Kločkovai – gerai išprotėjusių rusų šeimynėlė, neigianti visus mitus

Turėtum būti arba visiškai nušokęs nuo protelio, arba tau turi beprotiškai sektis, arba… turėtum būti rusas iš Sibiro, kad nusipirktum Nauticat 40 jachtą Lady Mary, pasiimtum savo dvi nepilnametes (!) dukras ir žmoną, kuri vaikystėje Urale prisiskaitė Jules Verne knygų (ypač “Kapitono Granto vaikai“), ir ta jachta ne tik per Atlantą perplauktum, o po to Panamos kanalu į Ramųjį vandenyną, kur aplankytum Galapagus, Velykų salą ir…

…užuot peržiemojęs nuo uraganų sezono kur ramiau prie Naujosios Zelandijos, tai va paimtum ir pasineštum ne į vakarus, o į pietus kone trims mėnesiams atviru vandenynu link Riaumojančių Keturiasdešimtųjų.

Ir tai ne viskas!

Su šeima (ir septynmete dukra!) aplankyta vienos nuošaliausių kone vidury “niekur“ esančios Ramiojo vandenyno Pitkerno salos, o po Riaumojančių Keturiasdešimtųjų (Roaring Forties), aišku, sekė ir Kaukiančios Penkiasdešimtosios (Furious Fifties), tada Naujieji Metai sutikti Nemo taške (tai išskaičiuota vieta vandenyne, kurioje į visas puses didžiausias atstumas iki artimiausių krantų).

Ir kas jau čia reiškia tuomet aplenkti Horno Ragą… aha, su merginomis?

Taip Ušuajoje (nuošaliausia gyvenvietė Žemėje, neskaitant Antarktidos, esanti Čilėje) Ugnies Žemėje žiemoti, laukiant atvykstant paštu užsakytų naujų burių, o kai jau tų sulaukei…

Tai juk būtinai reikia per Francis Drake sąsiaurį tarp Horno Rago ir Antarktidos į tą Antarktidą dabar dar ir nuburiuoti!

Su vaikais, kurių abi ne šiaip patrakę berniūkščiai, bet iki tokių avantiūrų neprisigalvojančios mergaitės yra nepilnametės: vienai 7 metukai, o kita vaikystėje dar sunkiai astma sirgusi, kad iš ligoninių neišlįsdavusi.

Antarktidoje – aplankyti savą rusų poliarinę stotį (iki ukrainiečių – ledų sangrūdos pakeliui sutrukdė), išsiųsti paštą iš argentiniečių stoties. Perplaukti sąsiaurį darkart ir taip darkart “atsižymėti“ prie Horno Rago, po ko jau nusibaladoti į Patagonijos šcherus. Tai kas jau ta Australija, Indijos vandenynas, Gerosios Vilties iškyšulys ir Afrika, ar ne?

Aš čia taip neprifantazuoju, ne?

Susipažinkite – mano paminėta Kločkovų (Kлочков) šeima:

• Andrejus (Андрей) – škiperis (skipper/master);
• jo žmona Marina (Марина) – vyr. padėjėjas (chief mate);
• vyresnėlė dukra Anastasija (Анастасия) – antrasis padėjėjas (second mate);
• ir jaunėlė Lada (Лада) – junga (crew/cabin boy girl).

Paklausite, o tai koks velnias juos ten taip užnešė???

Taigi sakiau: škiperio žmona vaikystėje užsiskaitė knygą “Kapitono Granto vaikai“, o ten apie 37-tą lygiagretę rašoma. Ir susirado užaugusi tokį buriuoti užsimaniusį irgi prisiskaičiusį panašių knygų (Sibire!) vyrą, ir sėdo jie taip sau į jachtą vasaroms…

Bet vieną vasarą iš Viduržemio jūros namo neparskrido, o išplaukė į kelionę aplink pasaulį. Dar tuo pačiu sako, kad jiems karštis nelabai patinka (sibiriečiai gi!), tai va ten link Antarktidos pakeliui aplankė toje knygoje minėtas vietas, kur kapitonas Grantas patyrė laivo sudužimą ir kurio ieškojo jo vaikai gelbėjimo ekspedicijoje.

Tai va Kločkovų šeimynėlė nusprendė pakeliui link Horno į tą Marijos-Teresės jau minėtojo rašytojo išgalvotą (!) salą trijų dalių romanuose “Kapitono Granto vaikai“ bei “Paslaptinga sala“, ir užsukti, kad jau taip plaukia “šalia“, ar, tiksliau, tai jau yra toje pasaulio pusėje (o kada kitąkart?), o plaukti va ar pusantro tūkstančio mylių į vakarus, ar pustrečio į pietus – tai kaip ir “vienodai“, ar ne?

Kelionės maršrutas aplink gaublį pusantro karto ir per piečiausius kyšulius, su užsukimu į Antarktidą – iš TravelyFamily instagram

O pakeliui šios salos, kuri, tarp kitko, yra pažymėta jūrlapiuose kaip Maria Theresa Reef (pranc. Tabor Island, patikslintos koordinatės 37°00′S 151°13′W), nusprendė dar patikrinti kitus panašius fantominis rifus: atrastą 1899 metais Wachusett Reef (32°18′S 151°08′W), atrastą 1902 metais Ernest Legouve Reef (35°12′S 150°40′W), ir atrastą 1878 metais Jupiter Reef (36°37′S 150°15′W).

Tai va jau nuo pernai, žinokite, kad šie fantominiai rifai realiai tikrovėje neegzistuoja, nors ir yra pažymėti JK bei Naujosios Zelandijos admiraliteto jūrlapiuose, prancūzų jūralpiuose bei sovietiniuose jūrų atlasuose – nėra tokių pasaulyje atradimų, kurių nepaneigtų pakvaišę ten savo jachta nusibaladoję rusų keliautojai!

Jei netikite, įsitikinkite patys jų vedamame youtube kanale čia:

Ne visi jų kelionių klipai yra į kanalą atvirai sukelti – tam reikia turėti Patreon paskyrą ir tapti jų rėmėju, be abejo. Tačiau jei suprantate rusiškai, tai aš jus užjaučiu dabar taip per juos dėl prarastos ne vienos valandos jų kelionių ir nuotykių peržiūrėjimo.

O jų šeimos pavyzdys, ko gero, paneigia ne tik rifus, bet ir mitus, nes parodo, kad jei finansiškai jau dabar gali tą padaryti, bet save ir aplinkinius įtikinėji, kad negali, nes, suprask, šeima, vaikai maži… tai visa tai yra jerunda™!

Aš tai nemoku kaip pavydėti, todėl jiems linkiu tik sėkmės ir darkart sėkmės, ir neužplaukti ant jokio fantominio ar tikro rifo!

Vis tik stebiuosi, kaip jiems taip sekėsi neapsivožti ir per tikrai patirtus štormus tose riaumojančiose bei kaukiančiose platumose be nuostolių praeiti (bures siuvo, nes jau senokos buvo, o siūlės nuo saulės veikiau padilo, kas atsiliepė pakliuvus į šaltesnes pietines platumas), ir kaip taip maltis aplink Horno Ragą bei kirsti dukart tą jokių nestabdomų vėjų košiamą Dreiko sąsiaurį, ir kaip net neužstrigti žiemojimo sezonui su pingvinais tarp ledų Antarktidoje.

Tam tikrai reikia arba beprotiškos sėkmės, arba būti beprotišku rusu – iš bet kurios kitos europietiškos šeimos, manau, vaikų teisių apsaugos tarnybos seniai būtų ir vaikus atėmusios už tai, kur tėvai juos nusiboginę buvo.

O, beje, gera žinia: jau ir mūsų įstatymais yra įteisinta galimybė homeschooling‘ui, apie kurią diskutavau dar Remigijui Šimašiui būnant ne sostinės meru, o teisingumo ministeriu – tad dar viena kliūtis jums nuimta plaukimui!

Bet tai jetus, kokia gi sunki šių mergaičių vaikystė…

Ahoy!

---

Balsuoti už tinklaraščio tęsinį ir mano įrašus galima čia, už ką jums didelis ačiū, o jau šeštoji dalis rašinių ciklo apie seniausius jachtklubus, kurioje rašoma dabar ir apie lietuvius, niekur nedingo, nes bus jau kitą savaitę tradicinį marinistinį ketvirtadienį.