Išskirtiniai 2019-ųjų metų buriavimo įvykiai: Butelis Druskos ir Švininis Tarakonas


Pandemija ar ne, bet laiku atnaujintas tinklaraštis tiesiog dabar įpareigoja mane paskelbti tradicinius ir jau dešimtį (!) metų, t.y. nuo 2009-ųjų, nominuojamus lietuvių jūrų pergalės prieš švedus mūšyje prie Salacgryvos 1609 metais proga mano simbolinius vienuoliktuosius (skaičiuokite!) apdovanojimus: už teigiamus nuopelnus, mano galva, Lietuvos jūriškumo ir buriavimo populiarinimo labui – Butelis Druskos; ir, deja, bet taip pat ir už knibždančius tarakonus galvose bei niekadėjišką veiklą trukdant mūsų tautai judėti jūrinės link – Švininis Tarakonas.

Pradėkime optimistiškai ir abėcėliškai:

  • Butelis Druskos

Gerų naujienų per metus būta ir gerokai daugiau: tarkime, kad ir nelabai esu prie sportinio buriavimo, bet man vis tiek smagu ir dėl lietuvių buriuotojų, praėjusių atranką į Tokijo olimpiadą, ir, jau kaip marinistikos propaguotojui, dėl Lietuvos Jūrų Muziejaus išleistos dviejų Romų knygos apie karo laivą Prezidentas Smetona.

Tačiau klausydamasis MBA-2019 pristatomų nominantų supratau, kad vis tik nutiko tai, apie ką aš bumbėjau dėl Zarasų prieš gerą dešimtmetį, kuomet važiavau pro aną kraštą ir Latviją per Estiją į Saaremą ir mačiau, kad miesto valdžia įburinimu savo vaivadijos centro simbolyje pasirūpino, uždėdami laivę prie riboženklių (Zarasai – seniai dar prie karaliaus Mindaugo lietuvių nukariautų ir asimiliuotų sėlių kalba reiškia Ežerai), tačiau visi tie vandens plotai taip ir plytėjo tuščiai akies jokia bure nedžiugindami.

Ir kai aukščiau minėtas jaunesnis Romas pristatinėjo savo knygą apie prekybinį laivyną, tuomet dar vyko Litexpo paroda, kur užsukau ir pas zarasiškes, pavarčiau jų reprezentacinį albumą ir pasiteiravau, o kodėl tiek vandens nuotraukose, tačiau tik tuščio? Jos tuomet paaiškino priežastį gana atvirai, o va taip ir paliko man apmaudu, kad buriavimo ten nėra ir, kaip atrodė tuomet, ilgai dar nebus, kol ir vietos savivaldos požiūris nepasikeis.

Buvo taip – tik iki praeito sezono, kuomet štai iniciatyvos ėmėsi Arūnas Maciulevičius, kuris perėmė buvusios klaipėdiečių buriavimo mokyklos pavadinimą Suominis ir atidarė su chebryte (vardai autoriui nežinomi) savo buriavimo mokyklą tokiu pačiu vardu Zarasuose.

Tad taip burės atsirado tose buvusiose vandens plynėse, o su jomis – ir man proga tad juos šiemet geru žodžiu ir Buteliu Druskos paminėti. Šaunuolis jis ir jo suominukaii! Aš visada tokias iniciatyvas paminiu, jei peržvelgtumėte ankstesnius prizininkus (žr. žemiau).

Kairėje Bitlas, kuris pasveikino, jei man cuba libre nebuvo per daug, pats Arūnas (mano foto iš MBA-2019 renginio)

Gero jums vėjo, nepikto vandens ir sėkmės traukiant vietinius vaikėzus į šitą mūsų romantišką buriavimo liūną, į kurį įpuolęs, jau sausas nekelsi, idant Zarasams gi pagal pavadinimą dar dievo Vėjopačio dievukui Ežeriniui prisakyta kelią į jūras pradėti čia.

Amen ir ahoy!

  • Švininis Tarakonas

Kad taip jau visoms negerovėms amen ir būtų. Bet, deja.

Pernykštis Krabas su buldozeriu nesustojo ir šiemet (o ir panašus atvejis jau šiemet bręsta Trakuose), tačiau antrąkart vis tą patį minėti už tą pačią veiklą prieš Kauno marių buriavimo entuziastus, kurių teisėta nuosavybė savivaldybės akyse tampa nelegaliomis šiukšlėmis, nėra irgi darkart ko – seno mento požiūris į žmogų kaip šiukšlę buvo pelnęs jiems patiems tą pravardę dar bolševikų laikais. Nelabai kas pasikeitė ir tovariščiams tapus ponais. Valdžia korumpuoja, o absoliuti valdžia korumpuoja absoliučiai, sakoma.

Tačiau šį mano metinį apskaitinį laikotarpį yra įvykis, kuris siekia dar praeitus metus, kuomet Stepono Kudzevičiaus vardo regatoje, žinomoje iki 2016 metų dar kaip Rudeninė Baltija, įvyko iki šiol precedento lietuvių regatose neturėjusi ir, tikiuosi, neturėsianti nelaimė, kuomet dvi laivės – Esox ir Defiance – buvo nevaldomos išmestos bangų į krantą, ir pastarosios trys įgulos nariai, įskaitant patį škiperį, žuvo.

Siekia ta prasme, kad per metus buvo išnagrinėtos žūčių priežastys (spaudoje aprašyta čia). Ir pernykštė regata išvis neįvyko. Ką ir kaip vertinu apie tai – aš jau esu parašęs.

Tai dabar belieka tik pasveikinti gerbiamą (?) nominantą – šios 2018 metais nevykusios ir 2019 metais neįvykusios regatos visiškai teisų vyriausiąjį teisėją Valių “Rublį“ Bogūną.


  • Ankstesni šių mano tinklaraščio kasmetinių Butelio Druskos nominacijų nugalėtojai:

2018 – Valstybės Pažinimo Centras prie LR Prezidentūros – už išsaugotos laivo vėliavos reikšmės supratimą ir nuolatinį eksponavimą.

2017 Romualdas Adomavičius (jaun.), Lietuvos Jūrų Muziejaus istorikas – už tarpukario karo laivo vėliavos pargabenimą.

2016Audrius Ltu (pavardė, laivės pavadinimas ir namų uostas redakcijai žinomi!) – už Buriuotojų Dienos iniciatyvą.

2015Saulius Trumpaitis, laivės Gypsy Girl burvedys – už tai, kaip nelaimę paversti pamokančia istorija visiems buriuotojams.

2014Dainius Šilgalis, laivės Galento burvedys – už kalėdinę (!) regatą Kuršmarėse, kurią ir laimėjo.

2013Saulius Trumpaitis, laivės Gypsy Girl burvedys – už nuburiuotą lietuvišką Hansa kelią Nemunu Kaunas-Uostadvaris.

Atskirai paminėtas Metų Žmogus – Valdas Japertas, solidžiai užpildęs lietuvišką wikipedia.org įrašais apie tarpukario Lietuvos buriuotojus.

Šie ir ankstesni metai aprašyti prie 2014-ųjų metų įvykių (nuoroda aukščiau – spausti ant konkrečių dominančių metų).

2012 – Henry L. Gaidis – už išsaugotą LKL Prezidentas Smetona vėliavą ir dar visą krūvą Lietuvai padovanotų jo išsaugotų Povilo Juliaus Labanausko daiktų bei relikvijų.

2011 – Eglė Kasperavičiūtė, redaktorė, ir Darius “Bitlas“ Gerasimavičius, leidėjas – už nacionalinį Lietuvos buriuotojų žurnalą Vėjo!3.

2010 – Darius “Bitlas“ Gerasimavičius, vicekomodoras Kot Morski – už ne vienerius metus po to trukusias tarpnavigacines kassavaitines buriuotojų vakarones su pranešėjais ir pristatymais.

2009 – Kipras “Akies Mirksniu“ Paldauskas – už Tall Ships Race Baltic 2009 regatos prisikvietimą į Klaipėdą.


  • Ankstesni šių mano tinklaraščio kasmetinių Švininių Tarakonų nominacijų nugalėtojai:

(žr. nuorodas pagal metus aukščiau prie Butelio Druskos metų)

2018 – Visvaldas “Krabas“ Matijošaitis, Kauno miesto meras ir jo kanceliarinis planktonas – už buriavimo naikinimą Kauno mariose, nesiskaitant su privačia ir teisėta buriuotojų nuosavybe bei varant kaip buldozeriu per teisėtus jų, kaip piliečių, lūkesčius.

2017 – šis tinklaraštis – už nutrauktą publikavimą vardan tos (nu gėda, man gėda, kolegos – eisiu keliais aplink šv. Mikalojaus, jūrininkų globėjo, bažnyčią, atgailaudamas su romo taure, ašaromis versdamas jį grogu ir plakdamas save kate-devynuodege).

2016 – Darius “Bitlas“ Gerasimavičius, MBA komodoras – už apdovanojimų dalybas saviems, ignoruojant svarbesnius ir reikšmingesnius įvykius Lietuvoje (sakiau, kad nominacijos asmeninės?).

2015 – Gediminas Sirvydas, RS klubo komodoras – už tai, kad kiaulės kartais irgi plaukioja Lietuvos vidaus vandenimis.

2014 – LBS Taryba – už sabotavimą, atšaukiant pagaliau jau rusiškus kvalifikacinius laipsnius, ir diplomavimo taisyklių nepatvirtinimą per 3 metus po darbo grupės pateikto projekto.

2013 – Go-fork-your-sail čarterinė kompanija su Ruslanu “Rusliku“ Arbušausku – už buriuotojišką lochatroną, padarius tarptautinės organizacijos akyse dar ir Lietuvą eReFijos Kaliningrado srities subjektu.

2012 – LBS Taryba – už visišką neveiklumą, nesirūpinant nei Broniaus Rožinsko vardo garbės knechtu Dangės krantinėje, nei laivių registravimo problemomis Lietuvoje dėl MSA biurokratijos, nei atstovavimą netgi sporto ir sveikatingumo populiarinimo renginiuose, ir pan.

2011 – beraščių brabanderčiukų kolektyvas Halzzzzas – už būfortus ir kitokias rašibas™ internete, tyčiojantis iš jūrinių sąvokų savo nemokšiškumu.

2010 – Valdemaras Vizbaras, škunos Brabander kapitonas – už demonstruojamą, Lietuvą taip tuo ir nevykusiai reprezentuojačio, laivo vėliavų etiketo neišmanymą.

2009 – Valstybinė Vidaus Vandenų Laivybos Inspekcija – už sovokinę iniciatyvą pateikti reikiamą informaciją ne valstybine lietuvių ar tarptautine laivybos anglų kalbomis, bet rusiškai. Jie, tarp kitko, ir davė pradžią Švininio Tarakono nominacijai savo krebždančiais sovietiniais tarakonais makaulėse (ačiūdie, juos premjeras A. Kubilius ėmė ir likvidavo).

Ypatingo kenkėjo (koloradinio?) vardą pelnė krašto apsaugos ministeris Juozas “Liolekas“ Olekas, nurodęs supjaustyti iš KJP nurašytas fregatas, užuot bent vieną išsaugojęs istorijai (primenu: nei iki tol, nei iki šiol Lietuva neturėjo ir neturi jokio karo, nepainioti su kariniu, laivo, ypač tokios kovinės klasės, išskyrus tik LKL Prezidentas Smetona tarpukariu, nes pasienio policijos funkcijas atliekantys KJP laivai nėra karo per se, nepaisant jų pavaldumo KAM, o ne VRM).

Pridursiu, kad visos nominacijos yra mano asmeninis požiūris į to meto reikšmingus įvykius lietuvių tautos įjūrinimui – arba kenkimui bei parazitavimui, stabdant tą mūsų tautos virsmą jūrine. Prizai yra tik simboliniai, praktiškai jie nėra pagaminti, nors Butelį Druskos siūlančių pradėti jau išties teikti yra – gal kada prie progos juos imsiu ir pagaminsiu, ir tikrai išdalinsiu.

Ahoy!

Komentarų: 2

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.