra, tai… aha, nu jo) jūrine prasme, nes kitų gi karo laivų tuomet nebuvo, tai nebuvo dar poreikio ir kapitonų rangavimui pagal juos, o ir admirolu, aišku, “laivyno iš vieno laivo“ vadas netapo.

Bet taip iš majoro laipsnio, neapsižiūrėjus, ko gero, štabiniams kariuomenės funkcionieriams buvo paauškintas juk iki sausumos pulkininko, ką ir reiškia tas iš vokiečių tradicijos pasiskolintas Kapitän zur See.

Tuo tarpu jo pavaduotojas inž. Adolfas Darginavičius faktiškai tik išsaugojo savo turėtą sausumos kariuomenės kapitono laipsnį, gaudamas ruso-vokiškąjį kapitono-leitenanto vietoje laivyne tradicinio (nors kai be brūkšnelio, tai “kapitono leitenanto“ laipsnis reiškia “kapitono leitenantą“, t.y. “leitenantas to va kapitono“).

Nors netgi Rusijos imperiniame karo laivyne (ne kitose kariuomenės rūšyse) buvo ir vyr. leitenanto laipsnis. Tačiau gal A. Darginavičiui, kaip ir A. Kaškeliui spėjus patarnauti prie caro, gal taip atrodė “pažeminimas“ sausumos karininkų akyse, nes juk tie dabartiniai jau įprasti vyr. leitenantai toje rusų kariuomenėje iš esmės anuomet vadinti vokišku tradicija štabs-kapitonais (t.y. tokiais “štabiniais kapitonais“, bet juk kapitonais!).

Ir kas jus gal irgi prajuokins, nes dabar analogiškai ir KJP štabo laivūnas juk yra žemiau už laivūną, kaip kad minėtasis rusų carinėje kariuomenėje buvo ir štabs-kapitonas žemiau už tiesiog kapitoną (nes štabs-kapitonai buvę kuopos vado, t.y. kapitono, pavaduotojais ir kuopos savotiško būrių vadų “štabo“ vadais – kitaip tariant, tais vyr. leitenantais tarp kitų leitenantų, vadovaujančių būriams), nors va toje vokiškoje tradicijoje priedėlis Stabs- prie laipsnio iš esmės yra dabar plačiau naudojamas kaip priedėlis vyr.- ir parodo jau aukštesnį, o ne žemesnį laipsnį – tad vokiečiams štabas yra karjeros laiptelis nuo rikiuotės.

Ir todėl vietoje šio, kaip minėjau, tik imperiniame Rusijos laivyne britų papročiu egzistavo būtent tas vyr. leitenanto laipsnis, atitikęs kapitono laipsnį pėstininkuose ar rotmistro kavalerijoje, kur, kaip ir laivyne, būta savų karinių laipsnių pavadinimų.

Tai keista, kad dabar “Geležinio Vilko“ brigados panevėžiečiai “husarai“ savo bataliono laipsnių kartu irgi nepersivadino į kokius vachtmistrus bei rotmistrus, kad jau kavalerijos tradicijas ėmė puoselėti – bent jau “Žemaitijos“ brigados dragūnai ramūs, nes “raitieji pėstininkai“ tradiciškai ir naudoja pėstininkų, o ne kavalerijos karinius laipsnius, tad irgi turi seržantus.

Laivo inžinierius kapitonas-leitenantas Adolfas Darginavičius dar 1912 metais Revelyje (dab. Talinas) rusų laivyno karininko uniforma – neįžiūriu antpečiuose laipsnio, bet jis buvo baigęs mičmanų mokymus (foto autorius nežinomas; iš LIMIS)

Tiesa, dera vėl atkreipti dėmesį, kad tam laikotarpiui lietuvių kariuomenėje buvo labiau įprastas jaun., o ne vyr. kaip yra dabar, papildinys – kas irgi į mūsų karinę tradiciją tuomet perėjusi buvusi savotiška rusiškos caro kariuomenės įtaka, kur jaun. iš esmės yra lietuviškas priešdėlis pa- arba rusiškasis pod-, pvz.: liet. papulkininkis arba rus. podporūčikas. Ši tradicija jaučiama ir dabartiniuose lenkiškuose kariniuose laipsniuose, kur yra podporucznik po poručiku (leitenantu), o ne starszy porucznik virš poručiko (leitenanto), ir pan.

Na, o abu laivui priskirti kariuomenės leitenantai, užėmę kapitono padėjėjų navigacijai ir artilerijai pareigas, taip pagal sausumos karinį laipsnį irgi analogiškai pervadinti tiesiog į jūrų leitenantus – tarsi tai kažkiek laipsnių prilyginime kažką iš esmės keitė, ir kas irgi buvo ta pati duoklė vokiškai laivyno karinių laipsnių tradicijai, pas juos esamai iki šiol: Leutnant zur See.

* * *

Vis tik dera atkreipti dėmesį, kad majoras Antanas Kaškelis pats taip iškart į jūrų kapitonus, kaip sausumos kariuomenės “pulkininkus“, net ir nepataikė, nors pirminiame pasiūlyme juo “gudriai“ save pasivadino, dėl ko finale ir buvo patvirtintas, štabui apkeitus nuo jo pasiūlymo tuos komandorus su kapitonu.

Aš manau, tai buvo jam įprasta rusų logikos dar carinės kariuomenės laipsnių sistema, kurie, žinia, iki šiol komandoro nuo komodoro irgi neskiria, pastarąjį ir vadindami komandoru (kaip ir visa sovietinė lietuvių buriuotojų karta), ir patys rusai todėl šį juos klaidinantį laipsnį (kaip ir brigados generolo) iš savo karinių laipsnių sistemos finale todėl ir išsimetę, kuo pasekė juk ar tik ne prie KJP paskirto vado Olego Mariničiaus (sic!) ir pačios Lietuvos KJP, tą komandorą žemiau kapitono (bet būtinai vokiškai – jūrų kapitono!) dar pasilikę, o tą jau komodorą taip persivadinę tiesiog į flotilės admirolą (kuo dimisijoje patapo ir pats KJP komodoras Raimundas Saulius Baltuška).

Lenkai čia labai išties panašūs į rusus – jiems komandoras yra jūrų kapitono (kariuomenės pulkininko) laipsnis OF-5, o tokio kaip komodoro jie irgi neturi, tad iškart, kaip ir rusai, be tokio mūsiškio “flotilės admirolo“ po to turėdami OF-6 jau kontr-admirolą, po kurio eina OF-7 vice-admirolas, ir tada ne OF-8 admirolas, bet laivyno admirolas, ir jau tik tada OF-9 pats admirolas – toks ant visų admirolų kaip visų karinių jūrų pajėgų, kurios skirstomos į keletą laivynų, ir lenkai turi, matyt, ne tik priėjimą prie Baltijos, bet nuo Rzeczpospolita laikų “nuo jūros iki jūros“, tad gal dar ir Juodosios jūros arba, sumušę teutonus (su Vycka, nu!), tai per Kylio kanalą ir Šiaurės jūros laivynus?

Kaip ir tas anuomet A. Kaškelio siūlomas kapitonas-leitenantas išties dėl karo laivyno laipsnių prilyginimo reiškė jau dabartinį komandoro, kaip jūrų kapitono (kariuomenės pulkininko) pavaduotojo, laipsnį (t.y. komandoro-leitenanto), o tuo anuomet komandoru “lenkiškai“ jis tada pats būtų pervadintas pagal pasiūlymą iš jo turimo majoro laipsnio, taip va įgydamas tuo pačiu savo pavaduotoją inž. A. Darginavičių, aišku, kaip komandorą-leitenantą, o ne viso labo tik kapitoną-leitenantą, kuriuo šis pasekoje tapo, tuos laivyno laipsnius štabe peržiūrėjus ir KAM bei Seime patvirtinus.

Štai vėl nuoroda į minėto istoriko Gintaro Surgailio monografiją (81 psl.):

“Uniformos aprašymas […] 1935m. gruodžio 21d. pateiktas karo technikos viršininkui (iliustracija yra iš ten pat, t.y. mj. A. Kaškelio raporto – mano past.).

Uniformos projektas, dar šiek tiek pataisytas, pritarus kariuomenės vadui generalinio štabo plk. S. Raštikiui, krašto apsaugos ministro plk. S. Dirmanto 1936 m. kovo 17d. buvo patvirtintas.

Ir čia matote, kad jūrų kapitonas A. Kaškelis kariuomenės laipsnyje iš majoro tampa kažkaip iškart “pulkininku“ – juk jo majoro laipsnio taip į patvirtintą jau pagal šią redakciją komandorą gi nekonvertavo!

* * *

Bet jei dabar paguos, kad jau susipainiojote visiškai, kaip tas tarpukaryje nutiko, matome, ir mūsų kariuomenės štabe 1935 metais, tai minėti kaimynai lenkai, kaip rašiau dar ir pirmoje dalyje, šiuose laipsniuose išties nuo įprastinės laivyno tradicijos pripainioję, iš dalies tiesiog persikeldami rusišką caro sistemą, kai jau jų leitenantai yra vadinami lyg ir vokiška tradicija, bet tik ta jau slaviška “pavedimus vykdančiojo“ pavaduotojo (nuo žodžio poručitj – pavesti, įgalioti, įpareigoti) sąvoka:

  • laivyno paporučikiais (jaun. leitenantas arba podporucznik marynarki),
  • laivyno poručikais (t.y. leitenantas arba porucznik marynarki) ir
  • laivyno kapitonais (t.y. vyr.leitenantas laivyne bei kapitonas sausumoje arba kapitan marynarki).

Kitaip tariant, tiesiog prie kariuomenės laipsnio pridedant “švarkelį“ (lenk. marynarka dar yra vyriškas kostiumas).

O va nuo majorų iki pulkininkų lenkų laivyne kariniai laipsniai vadinami vis tik ne kapitonais pagal rangą, kaip yra rusiškai, ar pagal laivo dydį, kaip yra vokiškai, bet kaip buvo ir pirminiame A. Kaškelio pasiūlyme esančiais virš kapitono – komandorais (žemėjančia tvarka atitinkamai): komandor (atitinka pulkininką), komandor porucznik (atitinka papulkininkį arba pulkininką-leitenantą) ir komandor podporucznik (atitinka majorą).

Ir aš taip spėju, kad gal ne tiek rusiška, kiek va šita pašonėje esanti lenkiška laivyno tradicija ir buvo anuomet ta priežastimi, kodėl štabe vadovaujantys karininkai, puikiai kalbėję juk ir priešo kalba (su lenkais buvome dėl jų užgrobtojo mūsų Vilniaus karo paliaubų stovyje iki pat 1938-ųjų, kai tie ultimatumu privertė su jais taiką pripažinti!), nusprendė vis tik iš majoro A. Kaškelio pirminio pasiūlymo visus tuos neaiškius jiems komandorus praktiškai išbraukti iki geresnių laikų velniop (nors vis tik teoriškai šie buvo patvirtinti, kaip matote paveiksliuke aukščiau!).

Ir gal netgi vadovaudamiesi ta logika, kad taip tuomet jau turėsime, kaip pats siūlytojas iš pradžių to ir norėjo, tą jūrų kapitoną vietoje majoro, vadovaujantį šitam vis neturimam kur padėti karo laivui, kai šio laivo vado pavaduotojas taip irgi vadinsis jo kapitonu-leitenantu (leitenantas, primenu, reiškia pavaduotoją iš pranc. lieu tenant – “vieta“ ir “užimantis“), o jau kiti kariuomenės laipsnio leitenantai ir bus laive tais tik jau jūrų, bet irgi leitenantais.

Paprasta ir visiems “ne temoje“ irgi viskas 1935-aisiais tampa su tais kariniais laipsniais aišku, tad visi tamkart yra patenkinti: tiek štabiniai, kur ta pati karinių laipsnių logika kaip kariuomenėje, o vadas ant šių yra jūrinis kapitonas, kaip ir visi laivų kapitonai, ir su savo kapitonišku leitenantu (jei su brūkšneliu) arba kapitono leitenantu (jei be brūkšnelio), tiek ir tie nežinia ko iš štabo ir Seimo užsimanę ir tik galvą čia jiems kvaršinę prakeikti jūrininkai (kad juos kur po paraliais!).

* * *

Ir dar į vieną smagų niuansą dabar atkreipkite dėmesį, kuris yra patvirtintame laivyno karinių laipsnių apraše – į patį laivyno karininko laipsnio žymėjimą!

Ta storesnė apatinė juostelė pašaliniam stebėtojui iš esmės tuo atveju tereiškė tik šio jūrų kapitono Antano Kaškelio uniforminio dizaino ypatumą – kaip priklauso kapitonui ir civiliniame laivyne, šio rankogalis pažymėtas keturiomis juostelėmis, kurių viršutinė juostelė yra britiška tradicija su kilpute (tiesiog skaičiavimo patogumui, o ir “šiaip gražu“ – nusprendė pigiai čia dizaine prasisukę britai, nes kiti laivynai “prabangiai“ virš juostelių siuvinėja žvaigždes, inkarus ar net herbus), nors tai yra pulkininko lygio, primenu, keturių juostelių žymėjimas, kai majorui laivyne priklausytų tik trys, tiesa?

Bet va šio pirmuoju padėjėju esantis inž. Adolfas Darginavičius, formaliai vadinamas ta vokiška tradicija “laivo vado pavaduotoju“ (t.y. kapitonu-leitenantu), savo rankogalį pasipuošęs ir civiliniam laivyne įprastomis pirmąjam kapitono pavaduotojui pažymėti būdingomis trimis juostelėmis, kurių viršutinė tradiciškai irgi su kilpute, nors paprastai šio karinio lygio vyr. leitenanto (arba kapitono-leitenanto) laipsnis juk laivyne žymimas tik “pustrečios“ juostos (t.y. dviem plačiomis ir viena perpus siauresne).

Analogiškai kiti leitenantai laive turi irgi tradicines laivynams po dvi juosteles ant rankogalių, o jaunesnieji karininkai laive, vadinami jaunesniaisiais jūrų leitenantais, turi tik vieną tą juostelę su kilpute – čia niekas nieko neprigudravo.

Ir tuomet, žiūrėkite, kaip čia gavosi – taip juk tie komandoriški abu laipsniai su savo storesnėmis apatinėmis juostelėmis iš esmės padaryti net nebereikalingais!

Nežinau, ar čia taip štabe, kariuomenės raštininkams tų juostelių nesuprantant, kaip susiskaičiuoti, visa tai šitaip netyčia gavosi patvirtinti, ar čia va taip jau pats majoras A. Kaškelis sugudravo, ar tai yra prakištas leitenanto Povilo Juliaus Labanausko, kurio pastangomis pridėti jūreivių ir puskarininkių laipsniai, toks nuopelnas, jam pačiam tolimesnėje tarnyboje taikant į garbingai skambantį komandoro laipsnį (ir aš jau sakiau – bus dar apie jį žemiau!).

Bet štai jums fotografija laivo vado A. Kaškelio – ir atkreipkite dėmesį į šio rankogalius bei karinio laipsnio žymėjimą:

Jūrų kapitonas Antanas Kaškelis – laivo “Prezidentas Smetona“ vadas (“Jūra“ Nr. 3, 1935m. – iš archyvų)

Storesnė juostelė kuri? O taip – toji, kuri su kilpute, viršutinė.

”Tamsta laivyno pulkininke…“ – kreiptųsi iš esmės į jūrų kapitoną, kuris ėjo tik vyr. leitenanto (arba vokiškai – kapitono-leitenanto) lygio pareigas pagal turimo laivo klasę, nors prieš tai turėjęs aukštesnį majoro laipsnį kariuomenėje, bet kažkaip tuo komandoru-leitenantu tarpukario Lietuvos laivyne ir netapęs.

Jau minėjau apie Povilą Julių Labanauską?

Tai dar bus toliau – kantrybės, nedorėliai!

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.