Marinistika

Buriuotojų diena

Lietuvos buriavimo gimtadieniu dera laikyti rugsėjo 7 dieną, kuomet prieš 97 metus Kaune inžinierius Jonas Šimoliūnas registravo jo iniciatyva suburto pirmojo Lietuvos jachtklubo įstatus, tapdamas ir šio jachtų klubo komodoru.

Artojais ir mužikais visų kaimyninių praprususių tautų paniekinamai vadinti lietuviai dar tik neseniai tebuvo tapę laisvi ir laimėję Nepriklausomybės kovas. Ir dar lietuviams tuomet prireiks dviejų metų, kada bus atvaduota Klaipėda ir būtų galima veržtis į jūras, kaip dar vėliau jau ir visą tautą paskui buriuotojus, jais pasekusius jūros skautus, gavusius iš Lietuvos jachklubo ir savo vėliavą, bei tautinio laivyno entuziastus pakvietė ir profesorius Kazys Pakštas.

O tada dar tik reikėjo nuo kažko pradėti patiems mokytis atsispirti nuo kranto traukos – galbūt, pradžioje įvaldyti tik nedidelius burinius laivelius ir tik vidaus vandenyse, nes juk nebuvo dar ir nuosavų nei Kuršių, nei Kauno marių, o ir į Baltijos jūrą laivai plaukė iš Kauno uosto Nemunu pro Jurbarką, tuomet tebuvusį mūsų vartais į jūras.

Pirmoji buriavimo akvatorija tarpukariu (iliustracija iš miestai.net)

Ir nors galima būtų istorijoje prisiminti dar ir tai, kaip ATR karalius Žygimantas Augustas įsteigė vieną pirmųjų pasaulyje admiralitetų – Jūrų komisiją; arba kaip didysis LDK etmonas Jonas Karolis Katkevičius sumušė jūros (!) ir dar naktiniame mūšyje švedus prie Salacgryvos; arba kad lietuvių bajoras Feliksas Miklaševičius gavo iš Bostone iš Kontinentinio Senato kaperio patentą dviem savo burlaiviams kovai prieš britus už JAV Nepriklausomybę; arba kaip dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, po kurortinio buriavimo Juodojoje jūroje, perkėlė visus patirtus įspūdžius į savo paveikslus ir muziką; arba prisiminti ir pirmąjį pagaliau oficialiai buriuotoją ir Prancūzijos jachtklubo narį grafą Benediktą Henriką Tiškevičių bei jo jachtą “Žemaitej“ – išties buriavimas Lietuvoje prasidėjo oficialiu dokumentu būtent tądien Kaune ir nuo pirmojo Lietuvos jachtklubo komodoro Jono Šimoliūno.

Todėl ir Kauno buriavimo entuziastų dėka ši diena jau prieš keletą metų atgaivinta kaip Lietuvos Buriuotojo diena, ir vėl Lietuvos buriuotojai ją paminės neformalioje ir nieko neįpareigojančioje draugiškoje bei kolegiškoje aplinkoje savo laivėse buriuodami – tai diena, kada nesivaržoma tarpusavyje, o ir buriavimo sezonas jau eina į pabaigą; tai ir diena, kada gražiai apjungiama buriavimo istorija ir buriuotojiškos tradicijos bei padedami pagrindai tęstinumui: dabartiniai buriuotojai pamini išplaukusius kolegas į amžinuosius vandenis, ir taip pat pasiima geranoriškai plaukti kartu tuos, kurie bures matė dar tik nuo kranto, bet kuriems knieti tą buriavimą pagaliau ir išbandyti – taip romantiška buriavimo bacila nesunkiai užsikrečiama, bet, reikia perspėti, retai nuo šito yra kada nors pasveikstama.

Tebūnie visad tos septynios pėdos po kyliu lietuvių buriavimui, ir, kaip linki buriuotojai vieni kitiems: Vėjo! Vėjo! Vėjo!

Ahoy!

Reklama
Standartinis

One thought on “Buriuotojų diena

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s