Seniausias jachtklubas (4/7): airiai – buriuotojai?!


Pirmoje dalyje yra buriavimo, kaip pramoginio laisvalaikio užsiėmimo, priešistorė, o jau antroje dalyje rasite užfiksuotą pirmąjį buriuotoją, įvardintas pačias pirmąsias jachtas ir netgi pačias oficialiai paminėtas pirmąsias jachtų lenktynes.

Ir kada kalbame, o tai kuris tuomet jau jachtklubas buvo pats pirmasis, tai jau trečioje dalyje dar paaiškinau, kodėl rusiškas Nevos Laivynas nėra jachtklubu laikytinas, nes juk išties jokiu jachtklubu jis nebuvo – ir visai ne todėl, kad Karolis II buvo jachtsmenu pirmiau už Petrą I, bet dar ir todėl, deja, kad buriavimo klubai bei organizacijos prie Nevos nekart istorijoje būdavo uždaromi ir tik valdžios nurodymu iš viršaus vėl atidaromi visiškai ne kaip pačių buriuotojų savivalda ir laisvanoriškas susivienijimas, bet įstaiga su inventoriumi ir susijusia infrastruktūra.

Tad, kaip bebūtų irgi dabar keista, tačiau pirmasis ir pats seniausias bei iki šiol veikiantis jachtklubas yra… Airijoje.

Aišku, iki 1922-ųjų airiai irgi buvo britais, todėl nenuostabu, kad ne tik pirmosios jūrinės jachtų lenktynės nuo Dublino Airių jūroje įvyko, bet konkrečiai 1720 metais (tik dviem metais vėliau už Nevos Laivyno įsteigimą) toks karališkasis (Airija dabar yra respublika, kas pasiklydęs laike) jachtklubas Korke buvo įsteigtas, ir kuris ten iki šiol ir veikia – Royal Cork Yach Club.

Karališkojo Korko Jachtklubo (RCYC – Royal Cork Yacht Club) vėlukas

Pradžioje vadinosi paprastai – Vandens Klubu Korko Įlankoje (Water Club of the Harbour of Cork), kurį va 1720 metais ir įsteigė airis William O’Brien, 4-asis Inčikvino hercogas (4th Earl of Inchiquin) – proanūkis to paties titulo 1-mojo airių hercogo, kuris savo ruožtu buvo jau minėtojo ankščiau pirmojo buriuotojo ir Anglijos karaliaus Karolio II dvariškis.

Nenuostabu, kad pirmasis hercogas tokia karališka pramoga užsikrėtė dar būdamas karaliaus svitoje prie Temzės, kad šią sugrįžęs į Korką ir toliau tęsė savo tėviškėje. Panašu, kad ši šeimos tradicija persidavė ir iki 4-ojo hercogo (26-mečio proanūkio), kuris ir tapo minėtojo klubo steigėju kartu su dar penketu savo panašiai nutėkštų draugų.

Bet aktyvi buriavimo veikla ir čia nutrūko nuo 1765 metų, nors klubas vis dar buvo oficialiai registruotas, tačiau neaktyvus, ir atkuto vėl tik 1802 metais.

Todėl antrasis pasaulyje, kuris irgi yra Airijoje įsteigtas jachtklubas, šiais metais švenčiantis 250 metų jubiliejų, šį niuansą kartais pirmiesiems prikaišioja, teigdamas, kad tai jie yra vis tik seniausi ir be pertraukos veikiantys nuo 1770-ųjų metų kaip Athloe Yacht Club, o dar ir jų pirmoji regata Shannon upėje įvyko jau 1731-aisiais.

Lough Ree Yacht Club (LRYC) vėlukas nuo 1895 metų, kada taip persivadino iš Athloe Yacht Club, perimdamas miesto herbą į savo vėluką

Bent jau LRYC gali save tikrai tituluoti seniausiu jachtklubu pasaulyje prie ežero (Lough Ree).

* * *

Bet ir Korke prie jūros įlankoje buriavimo veiklos netrūko.

Nes 1872 metais ten pat buvo įsteigtas dar ir Miunsterio Pavyzdinis Jacht-Klubas (Munster Model Yacht Club) kaip “korintietiškas“ jachtklubas.

Čia pastebėsiu, kad Corinthian Yacht Club sąvoka, esanti ne vieno JK ir JAV jachtklubo pavadinime, išties reiškia karalienės Viktorijos laikų “džentelmenų sportininkų mėgėjų jachtklubą“, skirtą  lenktyniauti jachtomis patiems mėgėjams, o ne turtuolių samdytoms už algas įguloms.

Todėl manau, kad lietuviškai vis tik derėtų vadinti ne jacht-klubu, o buriuotojų klubu (sailing club) – kaip vadinami dabar formalūs buriuotojų klubai, nevaldantys nuosavos marinos (a gyrdž, Panėvėž?).

Neužilgo šie “korintiečiai“ atsisakė pavadinime žodžio Model (matyt, kaip pavyzdys kitiems jachtklubams savo buriuotojiško judėjimo misiją jau atliko), o Cork Harbour Yacht Club per dešimtmetį išmetė ir perteklinį žodį Harbour, tapdamas tiesiog Cork Yacht Club, kai dar 1831 metais gavo iš Jungtinės Karalystės karaliaus Viliaus IV (William IV) privilegiją vadintis irgi karališkuoju – Royal Cork Yacht Club.

O 1966 metais, matyt, ne tik painiavai panaikinti (kuo airiai su rusais, matau, labai panašūs…), tas karališkasis (šį titulą šie gavo 1872 metais) Miunsterio buriavimo mėgėjų klubas (Royal Munster Yacht Club) ir Korko karališkasis jachtklubai (Royal Cork Yacht Club) susiliejo formaliai pagaliau į vieną ir dabar tokiu Royal Cork Yacht Club pavadinimu žinomą, kuriame yra ir “korintietiškas“ Royal Munster Yacht Club – toks visiškai logiškas sprendimas, kuomet buriavimo sportas (sailing) ir pramoginis buriavimas (yachting) yra viename bendrame jachtklube.

Pačioje pradžioje šis jachtklubas buvo įsikūręs Korko įlankos Vilksties saloje (Haulbowline Island), kur ir dabar yra Airijos karinio laivyno bazė, o po to XIX amžiaus pradžioje persikraustė į Cove esantį karalienės miestuką Queenstown (dabar airiškai – Cobh). Šiuo metu jachtklubas yra prie Korko miesto (Cork City) Kryžiaus Užutėkyje (Crosshaven).

Ir narystė šiame karališkame jachtklube nuo seno irgi yra populiari.

Šio nariu savo laiku buvęs ir Austrijos imperatoriaus Prano Juozapo (Franz Joseph) brolis, austrų princas Ferdinandas Maksimilianas (Ferdinand Maximilian), vėliau tapęs ir vieninteliu Meksikos imperatoriumi, kuris buvo ir Austrijos karo laivyno steigėjas, kai ta Austrija-Vengrija dar turėjo priėjimą prie jūros, kurį prarado prieš juos irgi laimėjusiems italams Pirmojo Pasaulinio Karo pasekoje, tad kaip ir rusų caro Petro I atveju, matome, kad buriavimas tampa ir laivyno steigimo pradžia.

O Velso princas Albertas Edvardas, vėliau tapęs (kuo visi Velso princai paprastai ir tampa) Anglijos karaliumi Eduardu VII (Edward VII), dalyvavo su savo nuo 1893 metų priklausančia garsiąja jachta HMY Britannia keletoje Royal Cork Yach Club regatų, nors išties jis pats priklausė ne šiam jachtklubui, bet buvo Royal Yacht Squadron (žr. toliau) komodoras.

Šią laivę HMY Britannia nuo 1910 metų perėmė šio sūnus, Royal Navy karininkas, Jungtinės Karalystės karalius ir Vindzoro dinastijos (nes nėra čia ko su vokiečiais giminiuotis per pasaulinį karą!) steigėjas Jurgis V (George V), anksčiau minėtojo rusų caro Mykolo II pusbrolis, tik jau pats priklausęs irgi ne Royal Yacht Squadron, bet Royal Harwich Yacht Club – kas yra suprantama, kai esi tik trečias eilėje į senelės Viktorijos sostą, bet likimas susiklosto tapti karaliumi.

Ir šiais laikais Royal Cork Yacht Club rengia pasaulines Cork Week regatas kas antri metai birželio gale arba liepos pradžioje.

Bet tai irgi nėra seniausia iki šiol vykstanti regata pasaulyje (irgi bus toliau!).

* * *

Beje, yra ir kitas airiškas taip ir netgi besivadinantis karališkuoju jachtklubas – Royal Irish Yacht Club, įsteigtas karaliaus miestuke Kingstown (dabar Dún Laoghaire) Airijoje 1831 metais 1-ojo Anglesey (bendravardė sala prie Velso) markizo Henry William Paget, taip pat ir Uxbridge hercogo, kuris Vaterlo mūšyje buvo feldmaršalu ir antruoju po lordo Velingtono, vadovaudamas visai kavalerijai, ir šiame mūšyje netekęs dešinės kojos kone po paskutinio patrankos šūvio.

Tai va šis markizas, apie kurį irgi dar bus kitoje dalyje, tapo pirmuoju šio jachtklubo komodoru (beje, pats dar priklausęs ir Royal Yacht Squadron bei… ką dar nuveikė ten – irgi dar bus).

Karališkojo Airių Jacht-Klubo (RIYC – Royal Irish Yacht Club) vėlukas (žr. Royal Cork Yacht Club vėluką palyginimui aukščiau)

Klubas gavo iš karalienės Viktorijos teisę vadintis karališkuoju nuo 1846 metų, ir šią teisę taip pat išlaikė, nepaisant to, kad Airija tapo respublika 1922-aisiais.

Ir netgi pagal seną dar nuo britų einančią teisę ir tradiciją, šių jachtklubų ir laivų vėliavos yra iki šiol ne valstybinės, bet baltosios (white ensign), tik su airišku herbu, matomu vėluke, ir dar dabar viršutiniame kairiame ketvirtyje yra nebe JK vėliava, o Airijos Respublikos.

* * *

Vis tik šis airiško buriavimo fenomenas yra gana įdomus, tiesa?

Mes airius įsivaizduojame greičiau kaip kažkokius praščiokus, amžinus emigrantus (kaip ir lietuvius), kurie aludėje prisilaka savo maišyto viskio, po to susimuša su istoriškai jų okupantais anglais (čia kaip mes su rusais) ir gauna į kuprą, ką liūdnai apdainuoja savo užstalės baladėse apie tokius savo girtus nuotykius ar nelaimingą kažkur paliktą meilę.

Beje, gerai dainuoja, rupūžiokai – viena iš trijų pasaulyje mokančių dainuoti tautų (italai su kartvelais, žinia, vynu irgi papiktnaudžiauja, bet tai tų dainos labiau apie ilgesingą meilę, nes skirtingas alkoholis skirtingai veikia charakterį).

Ir netgi viena iš žinomiausių senų jūrinių dainuškų yra airiška net savo pavadinime – Irish Rover (kaip ir dauguma dabar buriuotojiškų dainų yra dažniausiai airiškos baladės struktūros pagrindu):

Be abejo, pasakysite, kad tie pirmeiviai buriuotojai airiai greičiau buvo britais, nei tais dėl nepriklausomybės kovojusiais nacionalistais, kaip buriuotojas ir airių rašytojas Erskine Childers, apie kurį jau pasakojau.

Tačiau panašu, kad kaip olandai savo laiku sukūrė jachtas priekrantės vandenims fryzų salyno sėkliuose, taip ir pirmieji prakutę čia britų buriuotojai rinkosi išties plačias upes (Temzę kaip Karolis II, ar Nevą – kaip Petras I, olandų ir anglų mėgdžiotojas), ir gal netgi didelius ežerus (kaip antrasis seniausias jachtklubas – žr. aukščiau), ar bent jau saugesnes jūrų įlankas.

Ir toji Airių jūra Jungtinei Karalystei visada buvo iš esmės jų vidinė jūra tarp dviejų britiškų pakrančių. Ir angliška aristokratija šioje tiesiog natūraliai pasirinko tą regioną paburiuoti laisvalaikiu, kaip dabar tūlas lietuvių sodininkas, prisimindamas šlėktiškas šaknis, vyksta į savo užmiesčio sodybą ar kokį užsilikusį kolektyvinį sodą apsimesti pats sau dvarponiu.

Tik va taip po to istoriškai sutapo, kad pirmieji jachtklubų, netgi karališkais vadinamų, steigėjai čia tarsi yra dabar respublikonai airiai.

* * *

Beje, jau minėtojo markizo Anglesey vardo sala yra prie Velso į šiaurės vakarus, ir ten Beaumaris mieste tarp Menai sąsiaurio ir Snowdonia kalnų irgi yra tokio pavadinimo karališkasis jachtklubas, įsikūręs 1802 metais, kuris gavo tą karališkojo vardą karalienės Viktorijos dėka tik 1885-aisiais.

Seniausiojo jachtklubo Velse (Clwb Hwylio Brenhinol Môn: Royal Anglesey Yacht Club – RAYC) vėlukas

Šis, beje, yra ketvirtasis seniausias pasaulyje, skaičiuojant nuo Korko jachtklubo.

Nors velsiečiai, nesijuokite, irgi, kaip ir airiai aukščiau, turi savo nuosavą “tikrą“ velsietišką karališkąjį jachtklubą, įsteigtą 1847 metais – Royal Welsh Yacht Club (drakonėdų kalba – Clwb Iotio Brenhinol Cymru).

Tad ir šitų Jungtinės Karalystės airiškos ir velsietiškos (o gal norite apie sijonuotus škotus dar?) periferijų jachklubų istorija, kaip matote, savotiškai panaši. Ir vietiniai čiabuviai todėl čia buvo veikiau išties britais, nors ir ne anglais:

Juk ne tik tas pramoginis buriavimas (yachting) užgimė Temzėje.

Nes jau penktoje (!) dalyje pažiūrėkime, o nuo ko gi ir kaip išsiplėtė tas jachtklubų judėjimas, ir toji jau ne airiška geografiškai, bet idėjiškai angliška jachtingo ir jachtų klubų tradicija.

Ahoy!

Ir ačiū ne tik skaitantiems ir komentuojantiems, bet ir paremiantiems šį mano rašymą per paypal ar ebank čia.

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.