Leitenantas, kuris kapitonas (2/7) – arba kaip buvo iki KJP įkūrimo


Pirmoje dalyje aptariau dabar esamus KJP karinius laipsnius, ir kas juose (o gal – galvose, sprendžiant iš omoniškos uniformos lietuvių karo laivuose) yra išties negerai.

Bet gal pažiūrėkime, o kas buvo tuomet pačioje pradžioje tarpukaryje, iš kur tradicijos šita atkurta valstybė iš esmės niekur neatkūrė – ar tai buriavimas, ar tai Konstitucija (juk 1938 metų Konstitucija galiojo Kovo 11 dieną dešimt minučių – po to buvo iškart vėl suspenduota, naudojant ir toliau pagal valdžios užgaidas sovietinę, kol jau buvo priimta po dviejų metų dabartinė, o baudžiamasis, civilinis bei administracinių nusižengimų kodeksai išvis ir XXI a. sulaukė), ar, kaip matome, ir Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos, nukniaukusios dar ir kauniečių Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą?

Priminsiu, kad mūsų karo laivynas formaliai buvo įkurtas tik 1935 metų rugpjūčio 1-ąją dieną (aš tik nelabai mačiau dabartines KJP šią datą minint, kaip ir “atkūrimo“ metines – 1992 metų liepos 4-ąją), nors Rytprūsių šiaurinį uostamiestį bei visą Memelland kraštą iš pasaulinio karo laimėtojų okupantų prancūzų su slaptu vokiečių vyriausybės pritarimu sau dar 1923 metų sausį “išsigelbėjome“ per to meto Didžiosios Lietuvos “mandagių žmonių“ (ar tiksliau – inteligentiškų) sukilimą Mažojoje Lietuvoje.

Tuomet jau Lietuvos teritorinei jūrai saugoti tik po penkerių metų 1927-aisiais įsigytas dešimties metų senumo, ir dar pagal Versalio taikos sutartį visiškai nuginkluotas, vokiečių minininkas M-59, pervadintas į Prezidentą Smetoną, kur pradėjęs tarnybą Klaipėdoje pasienio policijoje VRM pavaldume – juk reikėjo kovoti su kontrabandininkais (nes per tą “o su kuo mes kariausim?“ ir “o kas mus puls?“, tai praradome tiek Suvalkus, tiek ir Vilniaus kraštą).

Šias pasieniečių policines bei SARS (gelbėjimo jūroje – Search And Rescue at Sea) pareigas vykdydamas laivas tarsi toks “peraugęs patrulinis kateris“ taip ir praplaukiojo penketą metelių iki 1932 metų, kai jau buvo nurašytas kaip netinkamas tokiai tarnybai ir jau reikalingas netgi remonto.

1933 metais iš VRM vis tik perduotas KAM ir kariuomenės žinion. Po dviejų metų svarstymų, kur tą išties per gerą agrarinei Lietuvai daiktą padėti, bei lėšų vėlesnių paieškų, kad jau tas daiktas kaip ir pravers ūkyje, tai pagaliau laivas pradėtas remontuoti Liepojoje, kuomet kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio, aktyviai pradėjusio Lietuvos kariuomenės reformas ir perginklavimą, įsakymu ir buvo šio laivo pagrindu jau įkurtos Lietuvos KJP – kaip atskira kariuomenės rūšis, o laivas tapo kartu ir mokomuoju karo laivu su numatyta perspektyva taip jo parengtų kadrų bazėje ateityje išplėsti karinį jūrų laivyną, tuo pačiu vykdydamas dar ir oficialios LR Prezidento jachtos (sic!) funkcijas.

O pasieniečiai ramiai sau ir toliau tenkinosi pakrantės ir teritorinės jūros, tarpukariu buvusios tik 3 jūrmyles nuo kranto, priežiūrai visiškai pakankamais jų reikmėms greitaeigiais arba patruliniais kateriais, kurie išties juk labiau ir tiko jų policinei tarnybai, nei šis turėtas bei gal tik per klaidą, o gal ir iš nemokšiškumo (ir ačiūdie!), nupirktas prieš penkerius metus minininkas, savotiškai taip tapęs ir dabartinių mūsų KJP vystymosi krypties, o, deja, ne 1992 metų fregatos, tuo savotišku “tėvu“.

Kontrabandininkams iš tarptautinių vandenų nesunkiai pamatomas dėl savo garo mašinų dūmų dar tuomet tik pasienio apsaugos laivas “Prezidentas Smetona“ Klaipėdos reide 1927m. lapkričio 4 d. (foto iš istorineprezidentura.lt)

* * *

Tad iki pat 1935-ųjų metų išties šiame laive ir kitose pasieniečių pajėgose klausimų dėl karinių laipsnių pavadinimų nekilo – pasienio policija, kaip įprasta sukarintose organizacijose (rusiškai sakytume “statutinėje struktūroje“) tenkinosi tais pačiais sausumos kariuomenės laipsniais, kaip ir dabar Lietuvoje nuo sovietmečio (o šie, savo ruožtu – dar nuo caro laikų) tradicijos iki šiol mūsų teisėsaugos pareigūnai prie pėstininkų (sic!) laipsnio prisideda žodžius “vidaus tarnybos“, nors tie VRM pavaldumo “pulkininkai“ ar “generolai“ nemokėtų ne tik šaulių junginiui mūšio lauke vadovauti, bet net ir apkasus išsikasti.

Taip pirmuoju šio minininko, paversto į patrulinį laivą, vadu tapo kapitonas (sausumos karinio laipsnio prasme) Adomas Daugirdas, turėjęs dar caro laikų leitenanto (jūrine prasme) laipsnį ir povandenininko kvalifikaciją pasauliniame kare.

Iki paskyrimo vadu į Prezidentą Smetoną, jis Nepriklausomybės karų metu vadovavo žvalgams (kiek ironiška, kad gal ne veltui – juk povandenininkas…) bei automobilių batalionui (juk visi jūrininkai karininkai susipažįsta su mechanizmų ir variklių darbo principais).

Žvalgybos skyriaus Žvalgų dalies viršininkas 1919m. birželio –1920m. balandžio mėn. – tuomet dar leitenantas, o vėliau jau būsimas pasieniečių laivo “Prezidentas Smetona“ kapitonas Adomas Daugirdas (iš virtualios-parodos.archyvai.lt)

Deja, bet iš šio laivo vado pareigų jau metų gale, jį atleido tik dėl politinių priežasčių (apie ką aš čia jau rašiau, atitaisydamas vokiečių ir lenkų spaudos bei mūsų štabinių kranto žiurkių apdergtą lietuvių jūrininkų reputaciją!), paskirdami į Klaipėdos uosto direkciją, kur jau 1934 metais čia jis pakeitė į pensiją išėjusį uosto kapitoną Liudviką Stulpiną, ir finale jam teko liūdnos pareigos todėl vadovauti komisijai šio uosto perdavime Trečiajam Reichui 1939 metais, kuomet jis stengėsi Lietuvos naudai kuo daugiau to esamo mūsų uosto turto išgelbėti nuo nusavinimo, pervedant į dabar jau plečiamą kaip uostą Šventąją.

Suprantama, Adomui Daugirdui dar sausumoje išsitarnautas kapitono laipsnio pavadinimas, matyt, irgi tiko visomis prasmėmis, ir kažką priderinti prie jūrinės tradicijos jis net ir objektyviai nesuspėjo – o savo ruožtu, po to visuomenėje tas marinistines tradicijas jis vėliau jau puoselėjo ir kaip vienas iš jūrinio Klaipėdos Jacht-Klubo steigėjų.

* * *

Toliau – majoras Antanas Kaškelis ir jo karinio laivyno laipsnių reformos.

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.